- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-278-185/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu E. K. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad 2015-02-07 apie 03.50 val. Panevėžyje, Vasario 16-osios – Respublikos g., vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo stabdomas įjungus šviesos ir garso signalus bei per garsiakalbį liepus sustoti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. K. buvo surašytas ir už ATPK 124¹ str. 8 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, tačiau skundžiamu nutarimu administracinė teisena dėl šio pažeidimo padarymo nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutarimo dalį, kuria jis nubaustas už ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą ir šią nutarimo dalį nutraukti, o likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl neteisingo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. Teigia, kad protokole nurodytu metu automobilį vairavo ne jis, o jo draugas, kurio anketinių duomenų atskleisti nenori. Apylinkės teismas išvadą, kad protokole nurodytu metu automobilį vairavo jis, darė remdamasis vien tik nelogiškais policijos pareigūnų E. T. ir R. R. parodymais. Atkreipia dėmesį, jog įvykis buvo žiemą – vasario 7 d., nakties metu – apie 03.50 val. Policijos pareigūnai nurodė, kad automobilis važiavo dideliu greičiu ir kad jie atpažino automobilį tik tuo metu, kai jis visiškai privažiavo, o kas vairavo automobilį, jie neva atpažino todėl, kad buvo atidarytas langas. Tokie policijos pareigūnų parodymai yra nelogiški, nes visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių žiemą ir nakties metu asmuo būtų važiavęs dideliu greičiu visiškai atsidaręs automobilio langą. Mano, kad pareigūnai nurodė jį tik dėl to, kad buvo supykę ant jo, jog nepavyko sugauti pažeidėjo (automobilį vairavusio asmens), todėl nusprendė nubausti jį. Tačiau, kaip minėta, jis automobilio nevairavo, buvo jį atidavęs draugui, todėl, kaip mano, gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik dėl pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ str. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog 2015-02-07 apie 03.50 val. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę būtent jis. Todėl nesant jo kaltės įrodymų, byla pagal ATPK 130 str. 1 d. turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame E. K., kaip ir apylinkės teisme, tvirtina, kad kaltinime nurodytu metu automobilį vairavo ne jis, o jo draugas, kurio anketinių duomenų jis neatskleis, todėl mano, kad administracinėn atsakomybėn jis gali būti traukiamas tik dėl ATPK 133¹ str. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius pažeidėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius kitiems bylos įrodymams.
Vadovaujantis ATPK 257 str., įrodymų vertinimas, remiantis vidiniu savo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, yra teismo prerogatyva. Įvertinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, jog teismas visus byloje esančius įrodymus vertino tinkamai ir jais remdamasis nustatė visas faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai pripažino apeliantą kaltu padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teisme kaip liudytojais apklaustų tiesiogiai pažeidimą mačiusių policijos pareigūnų E. T. ir R. R. nuosekliais, išsamiais, vienas kitą papildančiais parodymais. Tiek būrio vadas E. T., tiek ir būrio vyriausiasis patrulis R. R. teisme patvirtino tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes dėl KET pažeidimo padarymo, t. y. kad nakties metu (apie 3.45 val.) pastebėję Vasario 16-osios ir Respublikos gatvėje dideliu greičiu važinėjantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė jį sustabdyti. Sustojo Vasario 16-osios ir Respublikos gatvėje, kur yra vienpusis eismas, tikėdamiesi, kad automobilis link jų atvažiuos ir jie jį sustabdys. 3.50 val. pamatė nuo Elektros g. link jų dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, dėl ko tarnybiniu automobiliu iš dalies užtvėrė gatvę, įjungė tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus bei per garsiakalbį liepė vairuotojui sustoti. Link jų važiavęs automobilis sulėtino greitį ir jie pamatė, kad tai tas pats „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kurį vairavo E. K.. Gerai matė vairuotojo veidą, nes gatvė buvo apšviesta, prasilenkiant automobilis judėjo nedideliu greičiu, matė, kaip vairuotojas prasidarė langą ir pažiūrėjo į juos, po ko, padidinęs greitį nuvažiavo. Be to, tą pačią naktį E. K. jau buvo surašę protokolą už kitą KET pažeidimą, ir jis tuo metu vairavo tą patį automobilį. Jie dar bandė persekioti E. K. vairuojamą automobilį, tačiau Naujamiesčio gatvėje jis dingo iš jų akiračio. Teisme policijos pareigūnai, rodydami į teismo salėje esantį E. K., dar kartą patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris nepakluso jų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Teismo posėdyje policijos pareigūnai kategoriškai atmetė galimybę, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, o ne E. K., ir tvirtino, kad dėl vairuotojo jie yra tvirtai įsitikinę, nes E. K. jie žino ir iš anksčiau, už KET pažeidimus jį sulaiko jau nebe pirmą kartą, pasak R. R., E. K. jis žino kaip dažną KET pažeidėją, kurį anksčiau jis pats buvo sulaikęs už automobilio vairavimą be teisių, važiavimą neprisisegus saugos diržo bei už kitus KET pažeidimus (iš byloje esančio išrašo apie asmens baustumus matyti, kad E. K. administracine tvarka yra baustas net 37 kartus, sistemingai pažeidinėja KET, yra baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti bei už kitus KET pažeidimus). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais, nesant jokių objektyvių duomenų, kad šie pareigūnai turėtų dingstį apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Jokių įtikinamų priežasčių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą apeliantą apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūto teisės pažeidimo padarymu, nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Vien tai, kad policijos pareigūnai tuo metu nesulaikė minėto automobilio, neleidžia abejoti jų parodymų patikimumu, juolab kad jų parodymai atitinka ir kitus objektyvius bylos įrodymus.
Taigi atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad E. K. apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis nepadarė jam inkriminuoto ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo. Skundo argumentai, kad ne jis, o jo draugas tuo metu vairavo automobilį, nepagrįsti, neįtikinantys, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
ATPK 130 str. pastaboje išaiškinti galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai. Pastaboje nurodyta: „uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai automobilį stabdė įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos šviesos švyturėliu ir garso signalais, per garsiakalbį automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo prašomas sustabdyti transporto priemonę. Toks stabdymo būdas atitinka įstatymo reikalavimus ir, akivaizdu, kad automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs E. K. tokį reikalavimą išgirdo ir jį pastebėjo, tačiau užuot paklusęs policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padidino greitį ir nuvažiavo.
Apibendrinus darytina išvada, kad apylinkės teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, pagrįstai vadovavosi byloje nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių visuma neabejotinai patvirtina, jog apeliantas suprato, jog yra stabdomas, tačiau nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, taigi veikė tiesiogine tyčia, ir nesivadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. parodymais, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių abejonių dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, todėl jo atžvilgiu nutraukti bylą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutarimą nepakeistą.
Nutartis yra neskundžiama.