- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 1S-729-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00021-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje (toliau –Komisijos) 2014-03-04 Nr. 91-57 nutarimą dėl E. B. lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 2 d. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme su 70 000 Lt konfiskavimu.
Anksčiau buvo teistas vieną kartą.
Bausmės pradžia – 2013-06-21, pabaiga – 2015-01-19.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. kovo 4 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 91-57 įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, psichologinės tarnybos išvadą, pažymą dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo, vertinimą pagal pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras nepritarė 2014 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimui.
Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, kad nuteistasis neigia padaręs nusikaltimus, jo elgesiui būdingas nusikaltimų modelis, kas rodo, kad jis neturi motyvacijos keistis, be to, bausmė, atlikus vos pusę skirtosios laisvės atėmimo bausmės, dar neatliko savo paskirties ir šiuo metu nėra teisinio pagrindo lygtinai paleisti iš pataisos namų nuteistąjį E. B..
Nuteistasis E. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad atlikęs ½ bausmės, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dėl lygtinio paleidimo Komisija prabalsavo vienbalsiai. Skunde nuteistasis nurodo, jog pataisos įstaigoje nedirba, nes turi neįgalumą. Nei prokuroras, nei teismas į tai neatsižvelgė. Šiuo metu bendra sveikatos būklė pablogėjusi, būtina stuburo operacija.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog sprendžiant klausimą, ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes.
Konstatuotina, jog Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo, tinkamai, išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą vien deklaratyviais argumentais. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog nuteistasis nepripažįsta kaltės dėl nusikaltimo padarymo ir neturi motyvacijos keisti savo elgesį, likusios bausmės dydį ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl E. B. lygtinio paleidimo. Teismo išvados nepagrįstos išsamia surinktos medžiagos analize, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta.
Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra tiek formalusis, tiek ir materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
E. B. atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su Komisijos išvada, jog yra ir materialusis pagrindas E. B. taikyti lygtinį paleidimą. Atliktoji bausmės dalis bei nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje leidžia pagrįstai tikėtis jo teigiamo, įstatymus atitinkančio ir nenusikalstamo elgesio laisvėje.
E. B. nuteistas ir atlieka bausmę už tyčinį turtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.) E. B. atlikęs didžiąją dalį bausmės iš skirtosios 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Pataisos namuose nuteistojo elgesys charakterizuojamas teigiamai. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nors paskatinimų neturėjo, tačiau drausmės pažeidimų taip pat nepadarė, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis noriai dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose. Pataisos namuose E. B. nedirbo, nes turi problemų su sveikata, yra neįgalus, tačiau darbą suvokia kaip privalumą. Nuteistasis alkoholio/narkotikų vartojimo problemų neturi, retai praranda savitvardą, paprastai apgalvoja savo veiksmų pasekmes, turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir nemažai trumpalaikių. Duomenų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra. Nuteistasis nori dirbti ir bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai yra ketinimai įsidarbinti išėjus iš pataisos namų, amžiaus, gyvenimo sąlygos, artimųjų bei draugų palaikymas. Taip pat pažymėtina, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (25 balai pagal OASys metodiką), o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis E. B. yra minimaliai pavojingas visuomenei, todėl nors jis anksčiau ir buvo teistas, tačiau tik vieną kartą, ir tai negali būti vertinama kaip kliūtis pagrįstai tikėtis jo teigiamo, įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Vertinant dėl lygtinio paleidimo materialių sąlygų svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl aplinkybei, kad nuteistasis kaltės nepripažino ir jos nepripažįsta iki šiol, vertinant dėl lygtinio paleidimo, negali būti suteikiama prioritetinė reikšmė ir vien ši aplinkybė negali būti pagrindas išvadai, kad nuteistasis neturi motyvacijos keisti savo elgesį. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, iniciatyva dirbti, noras bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais, supratimas, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, atlikta bausmės dalis leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl E. B. lygtinio paleidimo yra nepagrįstas. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus E. B. elgesį bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, požiūrį į jam taikomus suvaržymus bei apribojimus, žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos ir skiriant Komisijos pasiūlytas priemones jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 1 – ojoje valdyboje 2014 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 91-57 dėl E. B. lygtinio paleidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., BVK 157 str. 2 d. 1 p., BK 75 str.,
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą patenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 1 – ojoje valdyboje 2014 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 91-57 dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo.
E. B. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus jam 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:
nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu;dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.