- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- eAN2-281-919/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00495-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Vaido Giršvildo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 27 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, M. G. skundas patenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), M. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje ir jam paskirta 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 13 d. 12.35 val. (duomenys neskelbtini), automagistralės, vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 54 km/val. Važiavo 104 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais M. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimų.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo dalimi dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, M. G. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi M. G. skundas tenkintas ir Institucijos nutarimas pakeistas – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinta nutarimo dalis dėl M. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį labiau nei tai būtina administracinio nusižengimo nuobaudos tikslams pasiekti. Netekęs teisės vairuoti transporto neturėtų galimybės tinkamai pasirūpinti neįgalumą turinčiu nepilnamečiu sūnumi. Priimdamas šį sprendimas teismas vertino ir tai, kad M. G. nėra linkęs nesilaikyti įstatymų, charakterizuojamas teigiamai.
Šalies argumentai
3. Institucija nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimą arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Teismo nutartyje rašoma, kad M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nesutinkame su šiuo teiginiu. Byloje yra pateiktas administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad už nustatytą greičio viršijimą, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 3 dalimi, M. G. 2025 m. kovo 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pasiūlyta sumokėti 15 eurų baudą. Šį administracinį nurodymą M. G. 2025 m. kovo 28 d. įvykdė. Tai reiškia, kad padarytas pakartotinis tame pačiame ANK straipsnyje numatytas nusižengimas, o tai laikytina sunkinančia aplinkybe. Nustatytą važiavimo greitį viršijo daugiau nei du kartus. Administracinio nusižengimo protokole ranka surašytas teiginys, neva jis viršijo greitį, nes pirmą kartą važiavo šiuo keliu ir nepastebėjo ženklo, vertintinas kritiškai, kadangi tokiu greičiu, kokiu važiavo M. G., draudžiama važiuoti net ir ten, kur greitis nėra ribojamas.
3.2. Skunde teismui M. G. nurodė, jog pablogėjus sūnaus sveikatai, vežė jį pas gydytoją. Institucijos pareigūnės 2025 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji telefonu bendravo su administracinio nusižengimo protokolą surašiusiu pareigūnu ir jis paaiškino, kad protokolo surašymo metu M. G. nieko neminėjo nei apie tai, kur važiuoja, nei apie tai, kad kartu su juo yra sergantis sūnus, kuriam reikalinga pagalba ir kurio būklė buvo sunki. Nieko panašaus nenurodė ir rašydamas paaiškinimą teisės pažeidimo užfiksavimo vietoje. Versija apie galimai pablogėjusią sūnaus būklę ir jam reikalingą skubią medicininę pagalbą, M. G. gynybinėje pozicijoje atsiranda žymiai vėliau. Tačiau būtina pažymėti, kad versijai pagrįsti jis pateikė tik dokumentus, kad lankėsi su sūnumi pas gydytoja 2025 m. balandžio 11 d., t. y. dvi dienas iki užfiksuoto teisės pažeidimo ir pažymas, kad 2025 m. balandžio 23 d. (praėjus dešimčiai dienų nuo nusižengimo) jo sūnui buvo atlikta chirurginė intervencija, po kurios jis tą pačią dieną buvo išrašytas iš stacionaro. Jokių duomenų apie tai, kad 2025 m. balandžio 13 d. jis su sūnumi galėjo lankytis pas gydytoją nepateikė, nežiūrint į tai, kad administracinį tyrimą atlikusi Institucijos įgaliota pareigūnė jo apie tai paprašė. Susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakomybėn traukiamu asmeniu pateiktas byloje.
3.3. Administracinis nusižengimas užfiksuotas sekmadienį. „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - klinika), kurioje dvi dienas prieš užfiksuotą pažeidimą su sūnumi lankėsi M. G., internetiniame puslapyje nurodo ten dirbančius gydytojus, jų darbo valandas (nuo pirmadienio iki penktadienio). Nei vienas iš gydytojų sekmadieniais nekonsultuoja ir pagalbos neteikia. Todėl darytina išvada, kad teigdamas, jog vežė sūnų pas gydytoją, M. G. sakė netiesą, taip siekdamas palankesnio sprendimo byloje. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad M. G. ne tik nepateikė jokių savo vizitą su sūnumi pas gydytoją patvirtinančių medicininių dokumentų kopijų, bet net nenurodė, pas kokį konkrečiai gydytoją jis lankėsi, apsiribodamas tik lakonišku paaiškinimu, jog tai „privatus gydytojas“ ir tokiu būdu nesudarė galimybės patikrinti jo versijos teisingumo. Svarbu ir tai, kad iš gyvenamosios vietos į gydymo įstaigą jis turėjo važiuoti visai kitu keliu.
