- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-1164-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26742-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- E. Z., Z. T., Nordea Bank AB Lietuvos skyriui
- Kategorijos
- 3.1.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) R. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir R. S. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei E. Z., Z. T. ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. R. S. ir R. S. kreipėsi į teismą prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 0,60060 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančiame S. g. , Vilniuje, ieškovui R. S. asmeninėn nuosavybėn 1 562 m². žemės sklypą matininkės S. V. parengtoje žemės sklypo atidalijimo priešprojektinio pasiūlymo schemoje pažymėtą indeksu „C“, kurio ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės yra pažymėti skaičiais 16,17,18,19,20,21,22,23,16; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 0,60060 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Skersinės g., Vilniuje, ieškovams R. S. ir R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1 563 m² žemės sklypą matininkės S. V. parengtoje žemės sklypo atidalijimo priešprojektinio pasiūlymo schemoje pažymėtą indeksu „A“, kurio ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės yra pažymėti skaičiais 13,14,15,16,23,13; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrame 0,60060 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr.), esančiame Skersinės g., Vilniuje, atsakovei E. Z. asmeninėn nuosavybėn 2 881 m². žemės sklypą matininkės S. V. parengtoje žemės sklypo atidalijimo priešprojektinio pasiūlymo schemoje pažymėtą indeksu „B“, kurio ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės yra pažymėti skaičiais 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,23,22,21,20,19,1; priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme priimtas 2015-09-03.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartimi ieškovams R. S. ir R. S. nustatytas terminas iki 2016-02-23 ieškinio trūkumams pašalinti: žemės sklypo Skersinės g., Vilniuje formavimo ir pertvarkymo dokumentui, pagal kurį ieškovai siekia atidalyti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 str. 7 d. ir 40 str. bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2015 04 02 įsakymo Nr. 3D-250/D1-268 redakcija) nuostatas parengti ir pateikti.
Šalies argumentai
2016-02-22 teisme gautas ieškovų R. S. ir R. S. prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir atidėti teismo posėdį. Prašyme ieškovai nurodė, kad kreipėsi į UAB „Geodezijos centras“ dėl žemės sklypo, Skersinės g., Vilniuje, pertvarkymo ir formavimo dokumentų parengimo. UAB „Geodezijos centras“ elektroniniu laišku informavo ieškovus, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentų parengimas pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, užtruks apie šešis mėnesius. Todėl ieškovai prašė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2016-08-23 ir teismo posėdį atidėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė ieškovų R. S. ir R. S. prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo. Paliko nenagrinėtą ieškovų R. S. ir R. S. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovei E. Z., Z. T. ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriui. Atšaukė civilinės bylos Nr. 2-1311-432/2016 teismo posėdį, numatytą 2016-03-08, 13 val. 30 min. Priteisė atsakovei E. Z. iš ieškovės R. S. ir iš ieškovo R. S. bylinėjimosi išlaidas po 425 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Teismas nurodė, kad teismui pratęsus ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2016-08-23 (6 mėnesiams), bylos nagrinėjimas užtruktų nepateisinamai ilgai, kas prieštarautų CPK 7 str. įtvirtintam proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Taip pat nurodė, jog ieškinį surašė ir bylos nagrinėjimo metu ieškovams atstovauja advokatai, kurie žino teisės normas ir teismų praktiką. Tad ieškovai iš karto privalėjo pareikšti atitinkančius teisės normas reikalavimus ir pagrįsti juos leistinais įrodymais. Ieškovams negalint per optimalius terminus pašalinti ieškinio trūkumų, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.): neproporcingai nukentėtų atsakovų interesai, jei būtų laukiama pusę metų, kol ieškovai pareikš tinkamą ieškinį ir pateiks leistinumo reikalavimus atitinkančius įrodymus. Todėl teismas ieškovų prašymą dėl termino pratęsimo ieškinio trūkumams pašalinti atmetė. Kadangi ieškovai nepasinaudojo galimybe pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalinti aiškiai įvardintus ieškinio trūkumus, ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 d.), o 2016-03-08, 13 val. 30 min. numatytą teismo posėdį atšaukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
I. R. S. ir R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nutartį ir klausimo dėl ieškovų R. S. ir R. S. prašymo dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2016-01-13 nutarties motyvuose visiškai abstrakčiai pacitavo Žemės įstatymo 2 str. 15 d., 40 str. 1 d. Iš teismo nutarties motyvų yra visiškai neaišku, kokius konkrečius reikalavimus turėjo atitikti ieškovų pateikta žemės sklypų atidalijimo schema. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovų pateikta schema yra parengta kvalifikuoto specialisto – matininkės S. V.. Taip pat yra neaišku, kodėl teismas spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą šių ieškinio trūkumų nenurodė pradinėje ieškinio priėmimo stadijoje, o nurodė praėjus daugiau kaip pusei metų nuo bylos išnagrinėjimo teisme pradžios. Pažymėjo, jog teismas 2016-01-13 nutartimi nustatydamas ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nutartyje nurodė ne ieškinio trūkumus, o faktiškai pasisakė dėl ieškovų prašomo patvirtinti žemės sklypo atidalijimo plano vertinimo ir jo leistinumo t.y. pasisakė dėl ieškovų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl ieškovų pateikto plano vertinimo turėjo pasisakyti ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, priimdamas galutinį teismo sprendimą, o ne nutartyje dėl trūkumų šalinimo. Dėl nurodyto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartis , kuria ieškovai įpareigoti pašalinti ieškinio trūkumus, laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėjo, jog ieškovai pateikdami prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumas pašalinti nurodė objektyvius argumentus ir realius terminus per kuriuos gali būti atliktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartyje nurodytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų parengimas. Tačiau teismas neįsigilinęs į ginčo santykių esmę, 2016-01-13 nutartimi nustatė ieškovams objektyviai per trumpą terminą parengti žemės sklypo, esančio Skersinės g. 68, Vilniuje formavimo ir pertvarkymo dokumentus, o ieškovams paprašius pratęsti terminą, skundžiama 2016-02-23 nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai prašymą atmetė ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Tokiu būdu pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei sukliudė ieškovams tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Pažymėjo, jog byla Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal ieškovų pareikštus ieškinio reikalavimus buvo nagrinėjama daugiau negu pusę metų, todėl pirmos instancijos teismas turėjo toliau nagrinėti bylą ir priimti joje procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
A. E. Z. atsiliepimu prašė ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 nutarties dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, panaikinimo, atmesti. Nurodė, kad ieškovų pateikta žemės sklypo atidalijimo priešprojektinio pasiūlymo schema neatitinka LR Žemės įstatymo 37 str. 7 d. ir 40 str. bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, ieškovams reikėjo parengti žemės sklypų atidalijimo projektą. Pažymėjo, kad dėl nekvalifikuotai parengto žemės sklypų atidalijimo projekto bei netinkamo specialistų išaiškinimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo proceso, nuo 2015-07-22 iki 2016-02-23 teismas tris karus nustatinėjo terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Todėl būtina įvertinti faktą, ar 2016-02-23 teismo nutarties atsiradimui neturėjo įtakos pačių ieškovų veiksmai – netinkamas dokumentų parengimas. Atsakovės teigimu teismui pratęstus ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti dar 6 mėnesiams, bylos nagrinėjimas užtruktų ne tik nepateisinamai ilgai, bet būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir neproporcingai nukentėtų atsakovės interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo bei ieškinio palikino nenagrinėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas. Taigi minėta teisės norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą pratęsti nustatytus procesinius terminus
Pagal CPK 7 straipsnio 21 dalį teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bei bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu.
Byloje nustatyta, jog ieškovai R. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su ieškinu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-06 nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2015-09-03 ieškinio trūkumams pašalinti t.y. reikšti reikalavimus, pasirenkant vieną iš alternatyvų, arba atidalinti sklypo dalis taip, kad pasibaigtų atsidalinančių asmenų bendroji dalinė žemės sklypo nuosavybė, arba nustatyti ieškovų pageidaujamą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Ieškovams ieškinį ištaisius, 2015-09-03 teisėjo rezoliucija ieškinys primtas. 2016-01-12 teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, prašė taikos sutartį patvirtinti ir bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-13 nutartimi atmetė ieškovų ir atsakovės prašymą patvirtinti taikos sutartį, tos pačios dienos 2016-01-13 nutartimi ieškovams R. S. ir R. S. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: žemės sklypo Skersinės g., Vilniuje formavimo ir pertvarkymo dokumentui, pagal kurį ieškovai siekia atidalyti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 str. 7 d. ir 40 str. bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nuostatas parengti ir pateikti. Ieškovai 2016-02-22 pateikė teismui prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2016-08-23. Teismas skundžiama 2016-02-23 nutartimi atmetė ieškovų prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtą.
Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad teismas atsisakydamas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus argumentus ir vadovavosi vien formaliais motyvais. Apeliantų teigimu teismas 2016-01-13 nutartimi nustatė neobjektyvius ir realiai neįgyvendinamus reikalavimus bei iš esmės sprendė bylos nagrinėjimo iš esmės kalusimus, 2016-02-23 nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai atmetė prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pratęsimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko pagrįstais.
Pažymėtina, jog procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas (LR CPK 115 str.) turi būti taikomas sprendžiant ieškinio (pareiškimo, priešieškinio) priėmimo klausimą, tačiau kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t.y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tačiau rengiantis bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas, nors ir priėmęs procesinį dokumentą, gali nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (LR CPK 296 str. 2 d.). Taigi CPK normos nedraudžia procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą taikyti civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijoje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau pažymėtina, kad kitose civilinio proceso stadijose šio instituto taikymas turėtų būti tik išimtinais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tolimesnėse civilinio proceso stadijose procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas tik tuomet, kai išaiškėję procesinio pobūdžio trūkumai yra esminiai. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.
Nagrinėjamu atveju apeliantai neskundė pirmosios instancijos teismo 2016-01-13 nutarties, kuria konstatuoti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti iki 2016-02-23. Ieškovai teismui 2016-02-22 pateikė prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo. Teismas 2016-02-23 skundžiama nutartimi atmetė prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti, paliko ieškovų ieškinį nenagrinėtu.
Minėta, jog ieškovų ieškinys, ieškovams ištaisius 2015-08-06 nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, teisme priimtas 2015-09-03, antroji nutartis dėl trūkumų šalinimo teisme priimta 2016-01-13 t.y. tik po to kai nagrinėjant bylą posėdžiuose, ginčo šays pateikė teismui tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį. Teismas 2016-01-13 priėmė dvi nutartis, kuriomis nusprendė, atsisakyti tvirtinti taikos sutartį bei nustatė terminą iki 2016-02-23 ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai prašė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė priežastis, dėl kurių nespės pašalinti ieškinio trūkumų, ir pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, susirašinėjimą su UAB „Geodezijos centras“, jog žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto parengimas užtruktų 6 mėn. su leidimų užsakymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi atsisakydamas pratęsti terminą ir ieškinį palikdamas nenagrinėtu nepagrįstai nevertino termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo priežasčių, objektyviai neįvertino kiek gali užtrukti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentų parengimas bei nustatė iš esmės per trumpą terminą minėtiems ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat nevertino, ar ieškovas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai nuo sužinojimo apie trūkumus dienos bandė efektyviai juos pašalinti, kreipėsi į UAB „Geodezijos centras“ dėl teismo nutartyje nurodyto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo dokumento parengimo, dėjo pastangas surinkti įrodymams ir tokiu būdu užtikrinti greitą bylos nagrinėjimą, dėl ko nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kita vertus, nagrinėjamu atveju įvertintina aplinkybė, jog minėti ieškinio trūkumai nurodyti ne ieškinio priėmimo stadijoje, o praėjus pusei metų nuo ieškinio priėmimo dienos. Minėta, jog tolimesnėse civilinio proceso stadijose procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas tik tuomet, kai išaiškėję procesinio pobūdžio trūkumai yra esminiai. Priešingu atveju prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Nors apeliantai teismo 2016-01-13 nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai neskundė, tačiau sutiktina su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas įpareigodamas pašalinti ieškinio trūkumus, o vėliau atmesdamas prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pratęsimo ir ieškinį palikdamas nenagrinėtu iš esmės pasisakė dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir leistinumo, kai tuo tarpu teismas dėl ieškovų pateikto plano vertinimo galėjo pasisakyti priimdamas galutinį teismą sprendimą, o ne nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo, juolab, kad byla buvo nagrinėjama jau pusę metų.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pratęsus ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti neproporcingai nukentėtų atsakovų interesai. Šie teismo argumentai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai ir atsakovė siekė nagrinėjamą ginčą išspręsti taikiai, 2016-01-12 pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, tačiau teismas taikos sutarties nepatvirtino bei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atsiliepime į ieškovų atskirąjį skundą atsakovė taip pat yra nurodžiusi, jog yra galimybė rasti taikų šios bylos išsprendimo būdą. Todėl pagrindo išvadai, jog pratęsus terminą ir bylą nagrinėjant toliau bus pažeisti atsakovės interesai, nėra.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimo dėl ieškovų prašymo dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovų R. S. ir R. S. prašymo dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.