Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2016 m. kovo 25 d. apžiūros protokolą, kuris, ieškovo teigimu, paneigia visas atsakovo nurodytas aplinkybes, taip pat ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Apžiūros protokolo duomenys liudija, kad ieškovo turtas ir dokumentai visą laiką buvo atsakovo žinioje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. S. nurodė, kad netrukus po to, kai jam buvo pateikti susipažinti ieškovo dokumentai, jis šiuo dokumentus grąžino atsakovui. Be to, S. S. 2014 m. sausio 16 d. išdavė atsakovui įgaliojimą atstovauti ieškovą. Apžiūros protokolo duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas ėmėsi priemonių ieškovo veiklai gerinti, ir atspindi priešingą situaciją – sąmoningą ieškovo turto mažinimą, tendencingą ieškovo būklės bloginimą ir, galiausiai, „tuščios“ įmonės perleidimą Rusijos Federacijos piliečiui. Kratos metu pas atsakovą rasto 2013 m. ieškovo balanso duomenys, aprašyti Apžiūros protokole, rodo, kad ieškovo turtinė padėtis 2013 m., priešingai nei teigė atsakovas, nebuvo stabilizuota, o buvo dar labiau pabloginta. Apžiūros protokolo duomenys paneigia atsakovo teiginius apie asmeninių piniginių lėšų įnešimą ieškovo apyvartinėms lėšoms papildyti ir nuostoliams dengti, o priešingai – iš šių duomenų matyti, kad atsakovas ne tik neskolino ieškovui piniginių lėšų, bet ir „ištuštino“ ieškovo sąskaitas.

13. Dėl delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo padaryta žala yra suprantama ne kaip bendra kreditorių reikalavimų suma, o tik kaip nuostoliai, kuriuos kreditoriai patyrė dėl to, kad buvo pavėluota kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas žala dėl atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nurodė visą teismo patvirtintų ieškovo kreditorių reikalavimų sumą. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartyje pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus apie tai, kaip padidėjo ieškovo nuostoliai nuo to momento, kai ieškovas tapo nemokus, iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Ieškovas šių įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas tenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Į pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo kreipėsi ieškovo kreditorius UAB „Penki kontinentai“. Ieškovas prašomą atlyginti 35 582,49 Eur žalą kildina iš neteisėtų atsakovo, kaip ieškovo vadovo, veiksmų, teigdamas, kad atsakovas, 2012 m. ieškovui tapus nemokiu, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nors tokią pareigą turėjo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d., o tęsė nuostolingą ieškovo veiklą, taip didindamas ieškovo įsipareigojimus kreditoriams.

18. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas, turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kyla, kai įmonė pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 8 d. nustatytus kriterijus yra nemoki. Su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento nustatymu yra tiesiogiai susijęs ir atlygintinos žalos dydis. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga inicijuoti bankroto bylą. Jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytas sąlygas. Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto įrodinėjimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė ieškovo nemokumo atsiradimo momento bei žalos dydžio, vadovavosi 2012 m. ieškovo balanso duomenimis bei atsakovo pateiktais dokumentais, kuriais atsakovas grindė 408 189,86 Lt asmeninių lėšų įnešimą į ieškovo sąskaitą apyvartinėms lėšoms papildyti. Ieškovas 2015 m. spalio 30 d. pranešime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad negali įvykdyti 2015 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų dėl papildomų įrodymų pateikimo, kadangi ieškovo bankroto administratoriui, be iš Juridinių asmenų registro gautų ieškovo 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio, nėra perduoti ieškovo turtas ir dokumentai, ir prašė iš atsakovo išreikalauti 2013 – 2014 m. ieškovo finansinių ataskaitų rinkinius.

20. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2016 m. kovo 25 d. apžiūros protokolą. Apžiūros protokole nurodyta, kad 2015 m. vasario 2 d. atsakovo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti 95 segtuvai su ieškovo dokumentais. Apžiūros akte yra duomenys apie pinigų judėjimą ieškovo banko sąskaitose 2013 – 2014 metais, apie ieškovo ilgalaikio materialaus turto nurašymą ar pardavimą 2013 – 2014 metais, apie ieškovo 2013 m. balanso ir pelno (nuotolių) ataskaitas, iš kurių matyti, kad ieškovo trumpalaikiai įsipareigojimai 2013 m. pabaigoje, palyginti su 2012 m. pabaiga, išaugo nuo 545 149 Lt iki 894 075 Lt, kiti duomenys apie ieškovo veiklą ir turtinę padėtį 2013 – 2014 metais, duomenys apie S. S. atsakovui 2014 m. sausio 16 d. išduotą įgaliojimą atstovauti ieškovą visuose Lietuvos Respublikos valstybės institucijose ir įmonėse, biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, bankuose, draudimo bendrovėse, visuomeninėse organizacijose, mokslo, švietimo ir kultūros įstaigose, S. S. paaiškinimai apie ieškovo dokumentų grąžinimą atsakovui, duomenys apie tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 21 d. turėjo teisę tvarkyti ir tvarkė ieškovo sąskaitas SEB banke.

21. CPK 314 str. padaryta išlyga, jog draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme netaikomas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, esant svarbioms priežastims, yra galimybė pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t.y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu.

22. Šiuo atveju apžiūros protokole, surašytame po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, esantys šios nutarties 21 p. nurodyti duomenys, vertinant juos sistemiškai su kitais byloje esančiais įrodymais, yra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovo nemokumo momento, bendros ieškovo skolos augimo 2013 metais, dėl atsakovo nurodytų aplinkybių apie 408 189,86 Lt asmeninių lėšų įnešimą į ieškovo sąskaitą apyvartinėms lėšoms papildyti, dėl akcijų pardavimo S. S. ir dėl atsakovo atleidimo iš ieškovo vadovo pareigų realumo, nuo šių duomenų gali priklausyti bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl yra pagrindas priimti į bylą naują įrodymą - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2016 m. kovo 25 d. apžiūros protokolą.

23. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai, visi nurodyti faktai turi būti išsamiai ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą. Kadangi Apžiūros protokole esantys duomenys yra reikšmingi ginčo išsprendimui, šių duomenų apimtis yra didelė, o apeliacinės instancijos teisme yra apribota byloje dalyvaujančių asmenų galimybė pateikti naujus paaiškinimus ir įrodymus, tais klausimais, kurie kyla nagrinėjant bylą, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę į teisminę gynybą (įskaitant ir galimybę vienodai pasinaudoti teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine sistema), teisėjų kolegija perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.