3.4. Tinkamam nuobaudos individualizavimui svarbu yra ne tik lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių visuma, jų svarba ir reikšmingumas, bet ir atsakomybėn traukiamo asmens požiūris į paties padarytą nusižengimą, nuoširdumas ir noras ne tik pasiekti sau palankų rezultatą, bet ir siekis padėti Institucijai bei teismui nustatyti visas su byla susijusias aplinkybes. Įstatymų leidėjas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, greta nuoširdaus gailesčio nurodo ir atsakomybėn traukiamo asmens norą, kad nusižengimas neliktų neišaiškintas. Lengvinančia atsakomybe turėtų būti laikytinas tik nuoširdus, o ne apsimestinis ar parodomasis gailestis. Nuoširdus gailestis niekaip nedera su netiesos sakymu ar bandymu sušvelninti savo padėti, vengiant teikti informaciją bylą tiriančiam pareigūnui. Net ir tokios reikšmingos aplinkybės, kaip neįgalaus sūnaus priežiūra, svarbą, M. G. menkina, dangstydamasis juo ir siekdamas pateisinti nederamą savo elgesį kelyje. Akivaizdu, kad šioje situacijoje nebuvo jokių būtinojo reikalingumo požymių ir nėra jokių duomenų, kad apskritai buvo koks nors poreikis kažkur skubėti. Jei toks poreikis būtų, pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai būtų suteikę visokeriopą pagalbą.
3.5. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas bei skundus dėl ne teismo tvarka priimtų institucijų nutarimų apylinkės teismas turi pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, surinktus įrodymus bet ir aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad trūksta įrodymų objektyviai tiesai nustatyti, gali tokius įrodymus išsireikalauti tiek iš Institucijos, tiek iš skundą padavusio asmens. Teismas užėmė pasyvią pozicija, pasitenkino deklaratyviais atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kurie ne tik, kad neparemti jokiais įrodymais, bet ir prieštarauja bylos medžiagai, elementariai logikai ir kuriais siekiama vienintelio tikslo – palankaus sprendimo byloje.
3.6. Kiekvienas eismo dalyvis, tame tarpe ir M. G., privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už administraciniu nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinis administracinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui keliamų tikslų. M. G. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos neturi ir negali būti taikomos, neskiriant ar švelninant administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Atsiliepimas
4. M. G. pateikė atsiliepimą į Institucijos skundą, kuriame prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Skunde pateiktas jo charakterizavimas yra šališkas, neatitinka tikrovės. Skunde cituoja atskiras frazes, nepaminėdama viso paaiškinimo, kurį pateikė el. paštu inspektorei A. G.-G. Jame detaliai išdėstė, kad su mažamečiu sūnumi buvo pakeliui pas budintį gydytoją, kelionės tikslas buvo sveikatos priežiūra (vaikas serga (duomenys neskelbtini) ir turi neįgalumą), vaiko būklė buvo pablogėjusi, o konsultacija vyko neformaliai, be registracijos, todėl laiko faktorius buvo svarbus, kelio ženklas buvo nepastebėtas, nes vietovę pažinojo silpnai, ir susikaupimas buvo skirtas vaiko sveikatai, o ne aplinkai.
4.2. Taip pat svarbu, kad skubiai po pažeidimo pateikė išsamų paaiškinimą raštu, pateikė visus reikšmingus medicininius įrodymus, išreiškė gailestį ir atsakomybę, sumokėjo paskirtą baudą. Teismas pagrįstai švelnino nuobaudą dėl išimtinių aplinkybių, įvertinęs, kad pažeidimas buvo vienkartinis, ne piktybiškas, padarytas humanitariniais tikslais – vaiko sveikatos priežiūrai, teisės atėmimas labai apsunkintų jo šeimos ir vaiko gydymą. Skundas jokių naujų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti keičiamas. Visiškai pripažįsta pažeidimą, gailisi ir nuoširdžiai apgailestauja, visą savo energiją šiuo metu skiria šeimai ir vaikų sveikatai, ir dėl to teisė vairuoti yra itin svarbi.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija apeliaciniame skunde kvestionuoja tik administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones)) individualizavimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
7. M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų <...>. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
8. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
10. M. G. Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį 500 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu (vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas panaikintas. Šį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams nepagrįstai apsunkintų asmens padėtį labiau nei tai būtina administracinio nusižengimo nuobaudos tikslams pasiekti. Netekęs teisės vairuoti transporto neturėtų galimybės tinkamai pasirūpinti neįgalumą turinčiu nepilnamečiu sūnumi.
11. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, M. G. charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės nebuvo pagrindo. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės susijusios su M. G. šeimine padėtimi (turi neįgalų sūnų) yra svarbios, tačiau jos nėra išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme ir gali būti vertinamos individualizuojant nuobaudą (šiuo atveju administracinio poveikio priemonę) straipsnio sankcijoje nurodyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ribose.
12. Šią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs tai, kad nusižengimo pavojingumą, kuris negali būti vertinamas, kaip mažiau pavojingas, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos. Nusižengimas padarytas dienos metu judriame kelyje, greitis viršytas daugiau nei dvigubai. Nors M. G. teikė paaiškinimą policijai elektroniniu paštu, kur nurodė, jog greitį viršijo dėl sūnaus sveikatos būklės, skubiai jį vežė pas gydytojus. Tačiau byloje tokius teiginius patvirtinančių dokumentų nėra, pateikti dokumentai patvirtina, kad sūnus lankėsi pas gydytojus kelios dienos prieš nusižengimą ir jau po nusižengimo. Teikiami paaiškinimai, apie tai, kad lankėsi pas gydytoją, tačiau priėmęs gydytojas to nefiksavo medicininiuose dokumentuose, receptą išrašė popierinį, todėl negali pateikti rašytinių įrodymų, vertinami kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinio poveikio priemonės skyrimo. Tai patvirtina ir policijos pareigūno paaiškinimas, kad M. G. iš karto po nusižengimo tokių duomenų jiems nenurodė.
13. Nusižengimą padariusį asmenį vertinti išimtinai teigiamai, taip pat nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad M. G. tokio pobūdžio nusižengimą padarė ne pirmą kartą, tai yra nepraėjus metams laiko nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos. Nors Institucija skunde nurodo, kad pakartotinis nusižengimo padarymas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pažymima, jog Institucijos nutarime nebuvo nurodyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Apygardos teismas įvertina ir tai, kad anksčiau M. G. taip pat ne kartą buvo baustas už administracinių nusižengimų padarymą, nuobaudos negaliojančios, tačiau šie duomenys visumoje su jau aptartais leidžia spręsti, kad asmuo nėra pavyzdingas vairuotojas ir padarytas nusižengimas priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip atsitiktinis.
14. Apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pripažino, kad M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi. Sutiktina ir teigiamai vertinama tai, kad asmuo neneigė ir neneigia nusižengimo faktinių aplinkybių, tačiau įvertinus jo gynybinę versiją, kuruos nepatvirtina jokie įrodymai, sprendžiama, kad nuoširdaus gailėjimosi asmuo neišreiškia, o siekia švelninti savo padėtį. Todėl pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
15. Institucijos nutarime nustatyta M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – neįgalaus sūnaus priežiūra. Kaip minėta, ši aplinkybė yra svarbi ir įvertinama individualizuojant administracinio poveikio priemonės terminą. Sutiktina, kad teisės vairuoti atėmimas sukels M. G. neigiamas pasekmes. Tačiau, formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo bei visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.
16. Įvertinus aptartas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog asmuo turi ir rūpinasi neįgaliu vaiku. Neabejotina, kad asmuo žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 27 d. nutartis naikintina, o Institucijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimas keistinas dalyje ir M. G. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nustatytinas lygus ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, t. y. vienam mėnesiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Giršvildo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. A. 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir šį terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. A. 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.