- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-55-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- A. G., J. G.
- Ieškovas
- R. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 55 – 425 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams A. G. ir J. G., išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2008-07-10 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovus su jų šeimos nariais ir turtu iš savavališkai užimtos ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, o sprendimo dalį dėl atsakovų su jų šeimos nariais ir turtu iškeldinimo nurodyti vykdyti skubiai. Ieškovė argumentavo, kad atsakovai jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą užėmė savavališkai, į raginimus išsikelti nereaguoja. Dėl tokių atsakovų veiksmų ji patyrė daug žalos, prarado potencialius namo pirkėjus, negavo nuomos mokesčio. Nei rašytinė, nei žodinė nuomos sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta, tačiau ieškovė per notarą 2008-05-26 persiuntė atsakovams pareiškimą per 1 mėnesį atlaisvinti patalpas. Atsakovai trukdo ieškovei, nes ieškovė, jos vyras negali naudotis darbo kambariu, nes atsakovai pakeitė durų spyną. Ieškovė teigia, kad atsakovai gera valia neišsikelia iš ieškovei priklausančių patalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 4 p.), motyvuodamas tuo, kad ieškovė nuo ieškinio atsisakė (CPK 140 str. 1 d.). Teismas grąžino ieškovei 92,25 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovų solidariai į valstybės biudžetą 39,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas motyvavo, kadangi ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio dėl to, kad atsakovai jos reikalavimus patenkino, priteisė iš atsakovų solidariai 300 Lt išlaidų už teisines paslaugas, 30,75 Lt žyminio mokesčio, 130 Lt išlaidų už antstolių paslaugas. Išaiškino šalims, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį ir ieškinį palikti nenagrinėtą bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netenkino jų prašymo ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti, nesuteikė galimybės pateikti kitų prašymų ir įrodymų, o iš karto leido ieškovei ieškinio atsisakyti. Teismo šališkumą įrodo tai, jog ieškovei buvo liepta - pasufleruota parašyti ieškinio atsisakymo sąlygas, numatytas CPK 94 str. Be to, teismas privalėjo ieškovės žodinį pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo įrašyti į teismo posėdžio protokolą, o ieškovę pasirašyti, tačiau tas nebuvo padaryta. Be pagrindo ieškovei priteistos ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tuo labiau, kad ji ieškinio atsisakymo motyvų nebuvo nurodžiusi. Nesutinka su išvada, jog atsakovai ieškinio reikalavimą patenkino, nes iš ieškovės namo išsikėlė tik todėl, kad jame nebuvo sąlygų gyventi, rado geresnį butą, t. y. išsikėlimo priežastis buvo ne pareikštas ieškinys, o pačių noras atlaisvinti patalpas. Pati ieškovė iš anksto žinojo, kad atsakovai ieško kito buto, tačiau tyčia kviesdavo policiją, antstolį, draugus, apsimetusiais pirkėjais, bei kitais neteisėtais veiksmais trikdė privatų gyvenimą. Apeliantai teigia, jog prasidėjus 2008-12-15 teismo posėdžiui nebuvo leista daryti posėdžio garso įrašo, o tik po ieškovės prašymų, nors teismas apie tai buvo informuotas, vadovaujantis CPK 9 str. 5 d. Be to, 2008-12-15 teismo posėdžio protokolas buvo surašytas nepilnai, netiksliai, pažeidžiant CPK 169 str. 2 d. 2, 7, 9 p. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netiksliai nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, nes ieškovė savo ieškinyje reikalavo atsakovus iškeldinti iš savavališkai užimtų patalpų vadovaujantis CK 6.612 str., kai tuo tarpu teismas nurodė tik iškeldinti iš ieškovei priklausančių patalpų. Pati ieškovė klaidino teismą, nes priešingai nei ji teigia, buvo sudaryta nuomos sutartis ir aptartos visos sąlygos. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad teismas buvo šališkas, pažeidė teisės į tinkamą procesą principą, teisėjų ir teismų nepriklausomumo, nešališkumo, procesinių šalių lygiateisiškumo ir kitus principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundas visiškai nepagrįstas, teismas procesą vedė ir bylą išnagrinėjo objektyviai, tinkamai, laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos. 2008-12-15 nutarties teisėtumui ir pagrįstumui visiškai neturi įtakos tas faktas, ar civilinė byla būtų nutraukta pagal ieškovės žodinį pareiškimą jį įrašant į posėdžio protokolą ir jai pasirašant, ar - pagal rašytinį prašymą. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas ne „sufleravo“, o paaiškino šalims jų teises ir pareigas. Atsakovų pateikti motyvai, jog jie iš buto išsikraustė radę geresnį, yra teisiškai nereikšmingi ir neįrodyti, nes pats įsikeldinimo į gyvenamą namą veiksmas buvo savavališkas, todėl palikus patalpas ieškinys iš esmės buvo patenkintas. Taip pat argumentas, jog teismo posėdžio protokolas surašytas nepilnai ir netiksliai, neturi jokios įtakos teismo nutarties nutraukti civilinę bylą teisėtumui ir pagrįstumui, tuo labiau, kad atsakovai parašė pastabas dėl protokolo. Be to, nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė kiekvieno iš skunde nurodyto principo pažeidimas. Prašymas ieškinį palikti nenagrinėtu niekaip negali būti patenkintas, nes tam nėra pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 517 kv.m., pastatas-viralinė, pastatas-garažas nuosavybės teise po ½ dalį priklauso R. Š. ir Z. K. (b.l.9-10). R. Š. 2008-05-26 pareiškimu A. G. ir J. G. paprašė, kad pastarieji per 1 mėnesį laiko išsikeltų iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies, nes ieškovei pačiai reikalinga patalpą ir perspėjo, kad neišsikėlus, ieškovė kreipsis į teismą (b.l.8). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių paaiškinimus daro išvadą, kad ieškovė turėjo tikslą išnuomoti atsakovams jai priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl iki sutarties sudarymo 2008m. gegužės pradžioje leido atsakovams apsigyventi ginčo patalpose. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad ieškovė buvo paruošusi ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties projektą 2008m. gegužės 17d. (atsakovų teigimu atsiliepime į ieškinį b.l.4) pateikusi atsakovams pasirašyti sutarties projektą, tačiau atsakovai atsisakė sutartį pasirašyti, nes „nuomos kaina nurodyta 800 Lt, yra numatytos įvairios sankcijos be kaltės, mums numatytos vien pareigos, teisių – jokių. Kitą dieną ieškovė buvo informuota apie tai, kad mes nepasirašysime jos pateiktos rašytinės nuomos sutarties, nes mus tenkina ankstesnė - žodinė nuomos sutartis (atsiliepimas į ieškinį, b.l.26). Nurodytų šalių paaiškinimų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovai turėjo tikslą sudaryti ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų pozicijos, nes atsakovams netiko nuomos sutarties sąlygos. Atmestinas kaip neįrodytas ir ekonomiškai nelogiškas atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytas teiginys, kad ieškovė žodine forma sudarė nuomos sutartį ir sutiko už 1 Lt išnuomoti ½ dalį gyvenamojo namo, kadangi ieškovė R. Š. neigia sudariusi tokią žodinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o atsakovai nepateikė įrodymų buvus tokią sutartį sudarytą, t.y. kad jie mokėjo, o ieškovė priėmė 1 Lt nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė ir atsakovai nesusitarė dėl sąlygų sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl ieškovė iš karto reikalavo, kad atsakovai išsikeltų iš ginčo patalpų ir tai patvirtina R. Š. 2008-05-26 per notarą persiųstas pareiškimas A. G. ir J. G., kad pastarieji per 1 mėnesį laiko išsikeltų iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies, nes ieškovei pačiai reikalinga patalpą. Pareiškime nurodyta, kad neišsikėlus, ieškovė kreipsis į teismą (b.l.8). Byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad atsakovai, gavę notaro 2008-05-26 persiųstą ieškovės pareiškimą, turėjo pakankamą pagrindą suprasti, kad jie privalo per 1 mėnesį išsikelti iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, kadangi su ieškove atsakovai nesudarė gyvenamosios patalpos nuomos ar panaudos sutarties, todėl naudotis ilgiau kaip iki 2008-06-26 (1 mėnuo po notaro persiųsto pareiškimo) ieškovei nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa atsakovams nebuvo jokio pagrindo, tačiau atsakovai neišsikėlė. Antstolio Algio Balsevičiaus 2008-08-05 „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu“ nustatyta, kad 2008-07-03, 18,30val. antstolis konstatavo nepatekimo į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), faktą (b.l.43), dėl ko ieškovė, gindama savo pažeistas nuosavybės teises, 2008-07-10 su ieškiniu kreipėsi į teismą (b.l. 3-5), t.y. ieškovės ieškinys teismui buvo sąlygotas būtent atsakovų neveikimo, t.y. neišsikraustymo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudotis atsakovai neturėjo teisinio pagrindo. Ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas trūko pakankamai ilgai, nes pirmosios instancijos teismo 2008-12-15 posėdyje atsakovas A. G. paaiškino, kad „2008-12-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis konstatavo, kad mes išsikraustėme iš R. Š. patalpų ir jas atlaisvinome, protokole užfiksuoti skaitliukų parodymai“, kad „aš pats išsikėliau ir nutraukiau nuomos sutartį, ieškovės reikalavimo nepatenkinau, kadangi pats to norėjau, radau geresnį butą. Prašau nepriteisti bylinėjimosi išlaidų (b.l. 100). Atsakovams gera valia apie 2008-12-12 išsikrauščius iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, ieškovė R. Š. 2008-12-15 prašyme teismui pagrįstai nurodė, kad ji atsisako pareikšto ieškinio civilinėje byloje dėl to, kad atsakovai A. G. ir J. G. 2008-12-12 išsikėlė iš jai priklausančios namo dalies, atsakovai patenkino ieškinio reikalavimus (b.l.92). Ieškovė R. Š. 2008-12-15 prašyme prašė priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 123 Lt žyminį mokestį, 300 Lt advokato pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą, 90 Lt už antstolio vykdymo išlaidas, 30 Lt už antstolio procesinio dokumento įteikimą ir 10 Lt išlaidų už įrašą į DVD (b.l 93-97).
Pirmosios instancijos teismas 2008-12-15 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė (Civilinio proceso kodekso 293str.1d.4p.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė ieškinio atsisakė todėl, kad atsakovai ieškovės reikalavimus patenkino gera valia, t.y. išsikėlė iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų. Civilinio proceso kodekso 94str.1d. numato, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovų solidariai 300 Lt išlaidų už teisines paslaugas, 30,75 Lt žyminio mokesčio, 130 Lt išlaidų už antstolių paslaugas. Priteistos išlaidos įrodytos pateiktais rašytiniais įrodymais, išlaidų dydis nėra aiškiai per didelis.
Atskirojo skundo motyvai yra deklaratyvūs, formalūs, teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Niekuo nepagrįstos apeliantų prielaidos apie pirmosios instancijos teismo šališkumą. Atskirajame skunde nurodyti motyvai dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų nagrinėjant ginčo bylą yra formalūs, šių motyvų pagrindu negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą. Civilinio proceso kodekso 42str.1d. numatyta ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje ieškovė raštu išdėstė savo prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, nurodydama atsisakymo priežastį – atsakovai patenkino ieškinio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti svarstyti tokį ieškovės pareiškimą.
Aptartų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo 2008-12-15 nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.), todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutari a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 17,00 Lt (septyniolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.