Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-365/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
1A-93-365/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37184-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
P. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-365/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37184-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.18.3; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei R. K. nuteistajam P. P. (P. P.), jo gynėjui advokatui M. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 215 straipsnio 1 dalį - aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės subendrintos jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir P. P. skirta subendrinta – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. skirta bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnes – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu skirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – dešimt mėnesių šiuo nuosprendžiu P. P. skirtos bausmės, ir P. P. skirta galutinė subendrinta – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmę nustatyta įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu įskaitytą P. P. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikotarpis bei minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikta dalis.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. P. Z. P. naudai priteista 5 000 eurų.

Iš P. P. valstybės naudai priteista 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. P. P. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 15 d. laikotarpiu nuo 20.19 val. iki 20.24 val. bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Parko g. 34A, Vilniuje, neteisėtai panaudodamas Z. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo PIN kodą, įdėdamas banko mokėjimo kortelę į bankomatą bei suvesdamas jos naudojimui reikalingą prisijungimo PIN kodą, taip banko sistemoje melagingai prisistatydamas Z. P. ir banko operacinę sistemą suklaidindamas dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas ir iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau tai padaryti jam nepavyko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą.

Šiais veiksmais P. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad P. P. pripažino jog disponavo svetima – Z. P. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele bei kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis – prisijungimo PIN kodu, įdėdamas banko mokėjimo kortelę į bankomatą bei suvesdamas kortelės naudojimui reikalingą prisijungimo PIN kodą, inicijavo ir atliko finansines operacijas ir iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino svetimas Z. P. priklausančias pinigines lėšas – 5 000 eurų; taip pat į tai, kad P. P. pripažino bandęs gryninti ir daugiau pinigų, tačiau to padaryti negalėjęs dėl pasiekto limito, šias aplinkybes pripažino įrodytomis, kurias patvirtina ir Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išrašuose užfiksuota informacija.

2.1. Nuteistojo poziciją, jog P. P. finansines operacijas naudodamasis Z. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele bei kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis atliko teisėtai, t. y. leidus Z. P., atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Z. P., nors ir pats pateikė P. P. savo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su prisijungimo PIN kodu, prašydamas išgryninti pinigų, tačiau šis leidimas apsiribojo tik nedidelės piniginių lėšų sumos, kurios užtektų alkoholiniams gėrimams įgyti ir taksi paslaugoms apmokėti, išgryninimu, tuo tarpu P. P., banko operacinėje sistemoje melagingai prisistatydamas Z. P., tokiu būdu suklaidindamas banko operacinę sistemą dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau tai padaryti jam nepavyko, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą. Dėl to darė išvadą, kad tokie savavališki P. P. veiksmai buvo neteisėti.

2.2. P. P. veiksmai išgryninus svetimas Z. P. priklausančias pinigines lėšas – 5 000 eurų bei pabandžius išgryninti dar 1 800 eurų buvo kvalifikuoti kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, požymius. Vertinant tokį kaltinimą ir atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vadovaujantis kuria, kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, atsižvelgdamas į tai, kad P. P. minėtas finansines operacijas atliko veikdamas vieninga tyčia, siekdamas išgryninti kuo daugiau banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, sprendė, jog P. P. veika apgaule įgyjant svetimą turtą kvalifikuotina tik kaip baigtas sukčiavimas.

