Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-11-22 · Civilinė byla Nr. 2-352-558/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-22
Bylos Nr.
2-352-558/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
E. G.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Renata Narbutienė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Vaivai Gurnikaitei,dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,atsakovei E. G., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei E. G. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės E. G. priešieškinį ieškovui A. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinęs prašė panaikinti teismo nustatytą laikiną valdžios apribojimą dukros E. G. atžvilgiu, nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu su atsakove 2011-08-08 susilaukė nepilnametės dukros E. G.. Gyvenimas kartu su atsakove nenusisekė, kildavo tarpusavio konfliktai, šalys išsiskyrė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 priėmė sprendimą, kuriuo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su motina, o tėvui (ieškovui) dvejiems metams apribojo tėvo valdžią dukros atžvilgiu. Nors atsakovė ir teigia, kad ieškovas smurtauja prieš ją, tačiau jis jokio smurto atsakovės atžvilgiu nenaudojantis. Ieškovas nurodė, jog turi gerą gyvenamąjį būstą, savo dukrą labai rūpinasi ir nori su ja bendrauti. Jo gyvenamoji aplinka nekenkia dukros sveikatai ir raidai. Nuo pat dukros gimimo atsakovė neleidžia matytis su mergaite, reikalauja vien tik pinigų jos išlaikymui. Dukros bendravimas su tėvu atitinka jos interesus, dukra turi pažinti tėvą. Ieškovas teigia, kad jis ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad šis padėtų spręsti problemą, tačiau atsakovė kategoriškai draudžia vaikui bendrauti su tėvu. Ieškovo nuomone, teismas turėtų nustatyti bendravimo tvarką, kuri padėtų, jog tėvo ir vaiko ryšys nenutrūktų. Patikslinęs ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovas prašė teismo nustatyti tokią jo ir dukros bendravimo tvarką:

dukra kas antrą mėnesio savaitgalį praleidžia su tėvu A. V., o būtent, tėvas dukrą penktadienį 17 val. pasiima iš motinos namų ir sekmadienį 19 val. pristato į motinos namus. Vasaros atostogų metu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) dukra su tėvu praleidžia tris savaites (21 kalendorinę dieną) tėvui dukrą paimant iš motinos paskutinę darbo dieną 17 val. ir grąžinant motinai po 30 dienų iki 19 val. Žiemos metu (gruodžio – vasario mėn.) dukra su tėvu praleidžia vieną savaitę (7 kalendorines dienas) analogiškai tėvui paimant dukrą iš motinos ir ją grąžinant motinai. Atostogų metu vaiko motina privalo tėvui atiduoti dukters asmens pasą, būtiną kelionėms. Tėvas A. V. apie savo atostogų pradžią ir pabaigą turi pranešti dukters motinai prieš vieną mėnesį. Tėvas turi teisę bet kada bendrauti su dukra tiek vaikų darželyje, tiek ateityje mokykloje, tiek kitose vietose neribotinai. Ši tvarka įsigalioja teismui priėmus sprendimą ir vykdoma taip: po teismo sprendimo pirmąjį savaitgalį dukra praleidžia su tėvu, o toliau pagal bendrą tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, susipažinęs su psichologine išvada, prašė teismo taikyti pereinamąjį laikotarpį, tokį koks yra nurodytas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. tėvui kartu su nepilnamečiu vaiku bendrauti dalyvaujant psichologui. Ieškovas su tokiu prašymu nesutiko (I tomas, b.l. 21-24, II tomas, b.l. 9-11).

Atsiliepimas

Atsakovė E. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo A. V. ieškinį bei priešieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, neterminuotai ieškovui apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros E. G. atžvilgiu, nenustatinėti bendravimo tvarkos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-08 gimė E. G.. Praėjus vos kelioms dienoms nuo dukros gimimo, su ieškovu nutraukė bet kokius santykius, kadangi vaiko tėvas smurtavo prieš atsakovę. Kartu su ieškovu negyvena nuo 2011-08-15, kai su policijos pagalba su naujagime dukra pavyko išsikelti iš ieškovo namų. Dukra su tėvu visiškai negyveno, dukra rūpinasi tik viena atsakovė. Po teismo sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo priėmimo, dar ilgą laiką ieškovas terorizavo atsakovę, žemino, su vaiku elgėsi neadekvačiai. Ieškovas vadino atsakovę prostitute, narkomane, protiškai atsilikusia, neįgalia ir t.t. Ieškovo nuotaikos kaitaliojosi, jis įžeidinėdavo vaiko motiną. Vieno pokalbio SKYPE metu ieškovas siūlė atsakovei už dukrą 100 000 Lt. Po tėvo valdžios apribojimo, ieškovas gyveno Maskvoje, turėjo kitą moterį, dukra jo nedomino, tačiau tuo pačiu metu ieškovas reikalavo nutraukti ikiteisminį tyrimą, vykdomą jo atžvilgiu. Vėliau ieškovas gyveno Rygoje, paskui – Izraelyje. Ieškovas visas jo turėtas moteris išvarydavo iš namų, jas mušdavo. Praėjus pusantrų metų po 2013-02-14 sprendimo priėmimo, atsakovė, atsitiktinai sutikusi ieškovą gatvėje, vėl pradėjo su juo bendrauti įvairiomis telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovas išreiškė norą pasimatyti su dukra. Atsakovė leido vaikui susipažinti su tėvu. Tokiu būdu ieškovas pirmą kartą su dukra susitiko 2014 metų pavasarį kavinėje. Dukra tėvo nepažino, o pastarasis nemokėjo su ja užmegzti kontakto. Mergaitė tėvo bijojo, glaudėsi prie atsakovės, o ieškovas nesistengė dukros kalbinti ir rasti bendrų interesų. Antrą kartą ieškovas dukrą matė prieš skrisdamas į Izraelį, tačiau paėmęs dukrą neatsargiai pastatė ją ant žemės ir ši nukrito, susitrenkė į marmurinį laiptų kampą. Tėvas nekreipė jokio dėmesio į vaiką ir tiesiog stovėjo. 2014 metų rugpjūčio mėnesį dukrai sukako treji metai. Ieškovas norėjo su dukra praleisti jos gimimo dieną. Laikydamasi ieškovo nurodymų, atsakovė laukė jo iki itin vėlaus vakaro prie IKI parduotuvės. Mergaitė buvo beužmieganti, o tėvas jai nupirko tortą. Į Lietuvą atvykus ieškovo motinai, atsakovė pati pasiūlė supažindinti mergaitę su senele, tačiau ir šio susitikimo metu ieškovas sugebėjo sužeisti dukrą, susitikimas baigėsi klyksmais ir ašaromis. 2014 metų rudenį vykusio susitikimo metu ieškovas dukrą išvedė į lauką trumpomis rankovėmis, dėl ko mergaitė susirgo. Dar kito susitikimo metu ieškovas nešėsi dukrą ant pečių ir nepagalvojo pasilenkti eidamas pro duris, dėl ko dukra atsitrenkė į durų staktą. 2014 metų lapkričio mėnesį ieškovas vėlų vakarą, apie 22.45 val. laužėsi į atsakovės namus, kuriuose ji gyvena su dukra. Mergaitė išsigando, verkė. Ieškovas yra neprognozuojamas, jis nesiorientuoja laike, negerbia kitų. 2014-12-31 atsakovės motina su mergaite ir ieškovu ėjo į baletą. Atsakovės motina pasakojo, kad didžiąją dalį laiko ieškovas praleido kalbėdamasis telefonu. Nepilnametė E. G. nenorėjo su tėvu bendrauti, sėdėti jam ant kelių, stūmė jį nuo savęs. Ieškovas neturi jokių tėvystės įgūdžių, jis grasino ne kartą išvežti dukrą iš Lietuvos, kad ši daugiau nepamatytų motinos. Ieškovo ūmų būdą įrodo ir tai, kad jis savo darbovietėje sumušė darbuotoją. Ieškovas yra teistas už fizinio ir psichologinio smurto naudojimą, turi rimtų psichikos sutrikimų, jam diagnozuota isterinė psichopatija. Ieškovas nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą, elgesį, kad galėtų rodyti deramą pavyzdį dukrai. Atsakovė su dukra pirmą kartą į Izraelį buvo nuvykusi 2014-07-29. Gerai praleidus laiką pas ieškovo senelį, vaikui susipažinus su proseneliu, šalys su vaiku išvyko į ieškovo namus, kur ieškovas eilinį kartą užsipuolė atsakovę ir ją kartu su dukra nakvynei priglaudė ieškovo psichoanalitikas. Likusį kelionės laiką atsakovė beveik visą laiką tylėjo, nesivėlė į diskusijas su ieškovu. Praėjus keletui mėnesių po šios kelionės, ieškovas vėl pasikvietė atsakovę su vaiku į Izraelį. Atsakovė nusprendė vykti, kadangi liko sužavėta šios šalies kultūra ir istorinėmis vietomis. 2014-09-25 karu su mergaite atsakovė vėl išvyko į Izraelį. Vos atvykus į šalį, ieškovas ėmė atsakovę engti, niekinti, naudoti smurtą. Ieškovas sugriebė atsakovės telefoną, trenkė į kaktą, nuo smūgio atsakovė su dukra nuvirto. Kitą dieną ieškovas ėmė stumdyti atsakovę ant laiptų, nuo ko ji susimušė petį, galvą. Kai atsakovė gamino dukrai valgyti, ieškovas dėl neaiškių priežasčių suirzo, liepė eiti valgyti su dukra į miestą, išvarė iš namų, neleido pasiimti daiktų, dokumentų, net vandens. Tą dieną Izraelyje buvo šventinė diena, todėl parduotuvės nedirbo. Ieškovas atėmė buto raktus, suplėšė atsakovės tuniką, ji liko gatvėje be piniginės. Nepilnametė dukra, stebėdama situaciją nuolat verkė. Atsakovė suprato padariusi klaidą atvykdama į šalį. Dienos metu, šalims su dukra leidžiant laiką prie Negyvosios jūros, atsakovė paliko ieškovo priežiūrai dukrą ir nuėjo išsimaudyti. Dukros tėvas, palikęs vaiką ant kranto kalbėjosi telefonu, dėl ko nepilnametė dukra atsisėdo ant smėlio su suknele ir druska nugraužė jai nuogus sėdmenis. Mergaitė pradėjo klykti. Atsakovė atbėgo ir nuprausė mergaitę, nurengė suknelę. Ieškovas net nesuprato kas nutiko, kadangi visą laiką bendravo telefonu. Ieškovas atėmė iš atsakovės vaiką, smogė kumščiu motinai į dantis, kojomis spardė į nugarą, kaltino atsakovę dėl įvykio. Vėliau pradėjo atsiprašinėti dėl to, kad nesugebėjo prižiūrėti vaiko. Vėliau ieškovas užsipuolė atsakovę vėlai naktį apie 4.15 val., kad ši paliko įjungtą šaldytuvą. Nei kelionių metu, nei bet kada kitą kartą bendraudamas su dukra ieškovas nėra su ja žaidęs, nes sakydavo, kad dukra jam trukdo, jam trukdydavo ir tai, kad ji verkia. Ieškovas priekaištaudavo ir prikaišiodavo atsakovei dėl to, kad lietuviai išžudė žydus, Vilnius sudegino sinagogas ir t.t. Atsakovės nuomone ieškovo psichika yra pažeista. Atsakovė mano, kad jos kelionės į Izraelį buvo didelė klaida, kadangi kelionės metu ji buvo sumušta, ne vieną kartą engta, išvaryta iš namų su vaiku. Atsakovė dėl sumušimo kreipėsi į specialistus, kurie davė išvadą dėl padarytų sužalojimų. Ieškovo elgesys, po teismo sprendimo apriboti jam tėvo valdžią laikinai, niekaip nepasikeitė. Ieškovas smurtauja, naudoja fizinę jėgą, psichologinį smurtą. Atsakovės teigimu ieškovas nevengia vartoti narkotines medžiagas. Vadinasi aplinkybės, kurios egzistavo anksčiau apribojant tėvo valdžią laikinai, egzistuoja ir dabar, netgi yra pagrindo teigti, kad ieškovo elgesys yra pablogėjęs, todėl atsakovės manymu yra pagrindas apriboti ieškovui tėvo valdžią neterminuotai. Ieškovas nerodo jokio noro keistis, koreguoti savo elgesio, toleruoti kitų nuomonę. Ieškovas daro ir tiesioginę žalą dukrai, itin grubiai pažeidžia jos interesus amoraliu elgesiu. Toks elgesys niekaip nėra suderinamas su jo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis bei neatitinka rūpestingo tėvo standarto. Ieškovas dukros nevedė į vaikams skirtus renginius ir parkus, spektaklius, neleidžia su vaiku laisvalaikio. Ieškovas šaukdavo ant mergaitės, kai ši, nešama ant rankų, netyčia papešdavo jo plaukus. Po tokio tėvo elgesio nepilnametis vaikas nenori su juo bendrauti, ilgai verkia, nenori prisileisti tėvo. Atsakovė teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatinėti ieškovo ir dukros E. G. bendravimo tvarkos, kadangi ieškovas nesugeba laikytis net elementarių susitarimų, nėra suinteresuotas bendrauti su dukra, nesuvokia ką reiškia turėti nepilnametį vaiką, būti tėvu. Atsakovei yra keistas ieškovo ieškinys dėl bendravimo tvarkos, kadangi ieškovas ne kartą dukros yra atsižadėjęs, teigęs, kad dukra su motina yra „niekas“. Nesutinka su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka. Prieštarauja, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta su nakvynėmis, kadangi tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Mergaitė niekada nėra nakvojusi tėvo namuose, viena su juo nėra praleidusi nė vienos gyvenimo valandos. Ieškovas yra jai svetimas asmuo. Ir pats ieškovas niekada nedėjo pastangų, kad artimiau susipažintų su dukra. Ieškovas taip pat visiškai nežino nepilnamečio vaiko poreikių, užimtumo, dienotvarkės. Nors ieškovas ir užrašė dukrą į privatų, brangiai kainuojantį darželį, po kelių mėnesių jis nustojo mokėti už darželį. Bendravimas su dukra „bet kada“ visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir teismų praktikos (I tomas, b.l. 39-52).

Ieškovas A. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka. Teigia, kad atsakovei įspūdį paliko ieškovo didelis ir prabangus namas, atsakovė pastojusi dar pirmąją draugystės savaitę, reikalavo iš ieškovo pinigų. Teigia, kad pati atsakovė turi psichikos sutrikimų ir norėjo nuraukti su ja santykius. Su kuo būtent atsakovė kategoriškai nesutiko. Kelionės į Egiptą metu atsakovė elgėsi neadekvačiai, sudaužė viešbučio kambario interjero daiktus. Iš ieškovo namų pradėjo dingti daiktai, o artėjant gimdymui įtampa dar labiau augo. Tuo metu atsakovė persikėlė gyventi pas savo motiną. Atsakovė ne kartą teigė, kad atiduos nepilnametį vaiką į vaikų namus. Ieškovo teigimu, vaiko gimimas jam buvo didžiulis džiaugsmas. Atsakovė ir toliau reikalavo didelių pinigų iš ieškovo, tačiau ieškovas nesutiko duoti. Vesdamas dialogą su verslo partneriu, ieškovas pastebėjo, kad prie vartų laukia policijos pareigūnai, o atsakovės motina išnešė kažkokius maišus iš namų. Ieškovas buvo apieškotas. Policijos pareigūnai paaiškino, kad namuose nepilnametis vaikas su motina yra laikomi įkaitais. Po to kai atsakovė su motina ir vaiku išvyko, ieškovas pastebėjo, kad trūksta daugelio jo daiktų. Į policiją nesikreipė, žurnalistams informacijos apie vaiko motiną neteikė. Ieškovo teigimu, atsakovei iš šių santykių ir nepilnamečio vaiko gimimo buvo reikalinga tik materiali nauda. Ieškovas pripažino tėvystę vaiko atžvilgiu pas notarą. Norėdamas susitikti su nepilnamečiu vaiku, ieškovas būdavo išvaromas atsakovės ir jos motinos, buvo kviečiama policija. Atsakovė kreipėsi privataus kaltinimo tvarka. Po posėdžio ieškovas ir jo advokatas kvietėsi atsakovę deryboms dėl taikos sudarymo, atsakovė pateikė sąrašą prabangių daiktų, kurių ji nori gauti iš ieškovo, tame tarpe ir didelės išlaikymo vaikui sumos per mėnesį. Ieškovo darbovietės vairuotojas dažnai bendraudavo su atsakove, veždavo jai daiktus, dovanas nuo ieškovo. 2014-06-02 ieškovas teigė padovanojęs dukrai telefoną, kad galėtų dažniau su ja bendrauti. Atsakovė visaip trukdė dukrai bendrauti su tėvu. Atsakovės teiginiai, kad tarp vaiko ir tėvo nėra jokio emocinio ryšio, neatitinka tikrovės. Ieškovas teigė, kad su vaiku buvo pas savo draugus, pas kuriuos jie žaidė LEGO kaladėlėmis, rinko dviratuką, buvo prie jūros Jurmaloje, lankėsi koncerte, kuris vyko Rygoje. Kelionės į Izraelį metu atsakovė išsirinko žiedą juvelyrinių dirbinių parduotuvėje už 7 000 Eur. Ieškovas jai tą žiedą nupirko. Atsakovė nuolatos kreipiasi į policiją dėl ieškovo elgesio, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties. Ieškovui nesuprantamas teismo sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Jis, kaip tėvas, užtikrino dukrai privatų darželį, duodavo atsakovei pinigų už darželį, dukros maitinimui. Pasikalbėjus su darželio vedėja paaiškėjo, kad motina dukros į daželį neatveda, arba atveda labai retai. Atsakovė negalėjo to paaiškinti. Prašė atsakovės priešieškinį atmesti (I tomas, b.l. 100-105).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas A. V. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi ir generaliniu vadovu. Darbo reikalais dažnai vyksta į užsienį, kur praleidžia daug laiko. Bute yra sudarytos geros sąlygos dukrai lankytis, žaisti, poilsiauti. Bute yra didelis balkonas, namas yra ramioje vietoje. Ieškovo teigimu, nepilnametė dukra nesilankė jo namuose, tačiau visada yra laukiama. Ieškovas dukrą myli, nori matytis su ja, bendrauti, dalyvauti jos auklėjime, tačiau jos motina nesudaro sąlygų bendrauti su dukra, nereaguoja į skambučius, nesudaro galimybių perduoti dukrai nupirktas dovanas. Atsakovė E. G. kartu su mažamete dukra E. G. gyvena dukrai priklausančiame vieno kambario bute. Butas įrengtas tvarkingai, nepilnamečiam vaikui yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis. Nepilnametė šiuo metu vaikų ugdymo įstaigos nelanko, mamos darbo laiku ją prižiūri senelė V. G.. Nepilnametė mergaitė lanko mokyklėlę „Next karta“, baseiną bei gimnastikos treniruotes sporto mokykloje. Apsilankymo metu bendrauta su nepilnamete dukra, kurios buvo klausiama, ar ji pažįsta tėvą. Mergaitė nieko neatsakė, tik palinksėjo galvyte. Paklausus ar nepilnametė dukra myli tėvą, mergaitė atsakė, kad tėtis muša mamą ir pabėgo. Atsakovė E. G. teigia, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vadove, dantų technike. Institucija neturi domenų apie tai, kad E. G. netinkamai vykdytų motinos pareigas. Susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga, tėvų pateiktais paaiškinimais, matyti, kad tėvas A. V. su dukra bendrauja nereguliariai, bendravimas su mažamete dukra vykdavo motinai dalyvaujant. Motinos teigimu, vaiko tėvas nežino mergaitės susiformavusių poreikių, nesugeba atsižvelgti į vaiko dienos režimą. Skyriaus teigimu, nepilnametė pažįsta tėvą, jis nėra jai visiškai svetimas asmuo. Vaiko ryšiai su tėvu gali būti suvaržyti tik labai išskirtinėmis aplinkybėmis ir pagrįsti svariais argumentais, įrodymais. Tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu, esant „sutrikusiems“ vaiko tėvų tarpusavio santykiams, nesusiformavo ir ieškovo bei dukros E. G. tarpusavio ryšiai. Siekiant atkurti tėvo ir dukros tarpusavio ryšius, galėtų būti skiriamas psichologinis įvertinimas, kurio metu specialistai įvertintų tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį, tėvo galimybę ir pastangas pasirūpinti mažamete dukra, įvertintų ar vaikas yra pasiruošęs būti su tėvu jo aplinkoje ir sąlygomis. Todėl būtų tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu laipsniškai ir nuosekliai būtų atkurtas tėvo ir dukros tarpusavio emocinis ryšys (I tomas, b.l. 107-112).

