- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-07
- Bylos Nr.
- 1-237-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38547-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- B. R.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilalės r., Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, pensininkė, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. R. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą žmogui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:
ji, 2024-10-02 apie 10.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo laiptinėje, žodinio konflikto metu, vieną kartą rankų pirštais sugriebė ir suspaudė už smakro A. K., po to paėmusi už plaukų juos patempė žemyn ir nueinat A. K., trenkė jai vieną kartą ranka į nugaros sritį, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama jai odos nubrozdinimus veido dešinėje -smakro žandinėje srityje ir tokiu būdu nežymiai sužalojo nukentėjusiąją A. K..
Kaltinamoji B. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino, nurodė, kad ji su nukentėjusiąja jau senokai konfliktavo dėl vaiko, kuris žaisdamas mašinėlėmis, kamuoliukais triukšmavo virš jos galvos. Pradžioje kalbėjo labai gražiai, vėliau brolis įsikišo. Paaiškino, jog kaimynai yra vyras su žmona, vyras dirba, jis niekada nedalyvavo minėtuose konfliktuose. Tą rytą susitiko A. K. laiptinėje, ji stovėjo prie buto durų, įėjo į butą su šuniuku ir pasisukusi šonu, jai pasakė „kada tai baigsis?“. Kaimynė kaip tik leidosi laiptais žemyn, buvo nusileidus šiek tiek laipteliais. Jos konfliktavo gal porą minučių, apsižodžiavo, o tada su šuniu įėjo į butą, nes turėjo važiuoti į polikliniką. Neigė vartojusi necenzūrinius žodžius, kurie užfiksuoti bylos medžiagoje. Tiesiog prašė ir sakė – „gal tu tiesiog važiuok namo ir daryk ten...“. Nesakė, kad užmuš ar dar kažką padarys, gal kokį keiksmažodį ir pasakė iš pykčio. Nurodė, kad kaimynė vaiko nevedė niekada į lauką. Vaikas laksto iki 23.00 val. ir kėdes traukinėja, yra triukšmas. Ji turi įrašą, kuriame viskas girdisi, kaip privažiavęs prie radiatoriaus vaikas su mašinėle, daužosi. Kada nukentėjusioji išeina į parduotuvę su vaiku, tai yra vienintelis ramybės laikas. Apsižodžiavusi ji įėjo į kambarį, o kaimynė išėjo į lauką. Įėjusi į butą apsirengė, nusiprausė. Praėjus maždaug pusvalandžiui, ruošėsi išvažiuoti į polikliniką. Išėjus į kiemą, išėjo vyriškis, kažkoks kaimynės giminaitis, kuris pasakė: „palauk, atvažiuos policija“. Ji jam pasakė, kad turi važiuoti į polikliniką. Jis atsistojo jai už mašinos durelių, tuomet ji prašė jo pasitraukti, nes jai reikėjo važiuoti. Vyriškis stūmė ją, o ji jį, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Paaiškino, kad po konflikto laiptinėje su kaimyne ji išvažiavo maždaug po 40 min., gal ilgiau, nes neskubėjo. Nežinojo, kad ten lauke yra atvažiavęs tas vyriškis. Kai ėjo į mašiną, nukentėjusioji stovėjo šalia, ji pasižiūrėjo į nukentėjusiąją, bet tikrai nematė nieko, jokių sužalojimų. Tada kaimynė pasakė: „dabar jau tau bus...