Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Vilniaus pataisos namų atstovams Marjanui Voroneckiui ir Katažynai Kviatkovskai-Lukaševič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų 2019 m. birželio 25 d. teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistajam V. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 punkte, 117 straipsnyje, 271 straipsnio 2 dalyje, ir, subendrinus bausmes, jam paskirta mirties bausmė, kuri, vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsniu, buvo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atliekant kalėjime. Pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Nuspręsta iš V. R. priteisti J. G. 2500 Lt, I. A. 3522 Lt, žuvininkystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 600 Lt bei valstybei 108 Lt. Be kita ko, pripažino J. G. teisę į ieškinio patenkinimą, perduodant ieškinio dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

3. V. R. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 1994 m. liepos 25 d., atliktos bausmės dalis nutarties priėmimo dieną – 25 metai ir 4 dienos.

Motyvuojamoji dalis

15. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį – 20 metų, o būtent nutarties priėmimo dieną jis yra atlikęs 25 metus laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1994 m. liepos 25 d.

Dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos

16. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, pirmiausia vadovaujasi 2-ojo resocializacijos skyriaus specialisto ir vyriausiosios psichologės 2019 m. birželio 21 d. parengta socialinio tyrimo išvada, kurią rengiant buvo naudojama nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys bei smurto rizikos įvertinimas HCR-20, apklausa, dokumentinė medžiaga, stebėjimas, pokalbiai. Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo 69 balai, kuri pagal numatytus balus yra vidutinė. Matyti, kad vidutinė nusikalstamo elgesio rizika apima nuo 41 iki 99 balų, kai tuo tarpu žema – iki 40 balų, o aukšta – nuo 100 iki 168 balų. Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, siekianti 69 balus, yra truputį žemiau nei vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos vidurkis. Iš suvestinės lentelės, parengtos naudojant OASys metodiką, matyti, kad 45 balai yra susiję su teisės pažeidimais, o būtent su praeityje padarytomis nusikalstamomis veikomis, gyvenimo sąlygos, lėšų tvarkymas, pajamos, gyvenimo stilius, draugai, piktnaudžiavimas narkotikais neturi įtakos pakartotinio teistumo rizikai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir emocinė gerovė (2 balai iš 11), išsilavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti, ryšiai (4 balai iš 26), nuostatos (7 balai iš 15), mąstymas ir elgesys (11 balų iš 12 balų) turi įtakos (24 balai iš 69 balų) nusikalstamo elgesio rizikai. Prokurorė teismo posėdžio metu atkreipė teismo dėmesį, kad 24 balai priklauso nuo paties nuteistojo, kad jie gali mažėti. K. Kviatkovska-Lukaševič atkreipė dėmesį, kad nuteistojo visą gyvenimą nusikalstamo elgesio rizika bus vidutinė dėl tų 45 balų, kurie yra nekintantys. Teisėjų kolegija vertina, kad 45 balais įvertinto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnio nuteistasis neturi galimybės sumažinti, kadangi tai sudaro jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau riziką, įvertintą 24 balais, sumažinti jis turi visas galimybes, kurią galėtų padėti sumažinti nuteistojo pasirengimas grįžti į socialinę aplinką.

17. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi tokie nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai: nusikalstamo elgesio pasireiškimas apsvaigus nuo alkoholio, įsibrovimas į patalpas, vagytės ir smurto panaudojimo modelis, tarpasmeninių įgūdžių silpnėjimas, netinkamos problemų sprendimų strategijos, menkas pasekmių suvokimas, sunkumai priimant kitų požiūrį bei nuteistojo išlaikomos nuostatos. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tą aplinkybę, kad nenustatyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų vartojęs alkoholį, tačiau tiek iš bylos medžiagos matyti, tiek pats nuteistasis neginčija fakto, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis šiuo metu supranta ir pripažįsta alkoholio galimą žalą. Neginčytina, kad anksčiau padarytos nusikalstamos veikos, už kurių vieną – nužudymą – asmuo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, yra labai svarbios vertinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad V. R. 1984 m. rugsėjo 28 d., 1986 m. balandžio 1 d., 1986 m. spalio 15 d., 1989 m. gruodžio 19 d., 1995 m. kovo 6 d. nuosprendžiais buvo nuteistas už vagystes, o bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirta tik viena nuobauda, susijusi su ketinimu pagrobti svetimą turtą, o būtent už bandymą pavogti žirkles 1996 metais. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinį kartą V. R. veiksmai kėsinantis į svetimą turtą yra fiksuoti daugiau nei prieš 20 metų, šių aplinkybių reikšmė yra maža. Be kita ko, jis neturi vykdomųjų raštų, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriais negalėtų susitvarkyti, neturi. Pažymėtina, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo nustatyta, kad I. G. buvo nužudyta plėšimo metu, siekiant nuslėpti nusikaltimą, be išankstinės tyčios, be to, nukentėjusioji O. F. buvo sumušta vykdant nusikaltimą, susijusį su svetima nuosavybe. Atsižvelgdama į tai, tačiau jokiu būdu neteigdama, kad nužudymas ar sveikatos sutrikdymas yra mažareikšmiai nusikaltimai, nepaliekantys reikšmingų pasekmių, teisėjų kolegija vertina, kad V. R. nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi. Iš asmens bylos medžiagos nustatyta, kad su kitais nuteistaisiais sutaria gerai, tačiau apsiriboja pažįstamų lygmenyje, konfliktinių situacijų vengia, nebuvo paveiktas grupės spaudimo. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistajam trūksta kritiškumo sau, negeba įvardinti savo neigiamų savybių, duomenų apie jo agresyvų ar suicidinį elgesį nėra. Visgi toliau išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta problemą – kitų asmenų jo nesupratimą, tačiau probleminio elgesio nekeičia. Išlieka sunkumai paaiškinant savo nusikalstamą elgesį, bet ieško atsakymų, pripažįsta, kad impulsyvumas galimai turėjo įtakos tokiam elgesiui. Visgi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis dalyvauja intervencinėje priemonėje, skirtoje didinti nuteistojo socialinį potencialą (konstruktyviai spręsti konfliktus ir problemas, įvertinti savo elgesio pasekmes, lavinti socialinius įgūdžius, geriau pažinti save). Atlikus pakartotinį smurto rizikos įvertinimą, nestebimas ženklus smurtinio elgesio rizikos pokytis, kadangi labiausiai įtakos tam turi istoriniai duomenys, susiję su ankstesniu smurtiniu elgesiu, dabartinė savivokos stoka, kuriamų planų realumo stoka ir galimas grįžimas į buvusią aplinką, kuri yra destabilizuojanti. Teismo posėdžio metu K. Kviatkovska-Lukaševič pažymėjo, kad galimai, pervertinus smurto riziką, galimas nuteistojo teigiamas pokytis, be to, buvo stebėti pokyčiai savivokos srityje, nuteistasis pradėjo matyti savo problemines sritis, kas vertintina teigiamai. Kaip matyti iš V. R. metinių charakteristikų, jis apibūdinamas kai neimpulsyvus, vengiantis konfliktų, kas taip pat mažina jo pakartotinio nusikaltimo galimybę.

18. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra ryšių palaikymas su artimaisiais, neturi vykdomųjų raštų, paleistas į laisvę turės gyvenamąją vietą ir darbą, be to, jis dirba ir kaupia praktinius bei darbinius įgūdžius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis interviu metu visiškai pripažįsta kaltę bei prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir nemažina savo vaidmens, supranta, kad jo veiksmai turi platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai. Iš turimos medžiagos matyti, kad nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyventų adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. R. Yra gautas I. R. 2019 m. gegužės 20 d. raštiškas įsipareigojimas suteikti gyvenamąją vietą ir prireikus padengti pragyvenimo išlaidas. V. R. 2003 m. birželio 5 d. įsakymu skirtas siuvėju į Gamybos barą, nuo 2005 m. liepos 2 d. iki 2019 m. birželio 27 d. dirbo staliumi VĮ „Mūsų amatai“, įgijo staliaus profesiją. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. nedirba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o būtent dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad V. R. mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centre, kadangi pastarosios įstaigos 2003 m. birželio 13 d. raštu buvo prašoma kalėjimo direktoriaus už stropų mokymąsi paskatinti klausytoją V. R.. Kaip matyti tiek iš metinių charakteristikų (nuo 2004 metų), tiek iš socialinio tyrimo išvados bei Vilniaus pataisos namų teikimo, V. R. darbą suvokia kaip privalumą, žino darbo naudą bei yra labai motyvuotas dirbti. Byloje yra pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame įsipareigojama įdarbinti V. R. frezuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo mokymąsi, nemokamų darbų atlikimą bei darbinę veiklą. Be to, iki bausmės atlikimo nuteistasis buvo daugiausiai dirbantis. VĮ „Mūsų amatai“ medienos gaminių ir paslaugų baro viršininko charakterizuojamas teigiamai, o būtent nurodoma, kad įgijo staliaus profesiją, sugeba gerai ir sąžiningai atlikti jam pavestą darbą, yra drausmingas, atsakingas, gerai sutaria su dirbančiaisiais, aktyviai dalyvauja nuteistųjų resocializacijos programose, už gerą elgesį ir pavyzdingą elgesį yra skatintas.

19. Svarbu ir tai, kad nuteistasis netoleruoja subkultūros, pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja, tačiau apsiriboja pažįstamų lygmenyje. Visi šie veiksniai kartu su nuteistojo supratimu apie nusikalstamos veikos pasekmes mažina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, didelę reikšmę nusikalstamo elgesio rizikai turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu. Iš bylos duomenų matyti, kad V. R. bausmės atlikimo metu buvo baustas tris kartus: 1996 m. birželio 14 d. po pirties nepridavė žirklių ir neigė jas turintis, tačiau jos buvo rastos jo kameroje esančiame klozete, už tai jam skirta nuobauda – 10 parų karcerio, bei iš bylos duomenų matyti, kad 2002 m. sausio 8 d. jam paskirtas papeikimas už tai, kad kratos metu slėpė 100 g. arbatžolių ir jas atsinešė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dar teikime nurodyta, kad V. R. buvo baustas 2000 m. rugpjūčio 18 d., kadangi pasivaikščiojimo metu garsiai kalbėjo, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, 2000 m. rugpjūčio 11 d., būdamas pasivaikščiojimų kiemelyje, jis garsiai rėkdamas bendravo su nuteistaisiais, į teisėtus kontrolieriaus reikalavimus nusiraminti nereagavo, išeiti iš pasivaikščiojimo kiemelio kategoriškai atsisakė, elgėsi įžūliai, grasino susidoroti, tačiau savo kaltę V. R. pripažino ir nurodė, kad daugiau tai nepasikartos, todėl 2000 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nurodyta, kad jis įspėtas žodžiu. Be to, nors teikime nurodyta, kad 2003 m. vasario 27 d. už darbotvarkės pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda – pokalbis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad, kaip nurodyta 2003 m. vasario 27 d. pažymoje, su V. R. buvo kalbėta dėl to, kad 2003 m. vasario 21 d. pas jį buvo rastas savadarbis elektros šildytuvas, tačiau nurodoma, kad bus tikslinga apsiriboti pokalbiu ir nebausti drausmine tvarka. Taip pat, nors teikime nurodyta, kad pas V. R. 2005 m. liepos 18 d. radus uždraustus daiktus jam buvo skirta nuobauda, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2005 m. liepos 18 d. pažymoje nurodyta, kad kratos metu buvo rasti virbalai, V. R. pripažino, kad virbalai priklauso jam, manytina, kad tikslinga apsiriboti auklėjamojo pobūdžio pokalbiu ir nebausti V. R. drausmine tvarka. Dar 2018 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl nuobaudos neskyrimo V. R. nurodyta, kad kratos metu buvo rastas aštriabriaunis daiktas panašus į užgaląstą peilį, paslėptas akinių dėkle po akiniais, tačiau įvertinus visas aplinkybes siūloma neskirti nuobaudos, papildomai išaiškinant nuteistojo teisinę padėtį, elgesio taisykles ir režimo reikalavimus. Teikimo nagrinėjimo dienai V. R. galiojančių nuobaudų neturi. Apibendrinant daroma išvada, kad jo pažeidimai buvo padaryti bausmės atlikimo pradžioje, o sunkiausias iš jų pats pirmasis, nuo 2005 metų V. R. nebuvo baustas drausmine tvarka. Atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę (25 metus) ir nustatytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistasis ilgą laikotarpį laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi.

21. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje, nuteistojo požiūris į kriminalinę subkultūrą neigiamas: nevartoja žargono, neskirto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko hierarchijos, nerašytų taisyklių, su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, atlieka nemokamus darbus, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo programas, o būtent laisvalaikiu vaikšto į sporto salę, žaidžia tenisą, krepšinį, tinklinį, įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencinės priemonės, dalyvauja intervencinėje priemonėje „R.A.K.T.A.S“, jis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip posėdžio metu patikslino K. Kviatkovska-Lukaševič, iš dalies jos yra vykdomos ne todėl, kad nuteistasis nesutinka jų vykdyti, o todėl, kad planas yra sudarytas į priekį, todėl šiai dienai ne visos priemonės yra įvykdytos, tačiau jis jas vykdo pagal planą.