2.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. P. skyrus griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmes, jų terminus nustatant mažesnius už šių bausmių vidurkius. Kadangi P. P. veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, P. P. skirtinos bausmės bendrintos jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir P. P. skirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. skirta bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnes – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu P. P. skirtos vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – dešimt mėnesių šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir P. P. skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. (toliau – ir apeliantas) prašo peržiūrėti skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog jis nėra padaręs nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis (P. P.) finansines operacijas naudodamasis Z. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele bei kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis atliko teisėtai, t. y. leidus Z. P.. Akcentuojama, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apeliantas P. P. davė parodymus, jog Z. P. pats jam davė savo banko kortelę, PIN kodą ir paprašė išgryninti pinigus, kad jiedu galėtų toliau kur nors vykti išgerti ir taip praleisti laiką. Z. P. konkrečios sumos neįvardijo. Jis (P. P.) Z. P. paliko stovėti autobusų stotelėje, o pats nuėjo prie bankomato ir išgrynino 5000 eur. Paėmęs visus 5000 eur grįžo pas Z. P., tačiau nukentėjusiojo jau nebuvo. Todėl grąžinti pinigus Z. P. nebuvo galimybės. Tą pačią naktį jis (P. P.) pinigus pralošė Kazino, Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Š. (I. Š.) davė parodymus, kad matė, kaip Z. P. išsitraukė banko kortelę, padavė ją apeliantui P. P. ir pasakė skaičius PIN kodo, paprašė nueiti ir išgryninti pinigus, taip pat girdėjo, kaip Z. P. pasakė, jog jiedu ruošiasi dar nusipirkti alkoholio ir toliau su taksi važiuoti leisti laiką, bet konkrečios sumos neįvardijo. Taip pat Z. P. pakvietė prisijungti ir I. Š., tačiau šis atsisakė ir išvažiavo autobusu namo. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog jo (P. P.) veiksmai buvo neteisėti, nes Z. P., nors ir pats pateikė P. P. savo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę su prisijungimo PIN kodu, prašydamas išgryninti pinigų, tačiau šis leidimas apsiribojo tik nedidelės piniginių lėšų sumos, kurios užtektų alkoholiniams gėrimams įgyti ir taksi paslaugoms apmokėti, išgryninimu. Pasak nuteistojo, tokie argumentai jam nesuprantami, dėl to prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą.

4. Atsiliepimai į nuteistojo apeliacinį skundą negauti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis P. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Prokurorė prašė P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Iš skundo turinio seka, kad nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vertindamas, jog jis nepadarė šių nusikalstamų veikų, t. y. ginčija įrodymų vertinimą, teigdamas, jog finansines operacijas naudodamasis Z. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele bei kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis jis atliko teisėtai, t. y. leidus Z. P.. Iš esmės tokios pozicijos nuteistasis laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad P. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o apelianto pozicija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl nuteistojo P. P. kaltės neigimas vertinamas kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

9. P. P. teigė jog gėrė kartu su nukentėjusiuoju, pastarasis buvo girtas, nesiorientavosi aplinkoje. Iš baro išėjo kartu su nukentėjusiuoju. Visuomeninio transporto sustojimo stotelėje nukentėjusysis davė jam mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą ir prašė išgryninti pinigus, kurių jam reikėjo alui ir taksi automobiliui. P. pripažino, kad nukentėjusysis nenurodė kokią sumą pinigų reikia išgryninti, tačiau jis per kelis kartus išgrynino 5000 eurų. Norėjo išgryninti ir daugiau, tačiau buvo išeikvotas gryninimo dienos limitas ir paskutinė operacija buvo atmesta. Kodėl išgrynino tokią didelę pinigų sumą, paaiškinti negalėjo. Kol jis grynino pinigus iš bankomato, nukentėjusysis pasišalino iš stotelės. Kitą dieną nuėjo į tą patį barą, pamatė policijos pareigūnus, išsigando ir pasišalino. Po to jis nuėjo į kazino ir per kelis kartus pralošė visus pinigus. Nukentėjusiojo kortelę išmetė. Buvo girtas, todėl taip pasielgė, jeigu būtų blaivus, nebūtų taip daręs.

10. Ikiteisminio tytrimo metu P. P. taip pat teigė, jog nukentėjusysis buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų, nesiorientavo aplinkoje. Pinigai buvo reikalingi alui pirkti, o apie taksi nieko nepasakojo. Kur išnyko nukentėjusysis, P. nieko negalėjo paaiškinti.