“, kaimynei atsakė „eik tik neaiškinusi“ ir nuėjo. Poliklinikoje atliko visus reikalus, parvažiavo namo, jau nieko nebuvo, tik kaimynė pasakojo, kad buvo atvažiavusi policija, daugiau kaip ir nieko nežino. Mano, kad nekentėjusioji ją taip apkalba iš keršto, nes kiekvieną kartą susitikus, jos konfliktuodavo. Mano, kad nukentėjusioji pareiškė jai tokius kaltinimus piktybiškai, kadangi jų pokalbiai visada nesigavo gražūs, kultūringi, su keiksmažodžiais iš abiejų pusių. Labiausiai ėmė pyktis, kad to vaiko ji niekada nevedė į lauką. Išeidavo į parduotuvę su vaiku ir pareidavo, ir viskas. Gal dėl to tokie jų susitikimai kiekvieną kartą būdavo labai negražūs su išsišokimais tiek iš jos, tiek iš kaimynės, tačiau neigė, kad mušėsi su ja, ypač vaikui esant netoliese, jai nepriimtini tokie veiksmai. Neneigė, jog ji su kaimyne apsižodžiavo. Nežino kas trečias asmuo gyvena su kaimynais, tačiau nurodė, kad jis yra piktybiškas ir visada jo akys didelės. Tas asmuo vaikščiodavo per naktį, kas kelias valandas į balkoną, tai ji įtaria, kad jis kažką rūkė. Jis pasakė, kad eina grynu oru pakvėpuoti. Kaimynai rūko elektronines cigaretes ir jai labai blogai nuo jų, nes turi alerginę astmą. Su tuo vaikinu ji susikibdavom kartais žodžiais, nes kada virš galvos traška grindys per naktį po 3 - 4 kartus, tai labai jaučiasi, tačiau nesimušė su juo. Kai tyrėja paskambinusi pasakė, kad ji įtariama padariusi nusikalstamą veiką ji labai nustebo, nes nesimušė nei jaunystėje, nei vaikystėje, o ypač senatvėje. Teigė, kad čia jau gavosi kerštas. Kaltinamoji paaiškino, kad tame bute iš pradžių gyveno du vyrai, kaimynės A. K. vyras ir tas vaikinas, apie kurį kalbėjo. Po metų atvyko nukentėjusioji su vaiku ir gyveno bute apie metus, gal mažiau. Iš pradžių jos nekonfliktavo dėl to vaiko, nes vaikas turi lakstyti, ji ir pati augino vaiką, ir dukra augina pusantrų metų vaikelį, tai supranta situaciją. Kaimynė paprasčiausiai neužsiiminėjo su vaiku, nes sėdėdavo lange ir telefonu žaisdavo. Jai atrodo, kad kaimynė iš pykčio ar pati, ar kažkaip kitaip pasidarė tuos sužalojimus, nes tarp jų nieko neįvyko, niekas negirdėjo jokio triukšmo, jos nesimušė. Kaimynė kerštauja dėl to, kad kiekvieną kartą joms susitikus yra konfliktas. Ji visą laiką prašė kaimynės, kad eitų su vaiku į lauką. Kaimynei iš 3 aukšto, kuri turi 4 metukų mergaitę, bandė sakyti, kad pakalbėtų su nukentėjusiąja, bet sakė, kad ji nėjo į kalbas. Paskui prieš patį galą, matė kelis kartus, kad vaiką buvo išsivedusi ir visą laiką prabuvo telefone. Turi įrašą. Nusifilmavo kaip žinodama, kad gali reikėti, nes pagalvojo, kad čia nelabai gerai baigsis. Tie žmonės tikrai yra piktybiški, matėsi tai iš pirmų kalbų, kai ji bandė kalbėtis. Buto, kuriame jie gyveno, šeimininkė pasakė jiems, kad čia gyvena neadekvati moteris, kabinėjasi, sakė jiems rašyti, jeigu kas pareiškimą. Buto šeimininkė ją (kaltinamąją) taip apibūdino dėl to, kad jų namo buhalterė yra pikta ant jos. Kai ji pradėjo gyventi, įvedė skaičiukus, nes prieš tai buvo skaičiuojama buhalterės, tai dėl to buvo apšnekėta visam namui, kai kurie žmonės ją kieme labai negražiai apšnekėjo. Kai ji kreipėsi į policiją, jai pasakė, kad reikia parašyti pareiškimą ir pasiimti liudininkus, o kai paskambino paklausti kas vyksta, buhalterė ją taip apibūdino. Vėliau dar duris įdėjo. Buvo 20 metų durims, o ji pirmame aukšte gyvena ir žiemą jos neužsidaro. Ji yra namo valdybos narė, tai surinko parašus, kad visi sutinka sudėti savo pinigus ir pirmininkės paprašė, kad leistų tai padaryti. Tai įdėjo visiems duris nemokamai iš namo pinigų, tai žmonės labai dėkojo jai.