23. Nors teikime nurodyta, kad V. R. paskutinį kartą buvo skatintas 2018 m. gruodžio 28 d., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad paskutinį kartą buvo skatintas 2019 m. balandžio 25 d., atsižvelgiant į Drausmės komisijos posėdžio protokolą ir Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ medienos gaminių ir paslaugų biuro viršininko prašymą. Be kita ko, nors teikime nurodyta, kad nuteistasis skatintas buvo 25 kartus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad buvo skatintas 28 kartus. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės yra vertinamas teigiamai.

Dėl bausmės tikslų

24. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyti 5 bausmės skyrimo tikslai, sudarantys bausmės paskirtį, o būtent: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius, ji turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2014). Nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesne, o būtent terminuota, bausmės atlikimo trukme bus pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija vertina, kad jau atlikta bausmės dalimi, siekiančia 25 metus, bausmės tikslai, pakeitus laisvės atėmimo bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti.

25. Pakeisti laisvės atėmimo bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme yra teismo teisė, bet ne pareiga. Minėta teise yra pasinaudojama tik išsamiai ištyrus duomenis ir nustačius, kad asmuo atitinka visas numatytas sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo pagal apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusius įstatymus buvo nubaustas teisingai ir jam buvo paskirta bausmė proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam buvo atimta (apribota) galimybė atlikti kitas nusikalstamas veikas, o bausmės atlikimo metu jis nesuteikė pagrindo manyti apie jo ketinimą nusikalsti bausmės atlikimo vietoje. Be to, ta aplinkybė, kad atlikdamas bausmę jis drausmine tvarka buvo baustas tik kelis kartus, bausmės atlikimo pradžioje, bei tai, kad jis laikėsi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, sutiko dirbti tiek nemokamus darbus, tiek administracijos pasiūlytą darbą, įgijo staliaus profesiją, yra skatintas 28 kartus, V. R. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, kriminalinės subkultūros netoleruoja, nėra duomenų, kad būtų vartojęs alkoholį bausmės atlikimo metu, iki nuteisimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą taip pat leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir labiau tikėtina, kad jis laikysis įstatymų, nei kad vėl nusikals.

Dėl atliktos bausmės poveikio nuteistajam

26. Atliktos bausmės poveikis nuteistajam yra vertinamas analizuojant tiek asmens bylą, tiek metines charakteristikas, tiek socialinio tyrimo išvadą. Metinėje 1997 m. sausio 13 d. pažymoje-charakteristikoje fiksuota, kad elgesys vertinamas žemiau nei patenkinamai, pagrindinių elgesio taisyklių reikalavimų laikosi, stengiasi neprieštarauti, bet sistemingai daro smulkius pažeidimus, kartais pasitaiko buitinių konfliktų su kitais nuteistaisiais, drausmine tvarka baustas 1 kartą, savo kaltę įvykdyto nusikaltimo atžvilgiu pripažįsta iš dalies, su teismo nuosprendžiu kategoriškai nesutinka, o jau kitoje metinėje 1998 m. sausio 7 d. pažymoje-charakteristikoje fiksuota, kad elgesys vertinamas patenkinamai ir už gerą elgesį buvo skatintas, tačiau palaiko ryšius su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais, su administracija stengiasi nekonfliktuoti. Metinėje 1999 m. sausio 11 d. pažymoje-charakteristikoje fiksuota, kad elgesys vertinamas gerai, elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, už gerą elgesį buvo sistemingai skatintas, drausminių nuobaudų neturi, rimtesnių išvadų iš praeities nėra padaręs, dėl padaryto nusikaltimo matomai nepergyvena, jaučiami silpnavališkumo požymiai, todėl gali pasiduoti neigiamai įtakai. Metinėje 2000 m. vasario 28 d. pažymoje-charakteristikoje fiksuota, kad 1999 metais užsirekomendavęs teigiamai, elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, drausminių nuobaudų neturi, sistemingai skatinamas, mėgsta gyventi kameroje vienas, melancholiško temperamento tipas, greitai įsižeidžia, gali pasiduoti įtakai iš šalies, pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą vengia. Metinėje 2001 m. vasario 6 d. pažymoje-charakteristikoje fiksuota, kad 2000 metais užsirekomendavęs patenkinamai, elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, drausminių nuobaudų neturi, buvo skatinamas, į visuomenei naudingą darbą reaguoja abejingai. Metinėje 2002 m. vasario 5 d. pažymoje-charakteristikoje fiksuota, kad 2001 metais užsirekomendavęs patenkinamai, elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, drausminių nuobaudų neturi, buvo skatinamas, linkęs meluoti, gudrauti, į auklėjamąsias priemones reaguoja abejingai. Metinėse 2003 m. gegužės 4 d., 2004 m. gegužės 4 d., 2005 m. gegužės 4 d., 2006 m. gegužės 4 d., 2007 m. rugsėjo 5 d., 2008 m. gegužės 22 d. charakteristikose fiksuota, kad elgesys vertinamas teigiamai, elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, drausminių nuobaudų neturi, buvo skatinamas, aktyviai dalyvauja krepšinio čempionatuose, vengiantis konfliktų, nesavikritiškas savo elgesiu ir pasaulėžiūrai, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies, bet tvirtina, kad padarė teigiamas išvadas iš praeities klaidų, dėl padaryto nusikaltimo savęs neteisina, bet mano, kad yra nuteistas per griežtai, rimtesnių išvadų dėl padaryto nusikaltimo nėra padaręs, tačiau gailisi, dažnai klaidingai įsivaizduoja gyvenimo reiškinius. Metinėje 2009 m. gegužės 22 d. charakteristikoje fiksuota, kad elgesys vertinamas patenkinamai, elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, drausminių nuobaudų neturi, nebuvo skatinamas, aktyviai dalyvauja tinklinio varžybose, vengiantis konfliktų, nesavikritiškas savo elgesiu ir pasaulėžiūrai, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies, bet tvirtina, kad padarė teigiamas išvadas iš praeities klaidų, dėl padaryto nusikaltimo savęs neteisina, bet mano, kad yra nuteistas per griežtai, individualiuose pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, teminiuose pokalbiuose dalyvauja nenoriai. Metinėje 2011 m. vasario 19 d. charakteristikoje fiksuota, kad elgesys vertinamas patenkinamai, elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, drausminių nuobaudų neturi, buvo skatinamas, vengiantis konfliktų, subkultūros elementų netoleruoja, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta iš dalies, bet tvirtina, kad padarė teigiamas išvadas iš praeities klaidų, dėl padaryto nusikaltimo savęs neteisina, bet mano, kad yra nuteistas per griežtai, noriai dalyvauja tiek individualiuose, tiek teminiuose pokalbiuose. Metinėje 2012 m. gegužės 8 d. charakteristikoje fiksuota, kad elgesys vertinamas gerai, su administracija yra mandagus ir taktiškas, vengia konfliktų, apie kriminalinės subkultūros tradicijas nuomonės neturi, jų nesilaiko, pastoviai bendrauja su artimaisiais, pasižymi kaip darbštus ir sąžiningas darbuotojas, dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tvirtina, kad padarė teigiamas išvadas iš praeities klaidų, individualiuose ir teminiuose pokalbiuose dalyvauja aktyviai, noriai diskutuoja gyvenimiškomis temomis. Metinėje 2018 m. gruodžio 12 d. charakteristikoje fiksuota, kad nuteistasis yra abstraktaus mąstymo, neimpulsyvus, vengiantis konfliktų, su pareigūnais ir kitais asmenimis mandagus, su nuteistaisiais bendrauja pažįstamų lygmenyje, pripažįsta, kad egzistuoja nusikalstamo pasaulio subkultūra, jos reiškiniai daro įtaką nuteistojo gyvenimo būdui, riboja bendravimo ratą su kitais nuteistaisiais, palaikomi ryšiai su tėvu ir broliu bei laisvėje esančiu draugu, motyvuotas dirbti, nusiskundimų dėl darbo tvarkos ir kokybės negauta, individualiuose pokalbiuose dalyvauja noriai, tačiau pasižymi kategoriškumu, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, elgesys vertinamas gerai. Teismo posėdžio metu nuteistasis pažymėjo, kad jaučiasi pasitaisęs, supranta, kad padarė nusikaltimą, tačiau suvokia, kad to nepakeis ir gyvenime daugiau nenusikals. Metinėje 2011 m. vasario 19 d. charakteristikoje nurodyta, kad į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja teigiamai, 2012 m. gegužės 8 d. – gerai, 2018 m. gruodžio 12 d. – teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo elgesys iš esmės sistemingai taisėsi: iš patenkinamo elgesio perėjo į vertinamą gerai, pirmą kartą buvo paskatintas 1996 m. balandžio 1 d. (pirmaisiais bausmės atlikimo metais), iš esmės visą laiką laikėsi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, su administracija buvo mandagus ir taktiškas, su kitais nuteistaisiais bendravo mandagiai, konfliktinių situacijų nefiksuota, labai artimų ryšių su kitais nuteistaisiais nefiksuota, nors metinėje 2002 m. charakteristikoje nurodyta, kad į auklėjamąsias priemones reaguoja abejingai, tačiau nuo 2006 metų metinėse charakteristikose fiksuota, kad dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, be to, Kalėjimo direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu V. R. buvo pareikšta padėka už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje bei stropų darbą, metinėje 2011 m. charakteristikoje fiksuota, kad noriai dalyvauja tiek individualiuose, tiek teminiuose pokalbiuose, savo kaltę dėl nužudymo pripažino visiškai nuo bausmės vykdymo pradžios.

27. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad agresyvus elgesys nėra aktualus, kadangi per bausmės atlikimo laiką smurtinio elgesio atvejai nefiksuoti, nuteistasis mano, kad ateityje neatsidurs tokioje situacijoje ir nepasielgs taip pat, kadangi yra pasimokęs iš paskirtos bausmės. Jis nekelia sau ilgalaikių tikslų dėl bausmės pobūdžio. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis dirba, gauna atlyginimą, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, duomenų apie finansinius įsipareigojimus ar išlaidas, su kuriais negalėtų susitvarkyti, nėra.

Dėl padarytos žalos atlyginimo

28. Nukentėjusiomis byloje buvo pripažintos J. G., O. F. ir I. A., kurios yra mirusios. Pagal byloje esančius duomenis V. R. vykdomųjų raštų neturi. Vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2004 m. gegužės 6 d., atsižvelgiant į išskaičiavimus padarytus iki 2004 m. gegužės 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius 2005 m. sausio 7 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas nurodyti priežastis, kodėl grįžta pinigai pervedami J. G.. Gavus atsakymą apie asmens mirtį, vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2005 m. vasario 2 d., atsižvelgiant į tai, kad J. G. mirė 2002 m. rugsėjo 4 d. Vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2008 m. sausio 18 d., atsižvelgiant į išskaičiavimus padarytus iki 2007 m. spalio 31 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vykdomasis raštas Nr. 2-5, išduotas 1995 m. balandžio 26 d., buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui 2011 m. spalio 17 d., atsižvelgiant į išskaičiavimus padarytus iki 2011 m. rugsėjo 30 d. M. A. (I. A. paveldėtojui) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo atlyginta visa priteista suma nukentėjusiesiems pagal 1995 m. kovo 6 d. nuosprendį, išskyrus J. G. naudai, kadangi ji mirė 2002 m., o nuteistasis pradėjo dirbti 2003 m., atitinkamai nuo 2003 m. buvo išskaičiuojami priteisti pinigai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis bandė atlyginti priteistą sumą nužudytosios mamai J. G. iki įsidarbinimo. Visgi matyti, kad 2010 m. liepos 7 d. V. R. domėjosi, kokia likusi neišmokėtos sumos dalis.

29. Nuteistojo iš esmės teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir kaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad yra visos sąlygos V. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Socialinio tyrimo išvadoje rekomenduojamas tęstinis dalyvavimas elgesio pataisos programose, kurios palengvintų nuteistojo integracijos į visuomenę galimybes, rekomenduojamas dalyvavimas programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“ bei integracijos į visuomenę programos paskaitose, pradėti dalyvauti asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtos priemonės padėtų sumažinti dinaminius pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksnius: tarpasmeninių įgūdžių silpnėjimą, netinkamas problemų sprendimo strategijas, menką pasekmių suvokimą, sunkumus priimant kitų požiūrį, nekategoriškas nuostatas nusikalstamo elgesio atžvilgiu.

30. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad V. R. turi būti paskirtas artimas vidurkiui terminas – 8 metai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus pataisos namų teikimą tenkinti.

Pakeisti V. R. Klaipėdos apygardos teismo 1995 m. kovo 6 d nuosprendžiu (perkvalifikuotu Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo.

Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.