Atsiliepimas

Atsakovė E. G. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai išdėstė aplinkybes, kuriomis susipažino su ieškovu A. V. ir atsikirto į jo atsiliepimą į priešieškinį (I tomas, b.l. 124-133).

Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko, neigė atsakovės priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Teigė, kad mergaitės motina pati kalta dėl įvykio prie Negyvosios jūros. Nurodė, kad jis stovėjo netoli vaiko ir rūkė, o atsakovė liko viena su vaiku. Nekreipdama dėmesio į vaiką, atsakovė nuėjo maudytis. Atsakovės atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Matė kaip dukra atsisėdo į druską, vaikas šaukė. Ieškovas teigė, kad dėl bendravimo su dukra į Lietuvą atskris dažniau, norėtų atskristi bent kartą per mėnesį. Dėl jam nustatytos isterinės psichopatijos, ieškovas paaiškino, kad diagnozė jam buvo nustatyta tam, kad jis galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. G. palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais, prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovo pusės ji nemato susidomėjimo dukra ir rūpestingumo. Ieškovą dažnai ištinka isterijos priepuoliai. Teismo sprendimu ieškovui apribojus laikinai tėvo valdžią, atsakovė kartu su dukra buvo nuvykusi į Izraelį, nes ieškovas prašė, kad dukra pabūtų prie jūros, pamatytų jo senelį. Pirmos viešnagės metu didelių incidentų nebuvo, nes kai ieškovą ištikdavo isterijos priepuoliai, ji tylėdavo ir nelysdavo jam į akis. Atsakovė su dukra po 5 dienų grįžo į Lietuvą. Vėliau ieškovas labai prašė atskristi su dukra antrą kartą, nes jo senelis yra labai silpnos sveikatos. Atvykus antrą kartą, atsakovė patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Ji buvo sumušta, ieškovas ją daužė į marmurinius laiptus, trankė kumščiu į veidą. Po trijų dienų išskrido į namus. Grįžusi į namus, atsakovė kreipėsi į medikus dėl patirtų traumų. Ieškovas nesuvokia kas yra tikra šeima. Jo elgesys nestabilus, jis gali trenkti kumščiu į veidą. Ieškovo planas – vienam auginti nepilnametį vaiką su kita moterimi, bet ieškovas negali išbūti ilgai su vaiku, kadangi neturi tam kantrybės. Atsakovė teigė, kad nepilnametė dukra nustojo lankyti privatų darželį, kadangi ieškovas nustojo už jį mokėti. Pateiktos nuotraukos neatspinti realybės, vadina tai vienos minutės kadru. Ieškovo nuotaikos pasikeičia, jis mosikuoja rankomis, šaukia vaiko akivaizdoje, dukra išsigąsta. Ieškovas gali įsiveržti į namus naktį. Atsakovė nesutinka, kad tėvas su dukra bendrautų pas psichologą.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad normaliam nepilnamečio vaiko vystymuisi reikalinga abiejų tėvų priežiūra, abu tėvai turi dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime. Pabrėžė, kad abiem mergaitės tėvams yra reikalinga psichologo pagalba. Mergaitė noriai bendrauja su tėvu, baimės jausmo jam nejaučia. Motina nurodo, kad tėvas daro neigiamą įtaką dukros vystymuisi. VTAS ne visiškai sutinka su šia išvada, tačiau teigia, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka visiškai neatitinka šiandienos situacijos. Pirmiausia, ieškovas pats nurodė, kad tiek kartų bendrauti su dukra jis neatvyks. Antra, ieškovas nesusipažino su ekspertizės aktu, o tai parodo jo požiūrį į nepilnametį vaiką. Ieškovo elgesys nėra visiškai adekvatus, ieškovas nuolatos kaltina savo atstovą, nuolat kartoja keisiantis advokatą. Skyriaus nuomone tėvo ir dukros bendravimui yra būtinas pereinamasis laikotarpis. Pritarė atsakovės reikalavimui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. G., gim. 2011-08-08, yra ieškovo A. V. ir atsakovės E. G. dukra. Šalių santuoka nebuvo sudaryta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1763-595/2016 nepilnametės E. G. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. G., iš ieškovo priteisė dukrai išlaikymą bei terminuotai 2 metams apribojo tėvo A. V. valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu.

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Ieškovas A. V. prašė panaikinti teismo nustatytą terminuotą tėvo valdžios apribojimą. Atsakovė E. G. prašė teismo neterminuotai ieškovui apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu.

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra visų pirma tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Teismo vertinimu ieškovas A. V. nepateikė teismui konkrečių faktų ir įrodymų apie tai, kad jam tėvo valdžios apribojimas turėtų būti panaikintas. Ieškovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas, priimdamas sprendimą laikinai apriboti ieškovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu nurodė, jog ieškovas sistemingai terorizavo atsakovę smurtaudamas ir naudodamas psichinę prievartą, baugino tuo metu sugyventinę E. G., grasindamas atimti iš jos vaiką, susidoroti su ja fiziškai arba uždaryti į psichiatrijos ligoninę. Ieškovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys psichologinio ir fizinio smurto naudojimu motinos atžvilgiu, pažeidė nepilnamečio vaiko interesus augti saugioje, jos amžių atitinkančioje aplinkoje, todėl toks tėvo elgesys neatitiko rūpestingo tėvo standarto, nesuderinamas su tėvo teisėmis ir pareigomis vaiko atžvilgiu. Teismas taip pat konstatavo, kad tėvo ir vaiko emocinis ryšys nėra susiformavęs, tėvas nededa pastangų, kad tą ryšį sukurtų ir atstatytų. Vilniaus apygardos teismas 2013-12-18 nutartimi išnagrinėjęs abiejų šalių apeliacinius skundus Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo.

Šiuo atveju teismui yra svarbu nustatyti, ar ieškovo elgesys po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė kardinaliai, ar jis gali auklėti savo nepilnametę dukrą bei ar tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams.

Teismo surinktų bei šalių pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad laikotarpiu 2014-09-24 – 2014-10-03 atsakovei su dukra viešint Izraelyje ieškovas epizodiškai naudojo fizinį smurtą atsakovės E. G. atžvilgiu (I tomas, b.l. 68-69). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-10-09 specialisto išvadoje Nr. G 3418/14(01) yra nustatyta, kad E. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairės alkūnės, kryžmens kairės pusės ir kairiojo sėdmens srityje, abiejose šlaunyse ir abejose blauzdose, odos nubrozdinimas nugaros dešinėje, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti 5-9 dienų laikotarpyje iki apžiūros, kas iš esmės atitinka šalių nurodytus laikotarpius, kai atsakovė kartu su nepilnamete dukra viešėjo Izraelyje. Sužalojimus specialistas kvalifikavo kaip nežymius sveikatos sutrikdymus. VĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymoje nurodyta, kad 2014-10-08 atsakovė kreipėsi į ligoninę dėl patirtos galvos traumos. Jai atlikta apžiūra.