Nukentėjusioji A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną ėjo su vaiku į lauką, tikslaus laiko nepamena. Leidosi laiptais žemyn, kai į laiptinę įėjo kaimynė. Ji įleido į savo butą šunį ir paklausė „ar ilgai tai tęsis?“ Prieš porą dienų kaltinamoji ją patempė už plaukų. Leisdamasi laiptais jai pasakė, kad parašė pareiškimą, dėl to, kad ji tempė už plaukų. Leidosi laiptais toliau ir galvojo, kad ji išsigąs ir jos nelies. Tada kaimynė iš pykčio griebė už veido ir plaukų. Ji (nukentėjusioji) pradėjo šaukti „padėkit“. Su vaiku ant rankų pradėjo bėgti iš laiptinės ir tuo momentu kaltinamoji trenkė vieną kartą į nugarą. Ji išlėkė į kiemą. Parašė vyro seseriai į „Viber“ žinutę, kad iškviestų policiją, nes pati nežinojo kaip tai padaryti. Vaikas rėkė ant viso kiemo. Vyro sesuo paskambino savo vyrui, kad jis iškviestų policiją. Jis iškvietė policiją ir atvažiavo prie jų namo. Policija dar nebuvo atvažiavusi, kai kaimynė išėjo iš laiptinės. Jos vyro sesers vyras neleido kaltinamajai sėsti į automobilį, sakė, kad tuoj atvyks policija, bet ji jį pastūmė, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie visi laukė, kol atvažiuos policija. Atvykę policijos pareigūnai surašė protokolus, nuėjo į laiptinę apklausti kaimynus. Kaimynai atsisakė duoti parodymus, nes nurodė, kad bijo kaltinamosios, pasakė, kad nežino kas jai gali šauti į galvą, ji gali padegti buto duris. Policija pasakė, kad juos iškvies ir išvyko. Vaikas iki šiol bijo kaimynės. Šiuo metu tame bute nebegyvena, išvyko po savaitės ar poros dienų po to įvyko. Ten gyveno apie metus laiko. Išvyko iš ten dėl tokių santykių su kaimyne. Konfliktavo su ja visus tuos metus, gal kokią vieną savaitę laiko ramiai gyveno, kol viskas neprasidėjo. Prieš atvykstant ten gyventi, vyras sakė, kad kaimynė yra konfliktiška, nes jis ten prieš tai gyveno su sūnėnu. Tas konfliktas laiptinėje tą dieną vyko gal kokias 5-10 min., kaimynė griebė, o ji išlėkė laukan. Konflikto metu ji pati jokių veiksmų kaltinamosios atžvilgiu neatliko. Ant rankų laikė vaiką ir nešė šiukšlių maišą. Neprisiminė, ar ką jai sakė. Vaikas verkė, buvo didelis stresas, todėl neprisiminė. Tą dieną 2024-10-02 daugiau jokių kitų konfliktų neturėjo su niekuo. Tų sužalojimų negalėjo patirti niekur kitur, nes net nematė jų, tuos sužalojimus pastebėjo tik atvykę pareigūnai. Sužalojimai buvo veido dešinėje pusėje, žande. Kaltinamoji suėmė ranka jos veidą ties smakru, paskui patempė jai už plaukų. Po šių kaimynės veiksmų pradėjo rėkti „padėkit“ ir leistis laiptais, tada kaimynė jai dar trenkė ranka į nugarą. Neprisiminė, ar tuo metu kaimynė jai dar kažką sakė. Buvo strese, vaikas verkė. Jautė skausmą smakro srityje ir baimę.
Liudytoja O. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos brolio žmona parašė, kad ją užpuolė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto adresu (duomenys neskelbtini) g. Jos vaikas isteriškai verkė. Paskambino savo vyrui, jis nuvažiavo tuo adresu. A. stovėjo ir verkė, jos sūnus buvo ant jos rankų. Vyras iškvietė policiją. Kol jie laukė kieme policijos, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo ir pasakė, kad kažkur išvažiuoja. Tai jai papasakojo jos vyras ir A.. Ji pati to nematė. Tą įvykio dieną su A. kalbėjo gyvai. A. pasakojo, kad iš karto nepastebėjo, kad jai bėgo kraujas, tai pastebėjo atvykusi policija. Sakė, kad jai skauda galvą ir dreba rankos, kad bijo eiti pro (duomenys neskelbtini) butą. Ji pasakė, kad tiesiog nori išeiti iš to buto ir pamiršti šį įvykį. Prieš įvykį su ja bendravo gal dieną prieš. Pas ją nebuvo jokių sužalojimų. Po įvykio jos veido dešinėje pusėje buvo patinimas ir nagų įbrėžimai, ji tai matė, nes po to įvykio su A. važiavo pas med. ekspertus. A. sakė, kad kaimynė ją suėmė už veido, sudavė smūgį į nugarą, į sprandą. Agresyviai ją susigriebė už veido, už smakro ir pasakė: „kiek čia dar galite triukšmauti ir trukdyti“. Paskui sudavė jai į sprandą ir tempė už plaukų. A. tuo metu viena ranka laikė vaiką, o kita laikė šiukšlių maišą. Daugiau A. nieko nesakė. Iš pradžių tą butą nuomojosi jos (O. S.) brolis, o paskui ten atvyko A.. Kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto praktiškai kiekvieną dieną belsdavo į duris su pretenzijomis, kad jai kažkas nepatinka. Brolis dirbdavo visą dieną, ryte išeidavo ir vakare pareidavo. Ten kartu su jos broliu gyveno ir jos sūnus, nes jis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, iš ten buvo patogiau vykti į mokyklą, o ji namuose tuo metu darė remontą. Tuo metu, kai jos brolis gyveno tame bute, jam darė apendicito operaciją ir jis buvo ligoninėje. Tą dieną kada jį išrašinėjo, ji nuvažiavo tuo adresu, paruošė valgyti, aptvarkė butą ir išvažiavo į ligoninę parsivežti brolio. Kai tik grįžo į butą, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, 30 min. beldė į buto duris ir skambino, kad jai smirda rūkalais, kad jie triukšmauja, o tame bute visą savaitę niekas negyveno. Brolis tuo metu buvo ligoninėje, o sūnus ėjo praktiką Kretingoje. Ji kaltinamąją per duris įspėjo, kad iškvies jai policiją. Ji tik nusijuokė ir pareiškė, kad kviestų policiją. Taip ir padarė – iškvietė policiją, kuri atvyko po kokių 30 min. Pareigūnai atvykę pasakė, kad nepadaryti jokie vaizdo įrašai ir neturi jokių įrodymų, todėl policija negalėjo priimti pareiškimo. Perspėjo, kad jei pasikartos, kitą kartą padaryti filmuotą medžiagą, kad ji pastoviai ateina. Po to įvykio kaimynė nebeateidavo belsti į duris, tiesiog pradėjo užpuldinėti laiptinėje ar gatvėje, kad nebūtų jokių įrodymų. Tai papasakojo norėdama pasakyti, kad tai vyksta ne pirmą kartą, kad kaltinamoji pastoviai ateina. Daugiau apie spalio 2 d. įvykius nieko nežino. Svarstė, kad žmogui yra tiek daug laisvo laiko kabinėtis prie kitų žmonių ir taip elgtis. Jeigu būtų buvusi ji pati vietoje A., tai jau anksčiau būtų padariusi vaizdo įrašą ir užfiksavusi netinkamą kaimynės elgesį. A. bijojo, nes ji neseniai buvo atvykusi į Lietuvą, aplink ją buvo nepažįstami žmonės. Ji nėra skandalistė. Ji turi mažą vaiką, jai nereikia kažkokių problemų, todėl ir kentė taip ilgai kaimynės netinkamą elgesį.
Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis tuo metu buvo parduotuvėje, savo reikalais. Jam paskambino žmona ir pasakė iškviesti policiją, nes sumušė A.. Gavęs skambutį, atvažiavo greitai, nes tuo metu buvo Bangų gatvėje ir atvažiavo už daugiausiai 10 min. Paskambino A. ir policijai. Atvažiavęs pas A. matė, kad ji visa drebėjo, ji jam pasakė, kad bijo eiti į laiptinę. Jis jos klausė kas nutiko. Ji pasakė, kad ėjo su vaiku, vienoje rankoje laikė šiukšles, kitoje vaiką ir ją užpuolė kaimynė. Pasakė, kad kaimynė čiupo jai už smakro. Jis bandė raminti, kad greitai atvyks policija. Jis į sužalojimus neatkreipė dėmesio, juos vėliau pamatė policijos pareigūnai. Tas sužalojimas buvo nežymus, tiesiog įdrėskimas. Sužeidimas buvo šviežias. Vaikas buvo su ja ir jie kartu laukė policijos lauke. Jiems belaukiant išėjo kaltinamoji. Jos klausė, kur ji eina, paprašė palaukti, kol atvažiuos policija ir viską išsiaiškins. Ji pasakė, kad jai reikia į polikliniką. Tuomet jis jai užstojo kelią prie jos automobilio, bet ji jį nustūmė, numetė bevielį ausinuką. Jis tuo metu paskambino į policiją ir pasakė, kad kaltinamoji pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę pareigūnai jam paaiškino, kad čia yra ne autoįvykis, kad kaltinamoji negalėtų pasišalinti. Pareigūnams paaiškino kas nutiko, pareigūnai pradėjo automobilyje apklausinėti A., ją apžiūrėjo ir tada pamatė, kad jai ant veido yra įdrėskimas. Jis apklausoje nedalyvavo, tik paklausė jo kaip jis yra esu susijęs, pasitikslino, kad įvykio metu toje laiptinėje jis nedalyvavo, jis atvyko tik padėti iškviesti pareigūnus. A. yra jo žmonos brolio žmona. Vėliau policijos pareigūnė išlipusi iš automobilio dar klausė jo kaltinamosios išvaizdos. Jis tik prisiminė jos automobilio valstybinius numerius. Pagal juos policijos pareigūnai nustatė jos tapatybę iš duomenų bazės. Iki įvykio su A. jis bendraudavo nuolatos. Teko susidurti ir su kaltinamąja, kuri skundėsi, kad viršuje rūko, nors jo žmonos sūnus nerūko. Jai nepatiko kvapas ir triukšmas. Jis nėra su ja šnekėjęs, tik yra jos klausęs ko ji nori, ko pristojo prie jo, siūlė eiti savo reikalais, kaip tai skambėjo pažodžiui nepamena. Žmona jam pasakojo, kad kaimynė veržėsi į nukentėjusiosios butą be jos sutikimo, nes norėjo apžiūrėti, nors tam ji neturėjo jokios teisės. Žino tik tiek, kad kaltinamoji yra A. kaimynė. Jo žmonos brolis irgi yra ukrainietis ir jis dirbo Lietuvoje. Kol buvo tvarkomi dokumentai, kad žmona galėtų atvykti į Lietuvos teritoriją, jis gyveno tame bute su jo žmonos sūnumi. Tai buvo tokia pati istorija, kaimynė visada lindo ir kabinėdavosi. Žmona pasakojo, kad kai savo brolį parvežė iš ligoninės po operacijos, kaimynė vėl lindo į tą butą. Žmona sakė, kad iškvietė policiją, bet policija pasakė, kad jai reikia vaizdo įrašo, kaip įrodymo, tai viskas tuo ir pasibaigė. Nemano, kad A. galėtų už kažką kerštauti ir apkalbinėti. Viskas priėjo prie ikiteisminio tyrimo dėl to, kad nei jiems, nei kokiam nors kitam kokiam žmogui nesikartotų tokia situacija, nes negalima taip be jokios priežasties pulti žmogaus, kokios jis bebūtų rasės, jį visaip žeminti ir sakyti „kada tu iš čia dingsi?” ir pan. Jis nežino kaltinamosios motyvų, kodėl ji taip elgiasi, gal žmogus piktas dėl kitų gyvenimo aplinkybių, bet jie dėl to kalti nėra. Jam nekilo abejonių dėl A. nurodytų aplinkybių, nei jis, nei A. nėra nusiteikęs pakenkti dėl kažkokių savo asmeninių motyvų. O kaltinamoji jau prieš tai kabinėjosi, kad tai neva vaikščioja, neva tai rūko, tai dar kažkas. Dar iki to laiko, kai ten gyveno jo žmonos brolis jau buvo kabinėjamasi. Su kaimynais galima kalbėti draugiškai, bet ne taip kaip kaltinamoji darė.
Iš 2024-10-02 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. K. nurodė, jog 2024-10-02 d., apie 10.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendro naudojimo laiptinėje pirmame aukšte ją užpuolė kaimynė iš buto Nr. 3, kuri rankos pirštais paėmė jai už smakro bei stipriai suspaudė. Pradėjus šaukti rusų kalba: „padėkite“, suėmė jai už plaukų bei patempė žemyn, paleidus plaukus ir išeinant iš laiptinės, ranka trenkė jai per nugaros dalį ar kumščiu, ar delnu, pasakyti negali, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-14).
Iš 2024-10-02 asmens apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad po įvykio apžiūrint A. K., ant jos veido dešinės pusės smakro pastebėti paraudimai (b. l. 39-41, 42-43).
Iš specialisto išvados Nr. G 899/2024(03) matyti, kad A. K. nustatyti odos nubrozdinimai veido dešinėje-smakro žandinėje srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47).
Iš 2024-10-07 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta garso įrašo perklausa, kur fiksuota, kaip A. S. kviečia policiją adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), kur kaimynė, gyvenanti pirmame aukšte, užpuolė moterį (jo žmonos brolio žmoną) prie mažo vaiko, už plaukų tąsė, per veidą daužė (b. l. 48-50).
Iš 2024-10-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera darytas vaizdo ir garso įrašas. Fiksuojama, jog lauke prie daugiabučio gyvenamojo namo pareigūnus pasitinka nukentėjusioji A. K. ir liudytojas A. S. (duomenys žinomi iš ikiteisminio tyrimo bylos). Moteris su mažamečiu vaiku ant rankų. Medikų pagalbos nukentėjusioji atsisako. Moteris kalba rusiškai. A. S. pareigūnams pasakoja, kad „tai vyksta nebe pirmą kartą, jis iškvietė pareigūnus, o ta kaimynė eina lauk. Jis jai pasakė, kad niekur neitų, nes atvyks tuoj pareigūnai, tai ji pasakė, kad jai reikia į polikliniką ir išvažiavo“. Paklausta dėl ko įvyko konfliktas, nukentėjusioji nurodo, kad viskas įvyko laiptinėje, ji ėjo į lauką su vaiku ant rankų ir kaimynė su šuniuku rėkdama paklausė, kada visa tai baigsis, ir paėmė jai už smakro (moteris ranka parodo, kaip paėmė), tada patempė už plaukų ir trenkė vieną kartą į nugarą. Moters dešinėje veido pusėje ties smakru matosi nubrozdinimas. Daugiau išskirtinos informacijos nefiksuota (b. l. 51-53).
Iš 2024-10-17 akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiosios A. K. ir įtariamosios B. R.. Akistatos metu proceso dalyviai liko prie savo duotų parodymų, jų nekeitė. A. K. patvirtino apklausoje nurodytas jos sužalojimo aplinkybes. B. R. nurodė, kad konfliktavo su A. K., tačiau jos nemušė, kaip pas ją atsirado sužalojimai, nežino (b. l. 99-102).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad B. R. veikdama tiesiogine tyčia, smurtaudama sukėlė fizinį skausmą A. K. ir nežymiai ją sužalojo.
Vertindamas, ar B. R. veiksmai vertintini kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu B. R. neigė naudojusi fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, teigė kaimynę sutikusi laiptinėje, pripažino, kad su ja konfliktavo, apsižodžiavo. Teismo posėdžio metu iš pradžių neigė vartojusi necenzūrinius žodžius, tačiau po to teigė, kad gal kokį keiksmažodį ir pasakė iš pykčio, kaimynės prašė važiuoti namo, išreiškė nepasitenkinimą, jog kaimynė vaiko niekada nevedė į lauką, jis laksto iki 23.00 val. ir kėdes traukioja, triukšmauja. Šias pačios kaltinamosios nurodytas aplinkybes teismas vertintina kaip įrodymą, patvirtinantį susiklosčiusius konfliktiškus kaimynų santykius bei priešišką kaltinamosios nusiteikimą nukentėjusios atžvilgiu ir galimą motyvą įvykdyti nagrinėjamą nusikalstamą veiką prieš A. K.. Nors kaltinamoji neigia smurtavusi prieš nukentėjusiają, tačiau kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. K. nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, jog tarp jos ir kaimynės įvyko žodinis konfliktas, po žodinio konflikto kaltinamoji, įleidusi į savo butą šunį, paklausė „ar ilgai tai tęsis?“ Kaltinamoji suėmė ranka jos veidą ties smakru, paskui patempė jai už plaukų. Po šių kaimynės veiksmų pradėjo rėkti „padėkit“ ir leistis laiptais, tada kaimynė jai dar trenkė ranka į nugarą. Neprisiminė, ar tuo metu kaimynė jai dar kažką sakė. Buvo strese, vaikas verkė. Jautė skausmą smakro srityje ir baimę. Konflikto metu ji pati jokių veiksmų kaltinamosios atžvilgiu neatliko. Ant rankų laikė vaiką ir nešė šiukšlių maišą.
Nukentėjusiosios parodymus dėl jos atžvilgiu atliktų smurtinių kaltinamosios veiksmų ir jai padarytų sužalojimų iš esmės patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. K. nustatyti odos nubrozdinimai veido dešinėje – smakro žandinėje srityje, kas kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų BODY kameromis, iš kurių matyti, jog nukentėjusiosios dešinėje veido pusėje ties smakru padarytas nubrozdinimas. Iš karto po įvykio nurodytos nukentėjusiosios aplinkybės iš esmės sutampa su aplinkybėmis, kurias ji nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog po įvykio iš karto matė nukentėjusiąją, ji buvo išsigandusi, susijaudinusi, pasakojo jam įvykio aplinkybes, nors atvykęs jis iš karto nepastebėjo ant nukentėjusiosios veido sužalojimo, tačiau juos pastebėjo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Liudytojas A. S., pamatęs sužalojimą teigė, kad jis buvo šviežias, matėsi, kad sužalojimas neseniai patirtas. Šie liudytojo parodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes.
Liudytoja O. S. taip pat patvirtino nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Nors įvykio ji pati nematė ir jame nedalyvavo, tačiau nukentėjusioji iš karto po įvykio pagal byloje užfiksuotus duomenis, bendravo su liudytoja dėl policijos iškvietimo. Nukentėjusioji liudytojai papasakojo įvykio aplinkybes, kurias nukentėjusioji nurodė ir duodama parodymus teisme. Liudytoja patvirtino, kad po įvykio matė ant nukentėjusios veido dešinėje pusėje buvusį patinimą ir nagų įbrėžimus, kurių dieną prieš įvykį ant nukentėjusiosios veido nebuvo.
Aptarti liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, atitinka byloje nustatytų įvykių seką, kai nukentėjusioji iš karto po jos nurodyto konflikto su kaimyne, kreipėsi į O. S. dėl policijos iškvietimo, tada O. S. pranešė apie įvykį savo sutuoktiniui A. S., kuris iškvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus ir pats į ją atvyko. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji, bendraudama su policijos pareigūnais, atvykusiais į įvykio vietą, buvo susijaudinusi, drebėjo. Šie duomenys patvirtina, kad kaltinamosios nurodytus veiksmus, kurie nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus, apie kurios ji kalbėjo, ji buvo patyrusi tą pačią dieną, neužilgo iki policijos atvykimo, jos emocijos dar nebuvo nurimusios. Esant tokiai įvykių sekai, teismas, sugretinęs tarpusavyje nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, sprendžia, kad jie yra nuoseklūs, tarp jų nėra esminių prieštaravimų, juos patvirtina ir specialisto išvada dėl nukentėjusiosios sužalojimų masto, todėl teismas juos vertina kaip patvirtinančius kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji nepagrįstai siekė apkaltinti kaltinamąją, jai kerštavo, nurodydama, kad kaltinamoji prieš ją smurtavo, siekė kalinamąją apšmeižti. Kaip jau minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad į policiją dėl tiriamo įvykio buvo kreiptasi iš karto po įvykio, kaltinamoji neneigia tą dieną buvusi įvykio vietoje ir konfliktavusi su nukentėjusiąja, todėl teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad nukentėjusioji galėjo patirti užfiksuotus sužalojimus kokiu nors kitu būdu ir kitomis aplinkybės, nei nurodyta kaltinamajame akte. Kaltinamosios versiją, kad siekiama ją apšmeižti, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamajame akte nurodytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei B. R. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina teismo ištirtų ir aukščiau aptartų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamosios konfliktas su nukentėjusiąja buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiškinimąsi, kurio metu kaltinamoji laiptinėje tyčia žodinio konflikto metu vieną kartą rankų pirštais sugriebė ir suspaudė už smakro A. K., po to paėmusi už plaukų juos patempė žemyn ir nueinat A. K., trenkė jai vieną kartą ranka į nugaros sritį, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama jai odos nubrozdinimus veido dešinėje - smakro žandinėje srityje ir tokiu būdu nežymiai sužalojo nukentėjusiąją A. K.. B. R. fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė ir sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Kaltinamosios nesutarimai su nukentėjusiąja, kaltinamosios nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji, kaltinamosios nuomone, netinkamai auklėjo vaiką, leido jam triukšmauti vėlai vakare, nevedė į lauką ir trukdė kaltinamajai ilsėtis, kažkas bute rūkydavo elektronines cigaretes, kurios labai kenkia kaltinamosios sveikatai, negali būti vertinami kaip pateisinantys smurtinių veiksmų panaudojimą ir nešalina kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės už jos atliktus neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytas BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, jos asmenybę.
Kaltinamosios B. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
B. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, ji anksčiau neteista, nedirbanti, pensininkė, bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjusi.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, B. R. skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, neženkliai ją viršijantis ir nesiekiantis šios bausmės rūšies, numatytos BK 48 straipsnio 2 dalyje, vidurkio. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad kaltinamoji yra pensininkė, nedirba dėl savo amžiaus, nurodė turinti sveikatos problemų, viešųjų darbų bausmė kaltinamajai negali būti skiriama. Atsižvelgiant į tai, kad buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas, kaltinamajai skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje siekiant, kad smurtinis kaltinamosios elgesys nepasikartotų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamajai šioje byloje turėtų būti skiriama intensyvi priežiūra, todėl ji neskiriama.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
B. R. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmena, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
B. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją dalyvauti elgesio pataisos programoje išklausant vieną elgesio pataisos programos kursą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.