- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-343-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07205-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1072-1042/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. S. 4 510,26 Eur skolą, 615,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 1 248,79 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 31 procento negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 510,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.), 31 procento negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4510,26 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės E. S. ieškovei UAB „Legal Balance“ 4 510,26 Eur negrąžinto kredito, 615,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 1 248,79 Eur negautas pajamas (nuostolius), 31 procento dydžio negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 510,26 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 374,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 143 Eur žyminį mokestį bei 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė vykdė savo pareigas tinkamai, tuo tarpu atsakovė savo pareigų neįvykdė, todėl iš jos ieškovei priteisė 4 510,26 Eur skolą.
4. Teismas nurodė, kad sutartyje šalys susitarė, jog kredito gavėjas privalo sumokėti kredito davėjui 31 procento dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kreditu, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovei tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės, iš atsakovės teismas priteisė ieškovei 615,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 30 d.).
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė ir pateikė duomenis, jog pradinė kreditorė vertino atsakovės mokumą, t. y. gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjas neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjas turi sutuoktinį (-ę) ir jo (-os) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt. Pagal šiuos duomenis pradinė kreditorė suderindavo individualias sutarties sąlygas bei buvo tikimasi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai, visą sutarties laikotarpį, ir bus gauta visa sutartyje nurodyta bendra kredito kaina. Atsakovei tinkamai ir laiku nevykdžius sutartinių prievolių, t. y. kas mėnesį mokėti sutartyje numatytas įmokas, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, patyrė nuostolius, t. y. negavo pajamų, kurias buvo numatyta gauti atsakovei laikantis sutartyje numatytos įmokų mokėjimų tvarkos. Reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 248,79 Eur negautų pajamų (nuostoliai), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-30) iki 2020-12-29, taikant 31 procento metinių palūkanų normą, bei 31 procento dydžio negautų pajamų (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 510,26 Eur), skaičiuojant nuo 2020-12-30 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad iš sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto formuluotės akivaizdu, jog sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte kaip savarankiška prievolė išskirta atsakovės pareiga mokėti 0,05 procento netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už ne ilgesnį nei 180 dienų terminą tuo atveju, jeigu atsakovė laiku nemokėjo įmokų. Pagal į bylą pateiktus duomenis teismas nustatė, jog sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“, o atsakovė ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnioji šalis, todėl sutarties sąlygas aiškino atsakovės naudai. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės minimos atsakovės prievolės mokėti nuostolius kaip negautas pajamas.
7. Teismas nurodė, kad sutarties Specialiojoje dalyje nustatytas palūkanų dydis, kurį prašo taikyti ieškovė – 31 procentas, viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, galiojantį šiuo metu ir galiojusį pasirašant sutartį. Todėl teismas konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl 31 procento negautų pajamų (nuostolius), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 510,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės E. S. 31 procento negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 510,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024-08-27) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės E. S. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Remiantis kasacinio teismo praktika, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
8.2. 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo pažymėta, kad 37.7.2. punkte nurodoma, jog „tiek, kiek vartojimo kredito davėjo nuostolių nepadengia vartojimo kredito sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), vartojimo kredito davėjas turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; jeigu vartojimo kredito davėjas reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai vartojimo kredito sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti“. Taigi, apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
8.3. Negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovė grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jai tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui, apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
8.4. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma.
8.5. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 31 procento dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos. Kitaip tariant, pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. S. nurodė, kad norėtų susitarti taikiai, galėtų ieškovei mokėti po 100 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė E. S. su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 4 510,26 Eur kreditą ir atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą per 60 mėnesių terminą bei sumokėti kredito kainą – 4 411,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (31 procento metinė palūkanų norma). Vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020 m. sausio 30 d. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir ieškovė UAB „Legal Balance“ sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus.
13. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
14. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
15. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. sausio 30 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
16. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.
17. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakove sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 31 procento negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 510,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
20. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą, negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
21. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 31 procento negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 510,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
22. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (31 procentas) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 31 procento dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovė tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovės.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 31 procento negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.