Į bylą taip pat yra pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2016-04-21 – 2016-06-10 ekspertizės aktas Nr. 103MS-58/2016 (II tomas, b.l. 99-105). Nepilnametei E. G. buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurios metu yra nustatyta, kad nepilnametė dukra su tėvo vaidmeniu sieja su „piktu veideliu“, mergaitė išreiškia prieraišumą mamai ir atstumia tėtį. Kalbėdama apie bylai reikšmingas aplinkybes nepilnametė mergaitė nurodė, kad turi tik mamą. Tėtis mamą mušė. Mergaitė savo išgyvenimus sieja su kelione į Izraelį, kurios metu ji nusiplikė sėdmenis. Tai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes priešieškinyje apie keliones į Izraelį. Taip pat mergaitė yra nurodžiusi, kad būdama su tėvu labai susirgo. Kas iš esmės patvirtina atsakovės argumentus, kad ieškovas nesugebėjo tinkamai dukros aprengti išeidamas su ja į lauką. Be to, nepilnametei dukrai, bendraujant psichologinio tyrimo metu su tėvu, jai periodiškai kyla klausimas – kodėl jis mušė jos mamą. Nors nepilnametės mergaitės dėmesys nesulaukus atsakymo vėl nukrypdavo į žaidimus, tačiau psichologė nurodė, kad mergaitei augant ir bręstant, vis aiškiau suprantant tarpusavio konfliktų esmę, jai tokių klausimų tik daugės, o su tuo susiję jos išgyvenimai labiau atspindės jos savarankišką nuomonę ir situacijos įvertinimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-22 nuosprendžiu kaltinamasis A. V. buvo nuteistas už tai, kad kilus konfliktui dėl asmeninių santykių, griebė rankomis sugyventinę E. G. už rankų ir nutraukė ją nuo lovos, po to, griebė ją už plaukų ir ištempė į koridorių, vėliau už plaukų nutempė ją į kitą kambarį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį 2 išrautų plaukų plotais viršugalvio srityje bei už tai, kad kilus konfliktui dėl asmeninių santykių tyčia sudavė kumščiu 1 kartą buvusiai sugyventinai E. G. į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje ir kliniškai nustatytu 31, 41 dantų sumušimu, pasireiškusį dantų paslankumu. Ieškovas savo kaltės nepripažino. Ir nors ieškovas nurodo, kad šis nuosprendis yra priimtas dėl jo elgesio, kuris pasireiškė seniai, teismas, priimdamas nuosprendį konstatavo, kad A. V. yra nustatytas asmenybės sutrikimas – isterinė psichopatija, jo elgesys yra būdingas turimai asmenybės patologijai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja ieškovą. Teismas negali vertinti, jog asmuo, turėdamas tokių asmenybės sutrikimų, gali kurti nepriekaištingo ir gero tėvo įvaizdį nepilnametės E. G. akyse.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, negalima daryti išvados, kad ieškovo elgesys radikaliai pasikeitė ir tai sudaro pagrindą panaikinti jam taikytą laikiną valdžios apribojimą. Nors iš esmės kiti atsakovės nurodyti įvykiai nėra įrodyti leistinais įrodymais (apie jos bauginimą ir terorizavimą), tačiau teismas šiuo atveju atsižvelgia į paties ieškovo elgesį teismo posėdžio metu. Jo elgesys buvo netinkamas ne tik su atsakove, bet ir su kitais proceso dalyviais, pavyzdžiui su jį atstovaujančiu advokatu, be to, atsakovas nepagarbiai elgėsi teismo atžvilgiu. Teismas pašalino ieškovą iš teismo posėdžių salės už nepagarbų elgesį, trukdymą procesui bei teismo posėdžiui. Ieškovas yra impulsyvus ir emocingas. Jo elgesys teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ieškovo būdo, elgesio, terorizavimo, psichologinio smurto naudojimo yra tikėtinai teisingos. CPK 185 str. įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.). Tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovo elgesys, nuo teismo sprendimo laikinai apriboti jam tėvo valdžią priėmimo, nepasikeitė, o tik pablogėjo.

Be to, atliekant psichologinį tyrimą nepilnametei E. G. nustatyta, kad ieškovas A. V. turi tik teorinių žinių ir bendrą supratimą apie vaiko poreikius ir jo auklėjimą, todėl negalima teigti, kad ieškovas turi pakankamai įgūdžių prižiūrėti nepilnametę dukrą savarankiškai, motinai nedalyvaujant.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nagrinėjant šią bylą iš esmės bei jau išnagrinėtoje byloje, kurioje yra priimtas nuosprendis dėl kaltų ieškovo veiksmų, yra be galo užsiėmę tarpusavio kaltinimais narkotikų vartojimų, psichinių ligų buvimu ir t.t., nors abu turėtų sutelkti esminį dėmesį į dukrą, jos auklėjimą ir gerovės sukūrimą. Šiuo, konkrečiu atveju, teismas nustatė, kad ieškovo elgesys neatitinka moralės normų, jis yra agresyvus ne tik artimų asmenų atžvilgiu, tačiau ir kitų, jam svetimų žmonių atžvilgiu. Ieškovas yra konfliktiška, emocionali ir spontaniška asmenybė. Ieškovas buvo traukiamas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl savo ūmaus būdo ieškovas yra sumušęs pavaldinį, dirbusį jo įmonėje. Atlikus paiešką LITEKO duomenų bazėje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas 2009 m. sausio 12 d. nutarimą konstatavo, kad ieškovas Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato patalpose, policijos pareigūnų atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jų garbę ir orumą, spardė laikino sulaikymo kambario duris (Administracinė byla Nr. A2.11.-325-795/2009). Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. sausio 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2500-433/2016 dėl žalos atlyginimo nustatė, kad remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2011-06-22 apie 10.30 val. UAB „Radiolinija“ patalpose, esančiose Jasinskio g. 17-64. Vilniuje, darbuotojas N. S. buvo sumuštas bendrovės akcininko A. V., t. y. A. V. vieną kartą smogė kumščiu į veidą N. S.. Be to, nuolatinis psichologinio ir fizinio smurto naudojimas nepilnamečio vaiko motinos atžvilgiu, yra netinkamas pavyzdys nepilnametei ieškovo dukrai ir kenkia ne tik nepilnamečio vaiko interesams, tačiau ir stabiliai psichinei būklei, jos interesui augti saugioje, jos amžių atitinkančioje aplinkoje.

