Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

G.K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1984-09-01 Vilniuje, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Conresta“ suvirintoju, betonuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. (G. K.) sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

Jis, 2015 m. gegužės 23 d. apie 16.30 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 3,38 promilės alkoholio), sudavė vieną kartą ranka kartu gyvenančiai sugyventinės O. Č. motinai N. Č. į krūtinę ir vieną kartą į šoną, pastūmė ją, dėl ko N. Č. pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais sukeldamas N. Č. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis G. K. (G. K.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam G. K. (G. K.) grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. K. (G. K.) savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2015 m. gegužės 23 d. tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo uošvienę N. Č., suduodamas jai vieną smūgį ranka į šoną, taip pat suduodamas jai vieną smūgį į krūtinę, pastumdamas ją, dėl ko pastaroji nukritusi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo uošvienę N. Č. kaltinamasis G. K. (G. K.) labai gailisi (b. l. 23).

Kad būtent kaltinamasis G. K. (G. K.) nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji N. Č. (b. l. 12).

Smurto nukentėjusiosios N. Č. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 6-7) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji N. Č. buvo susijaudinusi, nurodė, kad jos žentas G. K. elgėsi agresyviai, du kartus ranka sudavė jai smūgius į kūną, grasino nužudyti, akivaizdžių smurto žymių ant nukentėjusiosios nesimatė.

Teisėjas mano, kad kaltinamojo G. K. (G. K.) veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas smūgius rankomis savo uošvienei (šeimos narei) - nukentėjusiajai N. Č. į įvairias jos kūno vietas (ją mušdamas), bei kitaip smurtaudamas (pastumdamas), sukėlė nukentėjusiajai N. Č. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis G. K. (G. K.) ir nukentėjusiosios N. Č. dukra O. Č. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau kaltinamasis G. K. (G. K.) su sugyventine O. Č., jų mažamečiu vaiku ir nukentėjusiąja N. Č. kartu gyvena nukentėjusiajai N. Č. priklausančiame bute, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji N. Č., kaip kaltinamojo G. K. (G. K.) sugyventinės O. Č. motina, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo G. K. (G. K.) atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 17) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 28-29), yra priklausomas nuo alkoholio (b. l. 34), dirba (b. l. 38), taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir taikomi prokuroro pareiškime teismui pasiūlyti įpareigojimai, tarp jų ir įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 37), ir mano, kad kaltinamajam G. K. (G. K.) skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. K. (G. K.) buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 24-25). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. K. (G. K.) gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

G.K. (G. K.), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu G. K. (G. K.) paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą ir per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į G. K. (G. K.) paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. gegužės 23 d. 17val. 30 min. iki 2015 m. gegužės 24 d. 11 val. 10 min. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. K. (G. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam G. K. (G. K.) vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.