- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-212-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- UAB „Scania Lietuva“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ ieškinį atsakovui UAB „Scania Lietuva“ dėl avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. T. įmonė „Hegvita“ 2009-02-19 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t. 1, b.l. 2-4, 81), prašė priteisti iš atsakovo UAB „Scania Lietuva“ 23 220,08 Lt sumokėto avanso, 6 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas – 697 Lt žyminio mokestį ir 2380 Lt ieškinio paruošimo išlaidų. Nurodė, kad 2008-01-30 sudarė su atsakovu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vilkiko Scania įsigijimo. Sutarta prekės kaina – 105 020 EUR (362 613,06 Lt). Sutarties įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2008-04-11. 2008-01-04 ieškovas ir atsakovas (toliau – šalys) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT2320 dėl 2 vienetų puspriekabių vilkikų Scania įsigijimo, sutarta bendra prekių kaina – 184 400 EUR (636 696,32 Lt), įvykdymo terminas buvo numatytas iki 2008-03-27. 2008-01-04 šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 vienetų vilkikų Scania įsigijimo, sutarta bendra prekių kaina – 180 000 EUR (621 504 Lt), įvykdymo terminas sutartyje nustatytas iki 2008-09-12. Paaiškino, jog pirmoji sutartis įvykdyta visiškai, t.y. ieškovas 2008-01-31 sumokėjo 2225 EUR (7 682,48 Lt). Atsiskaitymas už prekę buvo atliktas 2008-05-18 per UAB „Hansa Lizingas“, sudarius trišalę sutartį 2008-05-16 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekių pirkimo. Minėtoje trišalėje sutartyje, UAB „Hansa Lizingas“ apmokėjo visą pirmos sutarties kainą 89 000 EUR plius PVM. Taigi, atsakovas pagal pirmąją sutartį gavo 2225 EUR didesnę prekės sumą, nei buvo sutarta pirmoje sutartyje. Permoka atsirado atsakovui negrąžinus pagal pirmąją sutartį sumokėto avanso. Antroji sutartis taip pat įvykdyta visiškai, t.y. ieškovas 2008-01-04 sumokėjo 4610 EUR (15 917,40 Lt) avansą. Atsiskaitymas už prekę buvo atliktas 2008-02-11. Prekė priimta pagal prekės priėmimo-perdavimo aktą. Trečioji sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės. Avansas už prekes apmokėtas 2008-01-04 4500 EUR (15 537,60 Lt) sumai. Pranešimo apie prekės pagaminimą nėra iki šiol. Atsakovas neįvykdė 2008-01-04 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.1. p. reikalavimų pristatyti ir perduoti prekę iki 2008-09-12. Todėl ieškovas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, 2008-11-06 pareikalavo atsakovo grąžinti jam sumokėtą avansą 6725 EUR (23220,08 Lt). 2008-11-11 atsakovas informavo ieškovą, jog sutartis 2008-01-04 Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukiama, nes pirkėjas (ieškovas) neįvykdė 8.2 p. nurodytų įsipareigojimų – priimti prekes iš atsakovo, atsakovui pranešus apie prekės pagaminimą. Pažymėjo, jog iki to momento atsakovas nebuvo jo informavęs apie prekės pagaminimą ir atsiėmimą, todėl ieškovas nurodyto punkto reikalavimų pažeisti negalėjo. Atsakovui pažeidus prekių perdavimo terminą, ieškovas 8.2 p prarado interesą sutarčiai vykdyti, todėl įgijo vilkiką iš kitos bendrovės.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Scania Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l. 85-89) su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2520, sudaryta 2008-01-04, buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, t.y. jam nepagrįstai atsisakius atsiimti pagal sutartį pagamintas prekes – du balninius vilkikus R480LA4x2. Tvirtino, jog atsakovas laiku informavo ieškovą apie tai, kad vilkikai yra pristatyti ir paruošti perdavimui. Ši informacija taip pat buvo pateikta UAB „Hansa lizingas“. Teigia, jog ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą grąžinti jam sumokėta avansą, nes pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas avansinį mokėjimą atsakovui padarė vykdydamas sutartinius įsipareigojimus pagal sutarties 4.4.1 punktą, pagal kurį jis įsipareigojo iki 2008-01-06 sumokėti atsakovui 4500 EUR (15 537,60 Lt) dydžio pirmą avanso dalį ir likusią avanso dalį – 4500 EUR (15 537,60 Lt) – iki 2008-03-06. Ieškovas pagal sutartį iš viso įmokėjo 6750 EUR (23 306,40 Lt) dydžio avansą, iš kurių 2250 EUR (7768,80 Lt) buvo užskaityti permokos pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2233 sąskaita, o dar 4500 EUR (15537,60 Lt) ieškovas pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Pagal sutartį ieškovas taip pat įsipareigojo priimti užsakytas prekes šalių sutartu laiku, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, todėl pagal sutartį sumokėtas avansas nebuvo ir neprivalo būti grąžintas. Pagal sutartį pagaminti balniniai vilkikai buvo pristatyti adresu(duomenys neskelbtini), 2008-08-26 ir 2008-08-28. Šį faktą patvirtina CMR važtaraščių ir gamyklinių sąskaitų-faktūrų Nr. 8340072 bei Nr. 8340859 nuorašai. 2008-09-01, gavus visus pagal sutartį pagamintų balninių vilkikų dokumentus, visa reikiama informacija elektroniniu paštu buvo nusiųsta UAB „Hansa lizingas” atstovui, kuris toliau derino lizingavimo sąlygas su ieškovu, apie tai atsakovo atstovas 2008-09-02 informavo ieškovą. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovui pagamintas balninis vilkikas 1 dieną būtų eksponuojamas Kėdainiuose Lietuvos vežėjų asociacijos organizuotame renginyje. 2008-09-05 ieškovas paskambino atsakovui ir prašė atvaryti pagamintus balninius vilkikus į atsakovo Vilniaus servisą, nes esą ieškovui iš Vilniaus bus paprasčiau juos atsiimti. Po kelių dienų ieškovo atstovas asmeniškai apžiūrėjo prekes Vilniuje ir pažadėjo jas atsiimti iki 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Tačiau pagamintų vilkikų ieškovas taip ir neatsiėmė ir į atsakovo nuolatinius raginimus vykdyti sutartį nereagavo. Su ieškovu vyko derybos dėl pagamintų balninių vilkikų atsiėmimo ir spalio mėn. pabaigoje buvo susitarta, kad ieškovas atsiims vietoj 2 balninių vilkikų tik vieną ir, kad už šį vieną vilkiką bus užskaitytas visas sumokėtas avansas. Ieškovas taip pat paprašė atsakovo nusiųsti informaciją apie šį susitarimą UAB „Hansa lizingas“, kas buvo padaryta 2008-10-29. Po dviejų dienų ieškovas paprašė atsakovo nusiųsti duomenis apie parduodama 1 balninį vilkiką AB Scania Credit Lietuvos filialui derybų dėl minėto balninio vilkiko pirkimo finansavimo sąlygų tikslu. Vėliau šalių derybos nutruko, nes, atsakovo turimomis žiniomis, ieškovas per UAB „Hansa lizingas“ nusipirko kito gamintojo balninį vilkiką. Ieškovui galutinai atsisakius vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas pasinaudojo Sutarties 8.3 punkte numatyta teise vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį ir reikalauti sumokėti 5 proc. dydžio baudą nuo visos sutarties sumos bei reikalauti atlyginti visus jo patirtus nuostolius, kurių nepadengia nustatyta bauda.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-05-26 sprendimu (t.2, b.l. 22-26) ieškovo G. T. įmonės „Hegvita“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui G. T. įmonei „Hegvita“ iš atsakovo UAB „Scania Lietuva“ 7682,48 Lt avanso, 230,60 Lt žyminio mokesčio ir 787,43 Lt išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo 8,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir 1923,02 Lt advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atsakovo naudai; priteisė iš atsakovo 4,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad byloje kilo ginčas ar atsakovas turėjo teisę ieškovo sumokėtą avansą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įskaityti, kaip sumokėtą avansą pagal 2008-01-04 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ištyręs ir įvertinęs su šia aplinkybe susijusius bylos įrodymus konstatavo, kad atsakovas neįrodė pranešimo ieškovui apie atliktą įskaitymą fakto. Tuo pagrindu teismas sprendė, jog negalima laikyti, kad įskaitymas buvo atliktas ir pripažino ieškinio reikalavimą dėl 2225 EUR (7682,48 Lt) avanso priteisimo pagrįstu ir tenkintinu (CK 6.237 str. 1 d.). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, neinformavęs atsakovo apie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą, 2008-09-22 nusipirko kitus vilkikus iš kitos įmonės 16 000 EUR už vieną vienetą pigiau (t.1, b. l. 176-193), teismas padarė išvadą, kad šis ieškovo veiksmas įrodo jo paties siekio vykdyti su atsakovu 2008-01-04 sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvimą. Tuo pagrindu, kad Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.2 p. nustato tris alternatyvas Sutarties Nr. LT2520 nutraukimui, teismas pripažino, kad ieškovo atsisakymas priimti prekes sudarė prielaidas atsakovui nutraukti Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 8.2 p. ir reikalauti 5 proc. dydžio baudos nuo visos Sutarties sumos (Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.3.1 p., 4.2 p.). Pagal Sutarties Nr. LT(duomenys neskelbtini) 4.4.1 punktą, neįvykdžius sutarties dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, avansas grąžinamas išskaičius iš jo baudą. Todėl, pasak teismo, atsakovas pagrįstai įskaitė baudos sumą iš ieškovo sumokėto 4500 EUR avanso ir apie tai informavo ieškovą (t.1,.b. l. 63).
Šalies argumentai
Ieškovas G. T. įmonė „Hegvita“ apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 28-31) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB „Scania Lietuva“ atsakovo sumokėtą avansą 4500 EUR (15 537,60 Lt), 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str., 177 str. 4 d., 185 str., 199 str.). Aplinkybė, jog atsakovas, nesilaikydamas sutartyje nurodytos tvarkos, laiku neinformavo apie atvykusius vilkimus, yra įrodyta ir atsakovo nepaneigta jokiomis CPK leistinomis priemonėmis. Remdamasis atsakovo paaiškinimas, teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika bendrauti žodžiu, nemotyvuotai atmesdamas ieškovo paaiškinimus, jog pranešimai sutarčių vykdymo metu buvo siunčiami faksu. Teismas ginčo sprendime nenurodė, kokių įrodymų visuma panaikina ieškovo ir atsakovo pateiktų paaiškinimų prieštaravimus, kuriais remiantis buvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovui buvo pranešta apie atvykusius vilkikus ir pareiga juos atsiimti. Tuo tarpu Sutarties 10.1 p. aptarta pranešimo įteikimo forma, kad vykdant sutartį įteikiami šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu, faksimiliniu ryšiu, ar elektroniniu paštu. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės, atvirkščiai – atsakovas privalo įrodinėti savo nekaltumą dėl to, kad jis tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie pagamintus ir pristatytus vilkikus. Kadangi ginčo sutartyje įtvirtinta atsakovo pareiga informuoti ieškovą apie atvykusius vilkikus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog buvo tinkamai įvykdyta minėta sutarties nuostata. Pažymi, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir neteisingai užfiksavo ieškovo paaiškinimus, nes ieškovas aplinkybes, kad bendraudamas su atsakovo vadovu ieškovas sužinojo, jog vienas vilkikas buvo apgadintas, o kitas buvo panaudotas parodoje be ieškovo sutikimo, iš tiesų sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį ir kitus įrodymus. Aplinkybė, kad šalys susitarė dėl prekės eksponavimo, taip pat nėra įrodyta, nes visi rašytinės sutarties papildymai atliekami raštu (CK 6.192 str. 4 d.). Kita vertus, faktas, jog ieškovas bendravo su atsakovo atstovu dėl sutarties kainos, nepanaikina ieškovo nurodytos aplinkybės, jog informacija apie pagamintas prekes buvo siunčiama faksu ir kad šiuo atveju atsakovas neinformavo ieškovo apie pagamintus ir atvykusius vilkikus. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kad nuo 2008-09-12 iki ginčo sutarties nutraukimo dienos ieškovas iš kitų bendrovių įsigijo dar tris vilkikus. Tai patvirtina, jog atsakovas turėjo finansinių galimybių įsigyti vilkikus tiek iš atsakovo, tiek ir iš kitų įmonių. Pačiam atsakovui uždelsus pristatyti vilkikus, ieškovas pasinaudojo galimybe juos įsigyti iš kitos bendrovės nedelsiant, nenutraukiant sutarties su atsakovu. Todėl vilkikų įsigijimas iš kitos bendrovės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo nenoro toliau vykdyti ginčo sutartį. Be to, teismas nepagrįsti konstatavo, kad sutarties nutraukimas yra pagrįstas Sutarties 8.3 p., kadangi šiuo atveju nebuvo ieškovo sutikimo dėl konkrečios prekių perdavimo datos (Sutarties 5.3 p.), prieš tai nebuvus atsakovo pasiūlymo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Scania Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b.l. 61-64) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad visus pranešimus, susijusius su tarp šalių sudaromų sutarčių vykdymu, atsakovas visada pateikdavo raštu (siųsdamas faksu). Šį ieškovo teiginį paneigia bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų K. B., V. L. paaiškinimai. Iš CMR važtaraščių ir atitinkamų sąskaitų nuorašų, ieškovo paaiškinimų bei minėtų liudytojų parodymų matyti, jog su ieškovu buvo kalbėta apie apgadintą vilkiką ir vilkiko panaudojimą parodoje, vyksiančioje 2008-09-06, todėl aplinkybė, kad vilkikai buvo pristatyti į Lietuvą iki sutartyje nustatytos datos, yra visiškai įrodyta. Aplinkybę, jog ieškovas, net neinformavęs atsakovo, analogiškus vilkikus įsigijo už mažesnę kainą iš kitos bendrovės, patvirtina rašytiniai įrodymai – 2008-10-01 ir 2008-10-01 sutartys, 2008-11-06 ieškovo raštas atsakovui ir paties ieškovo atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai kuris pripažino, jog ieškovas nesiekė vykdyti sutarties, kadangi reikalingas transporto priemones įsigijo iš kitos įmonės. Ieškovas jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nereiškė, todėl laikytina, kad jame užfiksuoti paašikinimai yra teisingi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pažymi, jog ieškovui 2008-11-06 raštu atsisakius priimti prekes, atsakovas turėjo pagrindą nutraukti Sutartį 8.2 p. pagrindu, t.y. pirkėjui nepagrįstai atsisakius priimti prekes ir daugiau kaip trisdešimt dienų po sutarto termino neatsiėmus prekių. Todėl atsakovas Sutarties 4.1.1 p. pagrindu pagrįstai įskaitė baudos sumą iš ieškovo sumokėto 4500 EUR avanso ir apie tai informavo ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas – atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas, patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Tai reiškia, kad savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str., 329 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė. Taigi apeliacijos dalyką šiuo konkrečiu atveju sudaro apelianto iškelti įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų taikymo klausimai, faktinių bylos aplinkybių konstatavimo ir sudarytos šalių sutarties aiškinimo bei atitinkamų jos nuostatų taikymo klausimai. Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje ginčijamo2008-01-04 pirkimo – pardavimo sandorio Nr. LT2520 (t.1, b.l. 29-32) vykdymo aplinkybes bei vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus.
Civilinėje byloje teismas turi įsitikinti, kurios ieškinyje nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Vienokia ar kitokia bylą nagrinėjančio teismo išvada dėl ginčo dalyko susiformuoja įrodinėjimo procese (CPK 185 str.). Įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (apeliantas) savo materialiuosius reikalavimus, nukreiptus atsakovui, kildino iš nurodytos pirkimo - pardavimo sutarties netinkamo vykdymo, teigdamas, jog būtent pardavėjas, o ne jis, pirkėjas, pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, tinkama forma jam nepranešdamas apie užsakytų vilkikų atgabenimą į Lietuvą ir galimybę juos perduoti pirkėjui iki sutartimi sulygtos datos - 2008-09-12, kas esą leido jam atsisakyti sutarties ir įsigyti vilkikus kitur. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Viena vertus, nors pagal CK 6.205 str. nuostatas įvykdymo termino praleidimas yra priskiriamas prie sutarties pažeidimo, pats savaime toks pažeidimas nesuponuotų teisės atsisakyti nuo sutarties. Įstatymų leidėjas kreditoriui numato ne vieną jo interesų gynimo būdą – ir papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymą (CK 6.209 str.), ir reikalavimo įvykdyti sutartį natūra (raginimo) reiškimą ( CK 6.213 str. ), ir gynimo būdų pakeitimą (CK 6.216 str.). Nei vienu jų apeliantas nepasinaudojo, taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į įrodymus apie kitų transporto priemonių įsigijimą panašiu laikotarpiu (t.1, b. l. 176-193), teisingai nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pats apeliantas nebuvo suinteresuotas aptariamos sutarties, sudarytos su atsakovu, vykdymu. Tokio apelianto elgesio motyvai nėra teisiškai reikšmingi tuo požiūriu, kad užsakytų sutartimi vilkikų pagabenimo į Lietuvą vėlavimas ar jų laiku nepateikimas pirkėjui nebuvo numatyti sutartyje kaip sąlyga pirkėjui atsisakyti nuo sutarties. Priešingai, padavėjas buvo skatinamas kuo greičiau ir operatyviau reikiamus daiktus pirkėjui (apeliantui) pristatyti netesybomis, kadangi už vėlavimą pristatyti vilkikus buvo nustatyta pardavėjo (atsakovo) prievolė mokėti pirkėjui (apeliantui) po 0,05 proc. delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną pavėluotą dieną, neviršijant 5 proc. nuo nepristatytų prekių vertės ( Sutarties 8.7 p.). Be to, Sutarties 5.4 p. yra įtvirtintas draudimas pirkėjui be svarbių priežasčių atsisakyti priimti kokybiškas prekes, priešingu atveju taikant jo atžvilgiu Sutartimi sulygtas sankcijas. Faktas, kad abu šie vilkikai buvo užsakyti ir sukomplektuoti specialiai apelianto įmonei, pagal jo poreikius, drauge su CK 6.193 str. nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo suponuoja apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog pristatymo terminas šalių nebuvo laikomas ir pripažįstamas esmine sutarties sąlyga, kuri leistų pirkėjui atsisakyti nuo sutarties net ir tokiam faktui – vėluojant pristatyti užsakytas prekes- įvykus.
Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliantas CK 6.217 str. aspektu neįrodė esminės sąlygos, leidžiančios jam atsisakyti sutarties dalyko (vilkikų), šią sutartį nutraukiant, egzistavimo. Apeliantas nepranešė įstatymų nustatyta tvarka apie jos nutraukimą pardavėjui, priešingai, tebevyko šalių derybos dėl bent vieno iš dviejų užsakytų atsakovo bendrovėje vilkikų įsigijimo, ką patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas ir liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimai. Šie nurodė ir tai, kad būtent apeliantas atsisakė paimti laiku jam atgabentus vilkikus (t.1, b.l. 131, 137-143, t.2, b.l. 9-17). Todėl šie apelianto veiksmai – atsisakymas pirki vilkikus – nėra pateisinami nei kuriomis nors sutarties nuostatomis, nei įstatymu (CK 6.59 str., 6.156 str. 4 d.), priešingas traktavimas neatitiktų sutarties laisvės principo.
Kita vertus, net ir sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius dėl jos neįvykdymo bei netesybas (CK 6.221 str. 2 d.). Atsakovas šia teise pasinaudojo pagal sutarties nurodymus - pirkėjui neatsiėmus prekių (Sutarties 5.4 p.), taikė 4.4.1. p. bei 8.1 p. – 8.4 p. numatytas pasekmes ir apelianto sumokėtą avansą užskaitė kaip baudą (netesybas). Tokią pardavėjo teisę apsprendžia vien sutartimi sulygtas prekių neatsiėmimo be svarbių priežasčių faktas, nepaisant to, buvo ar nebuvo vėluojama jas pristatyti. Taigi nors ši aplinkybė (buvo ar nebuvo vėluojama pristatyti prekes) ir neturi teisinės reikšmės, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pristatymo termino nagrinėjamu atveju pažeidimo nebuvimo ir dėl tinkamai atliktos informavimo pareigos pagal susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką, jų plačiau nekartodama. Tiek CMR važtaraščiai, tiek elektroninio susirašinėjimo medžiaga tarp atsakovo ir apelianto pirkimus lizinguojančios bendrovės atstovo D. A. (t.1, b.l. 141-143, 144-157) neabejotinai patvirtina, kad vilkikai buvo pristatyti laiku, sutarties terminu, o juo pirkti atsisakęs, kaip teisme nurodė ir liudytojas D. A., būtent apeliantas. Pastarasis teisme patvirtino, kad prieš susirašinėjant, prieš rengiant pirkimo-pardavimo trišalę sutartį, pirmiausiai yra susiskambinama, kad šiuo atveju jis ne savo iniciatyva vykdęs susirašinėjimą su pardavėju dėl ginčo vilkikų ( t.2, b.l. 16-17). Elektroniniai laiškai, kaip pranešimų forma, buvo numatyti ir Sutarties 10.1.4. p. Kolegija pažymi ir tai, jog pranešimas apie prekių perdavimo dieną, jo pateikimo tvarka ir terminai realiai galėtų įtakoti nebent ginčus dėl netesybų už vėlavimą pristatyti vilkikus skaičiavimą (pradžią, dydį), tačiau net jo nepateikimas pačiam apeliantui nesudaro teisinių prielaidų, kaip buvo nurodyta, pripažinti apelianto atsisakymą vykdyti sutartį teisėtu.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo motyvais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą grindžiančią tikėtinumo (įrodymų pakankamumo) taisyklę. Teismas, vertindamas įrodymus, atspindinčius susiklosčiusią bendravimo analogiškuose pirkimuose šalių praktiką, sprendime savo išvadas pagrindė tame tarpe ir didesnės tikimybės doktrina. Teismo sprendime pakanka argumentacijos, susijusios su galiojančio tikimybių pusiausvyros principo įgyvendinimu.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, o aplinkybių, mažinančių ar visiškai eliminuojančių jo sutartinę atsakomybę, neįrodė. Panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvai prielaidų nesudaro.
Iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) 7,15 Lt (t.2, b.l. 70) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. T. įmonės „Hegvita“ 7 (septynis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybės naudai.