11. Z. P. patvirtino, kad buvo bare, gėrė alų ir vaišino kitus vyrus degtine. Prisiminė, kaip atėjo į barą, tačiau negalėjo prisiminti kaip išėjo iš baro. Eidamas į barą turėjo grynųjų pinigų apie 100 eurų. Išeinant iš baro pas jį dar turėjo būti likę grynųjų pinigų, gryninti papildomai pinigų nereikėjo. Kaip kiti asmenys galėjo sužinoti korterlės PIN kodą, negalėjo paaiškinti.

12. R. Č. – barmenas, patvirtino, kad nukentėjusysis gėrė bare alų, pirko du butelius degtinės kurią gėrė kartu su kitais asmenimis lauke šalia baro. Nukentėjusysis atsiskaitė grynais pinigias.

13. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis ir nuteistasis buvo kartu bare ir gėrė alkoholinius gėrimus. P. P. pasinaudojo nukentėjusiojo mokėjimo kortele ir išgrynino 5000 eurų, kuriuos poralošė kazino. P. parodymai nuolatos keitėsi. Pradžioje teigė, jog pinigų pritrūko alui, po to tvirtino, kad pinigų reikėjo alui ir taksi automobiliui, o po to pripažino, kad pnigus pralošė kazino. Kodėl alui ir taksi automobilio paslaugoms reikėjo gryninti gan didelę – 5000 eurų sumą, P. paaiškinti negalėjo.

14. Visų apklausų metu P. P. pripažino, jog nukentėjusysis buvo labai girtas ir nesiorientavo aplinkoje, t.y. negalėjo suprasti ar reikia gryninti pinigus ir kiek jų reikia gryninti, nukentėjususysis nesakė, kiek reikia gryninti pinigų.

15. Akivaizdu, jog išgryninta pinigų suma negali būti pateisinama noru nusipirkti alaus ar sumokėti už taksi paslaugas; nuteistasis pripažino, kad taip pasielgė dėl to, jog buvo girtas. Viso nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog P. savo nuožiūra nusprendė, kad reikia išgryninti nukentėjusiojo pinigus ir tai neteisėtai padarė be pastarojo žinios ir sutikimo.

16. Tikėtina, kad Z. P., kartu gėręs su nuteistuoju, vaišinęs pastarąjį alkoholiniais gėrimais, pats pasakė mokėjimo kortelės PIN kodą ir pats pateikė P. P. savo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, prašydamas išgryninti pinigų, tačiau šis leidimas apsiribojo tik salyginai nedidelės piniginių lėšų sumos, kurios užtektų alkoholiniams gėrimams įgyti ir taksi paslaugoms apmokėti, išgryninimu. Tuo tarpu P. P., banko operacinėje sistemoje melagingai prisistatė Z. P., tokiu būdu suklaidino banko operacinę sistemą dėl sąskaitos naudotojo tapatybės, iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau tai padaryti jam nepavyko, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą - tokie savavališki P. P. veiksmai buvo neteisėti, nes neteisėtai panaudojo Z. P. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Debit MC CL“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo PIN kodą, įdėdamas banko mokėjimo kortelę į bankomatą bei suvesdamas jos naudojimui reikalingą prisijungimo PIN kodą, melagingai prisistatė Z. P., neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas: iš Z. P. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau tai padaryti jam nepavyko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą.P. P. neteisėtai panaudojo svetimos Z. P. vardu išduotos elektroninės mokėjimo priemonės – banko kortelės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, inicijavo ir atliko finansines operacijas (pinigų gryninimą) svetima elektronine mokėjimo priemone – Z. P. vardu išduota banko mokėjimo kortele ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu P. P., neteisėtai panaudojęs Z. P. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – prisijungimo PIN kodą, banko sistemoje melagingai prisistatęs Z. P., iš pastarojo vardu atidarytos banko sąskaitos išgrynino svetimas pinigines lėšas – 5 000 eurų bei pabandė išgryninti dar 1 800 eurų, tačiau to padaryti jam nepavyko ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi operacija buvo atmesta viršijus limitą. Veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

17. Pirmos instrancijos teismas pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo inkriminuotas veikas. Todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 94,63 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys