Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu J. K. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda, ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2.30 val., Vilniuje, Musninkų 14, vairuodama automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė saugus tarpo tarp kitų stovinčių automobilių, dėl to kliudė dvi stovinčias transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai ar nukentėjusiems asmenims, pasišalino, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) J. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti arba nutarimą pakeisti ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti mažesnę piniginę baudą. Skunde apeliantė nurodo, jog teismas nenurodė, išsamiai neištyrė ir neįvertino jokių įrodymų (juos tik išvardino), kuriais remdamasis priėjo skundžiame nutarime padarytos išvados, į posėdį nekvietė tariamo eismo įvykio liudytojos ir jos neapklausė, neapklausė ir pareigūnų, kurie atvyko į eismo įvykio vietą, tačiau neva apgadintų automobilių nenufotografavo, nematavo apgadinimų aukščių, neapklausė pareigūno Egidijaus Indriūno, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nors pats iš turimų duomenų nesuprato tikrai ji apgadinusi abu automobilius, neapklausė ir apgadinto „Mazda MPV“ valdytojo, nors pastarasis automobilį paliko kieme 2016 m. liepos 29 d. ir grįžo prie jo tik 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir kiti neaiškumai nebuvo ištirti ir pašalinti. Todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apeliantė nesutinka, kad apgadino du kieme stovėjusius automobilius, nes jokio kontakto su minimais automobiliais nepajuto, jokio garso negirdėjo, po eismo įvykio, ant teisėtai valdyto automobilio neatsirado jokių naujų apgadinimų, tad ji negali prisiimti atsakomybės už tai, ko nežino ar padarė. Jeigu pareigūnai, tyrę šią bylą, būtų jai pateikę akivaizdžių jos kaltės įrodymų, būtų iškart sutikusi. Tačiau šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta ir ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn vadovaujantis tik liudytojos, išgirdusios dūžio garsą, rašytinio paaiškinimo pagrindu. Liudytojos rašytiniai paaiškinimai buvo tik pirminė informacija, pranešimas apie galimai padarytą pažeidimą, šie liudijimai savaime negalėjo būti neginčijami duomenys, kurių turėjo pakakti administracinių teisės pažeidimų bylos teisenai pradėti. Jie turėjo būti sistemiškai vertinami visų kitų duomenų kontekste ir atitinkamai kvalifikuojama veika jau pradinėje stadijoje – pateikiant kaltinimą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo konkrečiu atveju, institucija pažeidė savo pareigą tinkamai ir išsamiai surinkti duomenis, kurie būtini tinkamam, objektyviam ir išsamiam šios bylos išnagrinėjimui.Skunde taip pat nurodoma, kad iš eismo įvykio liudytojos 2016 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimo matyti, kad ji būdama namie išgirdo „dūžio garsą“, nors iš byloje esančių, tariamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų, matyti, jog nėra jokių išdužusių automobilių detalių, tėra tik menki pabrozdinimai. Nepaneigta aplinkybė, jog dūžio garso šaltinis galėjo sklisti iš kitos kiemo vietos, tačiau pastaroji priėjo prie lango ir pamatė manevruojantį jos automobilį, todėl ir pamanė, kad dūžio garso šaltinis – jos sukeltas eismo įvykis. Taipogi liudytoja paaiškino, kad „pastebėjau, kad buvo neblaiva“, tačiau nesiaiškinta, kas lėmė tokį liudytojos manymą. Įvykis buvo įformintas neįtikėtinai greitai, tai leidžia pagrįstai manyti, kad duomenys dar įvykio tyrimo stadijoje buvo renkami labai atmestinai. Nors pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą po 15 val., tačiau nenufotografavo neva apgadintų automobilių ir jų apgadinimų bei nematavo apgadinimų aukščių ir nenurodė priežasčių, kodėl tokios svarbios aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Į bylą pateiktos abiejų automobilių nuotraukos darytos 2016 m. rugsėjo 23 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po tariamo eismo įvykio, o per tokį ilgą laiką automobiliai galėjo būti dar ne kartą apgadinti. Taip pat lieka neaišku, kurią priekinio bamperio vietą ji tariamai apgadino. Byloje nėra tarnybinio pranešimo, parašyto po eismo įvykio. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra nurodyta, kad buvo apgadintas automobilio „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, tačiau šie duomenys neužfiksuoja, kokie konkretūs apgadinimai buvo padaryti minėtiems automobiliams. Teismas skundžiamu nutarimu įrodymų ištyrimo ir jų įvertinimo pareigos neatliko tinkamai bei paliko pagrįstų abejonių, kad apeliantė iš tiesų padarė veiką, už kurią jai paskirta nuobauda. Mano, kad byloje pateikti įrodymai nepakankami išvadoms apie kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių kad apeliantė apgadino automobilį „Mazda MVP“ bei „Opel Zafira“, ji negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Šiuo metu automobiliai „Mazda“ ir „Opel Zafira“, neva apgadinti eismo įvykio metu, jau yra suremontuoti ir nebeįmanoma pašalinti esančių abejonių. Kadangi nėra neginčijamų duomenų, kad ji savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad padarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.Jeigu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą nuspręstų, kad ji tikrai apgadino svetimus automobilius, t. y. yra pagrįstai nubausta už veiką numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tuomet prašo bylą, iškeltą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jos atžvilgiu nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nutarime, pripažindamas apeliantę kalta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, visiškai nenustatinėjo ar ji suvokė sukėlusi eismo įvykį ir pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, t. y. nenustatinėjo ir nebuvo atskleistas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys. Teismas neiškvietė ir neapklausė tiesioginės ir vienintelės tariamo eismo įvykio liudytojos, nors jos rašytinis paaiškinimas netikslus, nekonkretus, neinformatyvus. Iš tokio jos paaiškinimo net neaišku pats įvykio padarymo mechanizmas t. y., kur ir kaip tiksliai judėjo transporto priemonė, kaip apgadino ir kokiomis tiksliai vietomis. Iš rašytinio paaiškinimo negalima suprasti kokius veiksmus atliko išlipusi (ar priėjo ir įdėmiai apžiūrėjo automobilius, ar apžiūrėjo tik savo automobilį, ar iš toli pažiūrėjo į automobilius, ar visai buvo prie kito savo automobilio galo ir žiūrėjo koks tarpas tarp automobilių, ar dairėsi į langus ir pan.). Neneigia to, ką nurodė liudytoja A. P. rašytiniame paaiškinime, t. y. kad bandydama apsukti mašiną ji buvo išlipusi, tačiau tai negali būti susiejama su tuo, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu neapklausęs įvykio liudytojo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Nors tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu ji neigė savo kaltę, paaiškindama, jog kontakto su kitais automobiliais nepajautė, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat visiškai netyrė ir dėl jos nepasisakė. Taip ir liko nežinoma, su kuria automobilio dalimi ji tariamai kliudė kitus du automobilius, o tokios aplinkybės išsiaiškinimas taip pat svarbus siekiant išaiškinti ar ji galėjo justi kontaktą su kitu objektu ar ne. Teismų praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kitą objektą nežymiai kliudo su savo vairuoto automobilio galu, tuomet pripažįstama, kad asmuo galėjo nejausti kontakto, nes kontakto vieta nėra arti vairuotojo ir pan. Teigia, kad jos veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes ji net nežinojo ir nesuprato, jog apgadino kitus automobilius.Jeigu vis dėlto teismas, išnagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą manytų, kad pagrindo ją išteisinti padariusią administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nėra, tuomet prašo atsižvelgti į aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui, ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nors ji nesutinka su tuo, kad pasišalindama iš eismo įvykio vietos veikė sąmoningai, tačiau, pagal LAT formuojamą praktiką, kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas neužkerta kelio taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Sprendžiant klausimą apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji iš eismo įvykio vietos išvažiavo nežinodama apie sukeltą eismo įvykį, įsipareigojimų svarbą ir būtinybę turėti teisę vairuoti, taip pat į tai, kad ji niekada nebuvo teista, psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašyta, visai nevartoja alkoholio, per savo 5 metų vairavimo stažą nepadarė nei vieno teisės pažeidimo. Prašo teismo tinkamai įvertinti visas pažeidimo padarymo aplinkybes, pateikiamus ją teigiamai charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos individualizavimui ir būti ne formaliu teisingumo vykdytoju.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte nustatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos, taip pat kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų), taip pat kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.ANKPĮĮTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamuoju atveju J. K., apeliaciniame skunde formuluodama savo reikalavimus, konkrečiai nenurodo prašymo perkvalifikuoti jos padarytą veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį (apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 426 straipsnyje įstatymo leidėjas sušvelnino atsakomybę už pasišalinimą už eismo įvykio vietos), sprendžia, kad tokio pobūdžio apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą perkvalifikuoti J. K. veiksmus vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 4 straipsnio 2 dalimi.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio tiek 1 dalyje, tiek 2 dalyje, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatyta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma nuobauda, t. y. nenumatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat į tai, kad pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, ir į tai, kad baudos vidurkis pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį yra daugiau nei dešimt eurų mažesnis už ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, nagrinėjamu atveju J. K. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnį.Sprendžiant klausimą, pagal kurią ANK 426 straipsnio dalį turėtų būti kvalifikuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis. Kaip jau buvo minėta, ANK 426 straipsnio 1 dalis atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numato tuomet, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o to paties straipsnio 2 dalis atsakomybę numato tuomet, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių duomenų apie transporto priemonėms padarytų žalų dydžius. Iš byloje esančių nuotraukų ir tarnybinių pranešimų matyti, kad sugadinimai nėra akivaizdūs – automobilio „Mazda MPV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinysis priekinio bamperio kampas nubrėžtas, o automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apdailos detalė – įbrėžta (b. l. 4, 17, 30). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apgadintiems automobiliams padaryta žala neabejotinai yra didesne nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, taip pat į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, J. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. K. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. jokio kontakto su automobiliais „Mazda MPV“ ir „Opel Zafira“ nepajuto, jokio garso negirdėjo, po eismo įvykio, ant teisėtai valdyto automobilio neatsirado jokių naujų apgadinimų, tad ji negali prisiimti atsakomybės už tai, ko nežino ar padarė.Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Nagrinėjamu atveju, kai kitiems asmenims priklausantys automobiliai buvo apgadinti nežymiai (nubraukti tik bamperiai ir apdailos detalės), būtų galima dvejoti, ar ji tikrai suvokė, kad dėl jos veiksmų įvyko eismo įvykis. Tačiau liudytoja A. P. tiriant bylą nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 2.30 val., būdama namie, prie namo, esančio Vilniuje, Musninkų g. 14, išgirdo dūžio garsą, priėjusi prie lango pamatė nuvažiuojantį automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris. Kai ji bandė išvairuoti, ji buvo iš automobilio išlipusi, tačiau vėliau pasišalino iš eismo įvykio vietos, dėl to ji (liudytoja) apie įvykį informavo kaimynus, kurių automobiliai buvo kliudyti (b. l. 7). Šie liudytojos parodymai neabejotinai patvirtina, jog apie eismo įvykio kilimą suvokė netgi liudytoja, buvusi savo namuose, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad to negalėjo suprasti eismo įvykyje dalyvavusi vairuotoja, negano to, kad ji buvo netgi išlipusi iš savo automobilio. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytoja nurodo dūžio garsą, tačiau ant apgadintų automobilių rasti tik įbrėžimai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad liudytojos girdėto garso apibūdinimas šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės nagrinėjant klausimą, ar J. K. sukėlė eismo įvykį, kadangi liudytoja neabejotinai patvirtino šio įvykio kilimo faktą, o dūžio garsas galėjo atsirasti ir dėl J. K. vairuojamo automobilio apgadinimų. Teismas daro išvadą, kad J. K. suvokė, jog būdama susijusi su eismo įvykiu elgiasi neteisėtai, todėl jos veika kvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.J. K. taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 35 Eur bauda už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2.30 val., Vilniuje, Musninkų 14, vairuodama automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė saugus tarpo tarp kitų stovinčių automobilių, dėl to kliudė dvi stovinčias transporto priemones. Nurodoma, kad J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktus.ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse.ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.Atsižvelgiant į tai, kad J. K. 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2.30 val., Vilniuje, Musninkų 14, vairuodama automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t. y. padarė KET 9, 127 punkte numatytus pažeidimus, jos veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį administracinius nusižengimus, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia ir į tai, kad J. K. sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiųjų turtui (automobiliams) nepadarė, kadangi buvo nubraukti tik automobilių dažai, taip pat į tai, kad ji anksčiau administracine tvarka nei už Kelių eismo taisyklių, nei už kitus teisės pažeidimus nebausta, charakterizuojama itin teigiamai, todėl aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti J. K. paskiriant minimalias straipsnių sankcijose numatytas baudas ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda J. K. skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.Kaip jau buvo minėta, ANKPĮĮTĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., o to paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais.Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK taip pat numato galimybę paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Ji savo neatsargiais veiksmais sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino tyčia, o tai yra vienas iš pavojingesnių administracinių nusižengimų, už kuriuos įstatymo leidėjas numato ne tik baudą, bet ir galimybę atimti specialiąją teisę vairuoti. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad jai būtina turėti teisę vairuoti, taip pat į tai, kad ji niekada nebuvo teista, psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįrašyta, nevartoja alkoholio, per savo vairavimo stažą nepadarė nei vieno teisės pažeidimo, nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Pažymėtina, kad, kaip ir nurodo apeliantė, įstatymų leidėjas už pasitraukimą iš eismo įvykio nuo 2017 m. sausio 1 d. numato ženkliai švelnesnes nuobaudas, todėl nėra pagrindo manyti, kad įsigaliojus ANK ir sušvelnėjus administracinėms nuobaudoms bei paskyrus J. K. nuobaudą pažeidimo, už kurį numatyta atsakomybė, straipsnio sankcijos ribose, ji būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga.Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. už J. K. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra švelnesnė, nei numatyta ATPK, kuris galiojo pažeidimų padarymų metu, todėl yra pagrindas jos padarytas veikas perkvalifikuoti ir paskirti nuobaudas atitinkamų ANK straipsnių sankcijos ribose. Taigi J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2, 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti:

J. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą;

J. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą J. K. paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria teisės vairuoti transporto priemones J. K. laikoma netekusia nuo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.