Nors ieškovas ir teigia, kad jis labai nori bendrauti su nepilnamete dukra, vaiko motina yra ne kartą pabrėžusi, kad tėvas, neatsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių ir dienotvarkę, paskiria susitikimus itin vėlyvą vakarą, kai dukra turi miegoti. Darytina išvada, kad ieškovas ne visiškai supranta šeimos sąvokos ir nėra tinkamai pasiruošęs rūpintis vaiku, atlikdamas jam įstatymo pavestą pareigą ir funkcijas. Šiuo metu byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo gyvenimo būdas ir neigiami charakterio bruožai pasikeitė. Ieškovas suabsoliutina savo, kaip biologinio tėvo teises ir iškelia jas aukščiau ne tik virš vaiko motinos interesų, bet ir virš prioritetinių paties vaiko teisių. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad tėvo valdžios apribojimo panaikinimas prieštarauja vaiko interesams.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, teismas sprendžia, kad šiuo metu laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų ieškovo dukros interesams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad dabar nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, todėl jis atmestinas.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, jų elgesį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu, kadangi, kaip teismas nurodė, jo elgesys ne tik kad nepagerėjo, bet ir žymiai pablogėjo. Ieškovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, išlieka teisė matytis su vaiku.

Dėl bendravimo (matymosi) tvarkos nustatymo.

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, išlieka teisė matytis su vaiku. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių įsumą turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiška gyventi visuomenėje pasirengusi asmenybe.

Nors tarp šalių susiklostė itin konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius jaučia ir šalių nepilnametis vaikas, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kurią tėvai ir privalo išspręsti. Nepilnametės E. G. amžius yra per mažas, kad ji galėtų išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Sutiktina tiek su Skyriaus atstove, tiek su psichologe, atlikusia tyrimą nepilnametei šalių dukrai, kad abiem jos tėvams reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Į bylą yra pateiktas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2016-04-21 – 2016-06-10 ekspertizės aktas Nr. 103MS-58/2016 (II tomas, b.l. 99-105). Jame yra nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra išreiškia prieraišumą mamai ir atstumia tėvą. Tėvui bendraujant su dukra ekspertizės metu pastaroji neišreiškė noro išeiti, nors pradžioje elgėsi nedrąsiai. Nepilnametė mergaitė su tėvu elgėsi drąsiai, spontaniškai, nebijodama reiškia savo nuomonę. Galiausiai nepilnametė dukra žaidimų metu paklausia tėvo ar jis pas ją ateis į svečius. Psichologė pastebėjo, kad mergaitė projektuoja į ieškovą neigiamas emocijas, tačiau kartu jai yra smalsus tėvo elgesys, jai rodomas dėmesys. Darytina išvada, kad tėvui turi būti suteikta galimybė matytis su dukra neutralioje aplinkoje. Atsakovė yra kategoriškai neigiamai nusiteikusi ieškovo ir mergaitės bendravimo klausimais, ji neįsivaizduoja jokios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, emociškai nėra pasirengusi eiti į kompromisą su ieškovu. Psichologė pastebėjo, kad vyras turi teorinių žinių ir bendrą supratimą apie vaiko poreikius ir jo auklėjimą. Teismo nuomone, norint maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, to neužtenka, ieškovui neužtenka įgūdžių prižiūrėti ir auklėti nepilnametį vaiką savarankiškai. Be to, nėra aišku kaip ieškovas ketina bendrauti su vaiku būdamas itin užsiėmęs darbine veikla, ar jis sugebės praktiškai pritaikyti teorines žinias. Teismo posėdžio metu, paklaustas apie tai, kaip ketina bendrauti su nepilnamete dukra gyvendamas JAV, ieškovas nurodė, kad ketina nusistatyti kaip įmanoma intensyvesnę bendravimo tvarką, o ar pavyks jam atvykti pabendrauti, ar nepavyks, tai matys ateityje. Teismo vertinimu tokie ieškovo teiginiai prieštarauja ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir jo motinos interesams. Atsakovė, kaip vaiko motina, taip pat turi teisę planuoti su dukra savo laisvalaikį, išvykas ir pan. Tėvui neatvykus bendravimui su dukra, atsakovei bus atimta teisė į jos ir dukros laisvalaikį, bendravimą su seneliais ir pan., kadangi tas laikas turėtų būti skirtas bendravimui su tėvu.

Bendravimas su vaiku turi vykti laipsniškai. Pradžioje pakaktų kelių valandų trunkančio bendravimo, kai ieškovas grįš į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys, kad psichologė pažymėjo, jog nerekomenduojama, kad tėvo ir dukros susitikimai būtų organizuojami dalyvaujant atsakovei, kadangi nerimą ir nesaugumą tokiose situacijose jaustų ne tik motina, bet ir jos elgesį modeliuojanti dukra. Tikėtina, kad būdama lojali motinai, mergaitė atsisakytų bendravimo su tėvu. Siekiant sumažinti atsakovės baimę ir nerimą, rekomenduojama juos organizuoti su nešališku nė vienai šaliai žmogumi. Emocinis abiejų tėvų dirglumas ir jų priešiška pozicija vienas kito atžvilgiu, bet kuriuo atveju neatitinka jų nepilnametės dukros interesų, todėl jiems abiem rekomenduojama konsultuotis su psichoterapeutais.

Teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, psichologinę išvadą, į VTAS atstovės paaiškinimus sutinka, kad tėvui ir dukrai yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas su dukra bendrautų dalyvaujant psichologui. Pagal formuojamą teismų praktiką iš esmės pereinamasis laikotarpis yra nustatomas tam tikram laikotarpiui, kurio metu šalys pačios turi nuspręsti ar jiems dar yra reikalingas psichologas bendraujant su dukra, ar ne. Teismo vertinimu, šioje situacijoje tai nėra tinkamas modelis norint atstatyti ir sustiprinti dukros ir tėvo emocinį ryšį, sukurti stabilius, jaukius tarpusavio santykius, pagrįstus pasitikėjimu ir saugumu. Ieškovas pats nurodė, kad šiuo metu jis gyvena JAV, Lietuvoje pastoviai nebūna, todėl kyla grėsmė, kad šis pereinamasis laikotarpis taip ir nepasieks savo tikslo, praras savo esmę. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, kad tėvas su dukra turėtų bendrauti pas psichologą ne mažiau nei 60 kartų. Užsiregistruoti su dukra pas psichologą poliklinikoje pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (VŠĮ Karoliniškių poliklinikoje, psichikos sveikatos centre) arba VšĮ Paramos vaikams centre (Latvių g. 19A, 08113 Vilnius; Sėlių g. 18, 08145 Vilnius) privalo ieškovas ir apie tai pranešti motinai ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatyto vizito, o motina privalo pristatyti dukrą matymuisi su tėvu pas specialistą, nurodytą dieną ir valandą. Nors ieškovas ir nurodė konkretaus psichologo kandidatūrą (D. K.), teismas atsižvelgdamas į psichologinės ekspertizės išvadas, kad nepilnamečio vaiko ir jo tėvo susitikimai turėtų vykti neutralioje aplinkoje, dalyvaujant asmeniui, nesusijusiam artimais giminystės ryšiais su šalimis, ir kurių nesieja artimi socialiniai, darbiniai ir kitokie santykiai, siekiant aktyviau, operatyviau atkurti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį ir ateityje išvengti ginčų dėl įstaigos ar psichologo kandidatūros pasirinkimo, parinktinos aukščiau nurodytos įstaigos, kurioje, vienoje iš jų turėtų vykti psichologinės konsultacijos.

Teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra tikslinga nustatyti tėvo ir dukros matymosi tvarkos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kadangi ieškovo gyvenimo situacija nėra stabili, t.y. abi šalys patvirtino, kad per kelerius metus ieškovas gyveno Lietuvoje, Latvijoje, Izraelyje ir dabar gyvena JAV. Todėl šiuo atveju yra tikslinga pirmiausia pilnai sukurti (atkurti) tėvo ir dukros artimus tarpusavio santykius. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių ieškovui tėvo valdžia dukros atžvilgiu buvo apribota neterminuotai, tėvas turi teisę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei nustatyti maksimalią bendravimo su dukra tvarką.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 82 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 5, 25), 178,78 Eur išlaidų už psichologinės ekspertizės paskyrimą (II tomas, b.l. 72). Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 67), 950 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, b.l. 121-122).

Ieškovo ieškinys dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo yra atmestas, todėl žyminis mokestis šioje dalyje jam nekompensuotinas. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl matymosi su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi šioje dalyje ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, jam iš atsakovės priteistina pusė jo sumokėto žyminio mokesčio už bendravimo tvarkos nustatymą, t.y. 20,50 Eur (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat ieškovui priteistina pusė jo patirtų išlaidų už ekspertizės atlikimą, t.y. 89,39 Eur. Viso iš atsakovės ieškovui priteistina 109,89 Eur.

Atsakovės priešieškinis dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo yra patenkintas visiškai, todėl jai iš ieškovo priteistina 31 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė prašė nenustatyti tėvo ir dukros matymosi tvarkos, todėl laikytina, kad jos priešieškinis yra patenkintas 50 procentų. Jai iš atsakovo priteistina 475 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Iš viso 506 Eur.

Atlikus priteistų sumų įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 396,11 Eur suma.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 150 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti tokią tėvo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) matymosi su nepilnamete dukra E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011-08-08, tvarką:

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. V. vieną kartą per savaitę ne mažiau kaip 60 kartų iš eilės bendrauja su nepilnametė dukra E. G. poliklinikoje pagal nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą (VŠĮ Karoliniškių poliklinikoje, psichikos sveikatos centre) arba VšĮ Paramos vaikams centre (Latvių g. 19A, 08113 Vilnius; Sėlių g. 18, 08145 Vilnius) dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologą įpareigotinas tėvas A. V. ir prieš tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti motinai E. G. bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.). O motina E. G. privalo užtikrinti, kad nepilnametis vaikas atvyktų pas psichologą bendravimui su tėvu psichologo paskirtą valandą.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 396,11 Eur (tris šimtus devyniasdešimts šešis eurus 11 euro centų) bylinėjimosi išlaidų E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė