Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 335 – 227 / 2008

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugpjūčio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų areštuoti lėšas, esančias banko sąskaitoje, atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų, skolininkui V. P. įmonei, išieškotojui Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, suinteresuotam asmeniui AB Ūkio bankui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. birželio 16 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė I. P. skundą. Nustatė, kad 2008-05-08 patvarkymu Nr. 0089/06/01645 areštuotos lėšos, priklausančios I. P., esančios sąskaitoje AB Ūkio banke, V. P. įmonės 212 774,41 Lt skolos padengimui pagal Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį dokumentą. Sutuoktiniai I. P. ir V. P. nurodė, kad vedybinės sutarties nėra sudarę, sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos. Be to, byloje nėra duomenų, kad areštuotos piniginės lėšos, skirtos asmeniniam vieno iš sutuoktinių verslui plėtoti. Tokiu būdu, teismas laikė, kad sutuoktinių įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šios įmonės skolas privalo padengti abu sutuoktiniai (CK 3.88 str.). Antstolis, areštuodamas I. P. sąskaitą vykdė išieškojimą iš turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl jo patvarkymas areštuoti lėšas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, be to, privalo padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 654 str.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0089/06/01645/2006 dokumentų matyti, kad antstolis, vykdydamas 212 774,41 skolos išieškojimą iš V. P. įmonės, areštavo V. P. sutuoktinės I. P. vardu banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sutuoktinių turtui taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė - turtinis kompleksas ir, kaip toks, yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.). Kadangi V. P. įmonė yra įsteigta jo(V. P.) su I. P. santuokos metu, preziumuojama, kad ji yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nes neįrodyta priešingai(CK 3.88 str.1d.1p, 4p ir 2d). Todėl prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto , kuriam priskiriamos ir piniginės lėšos, esančios banke vieno ar kito sutuoktinio vardu. (CK 3.109 str.). Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas V. ir I. P. tarpusavio turtiniams santykiams ir civilinei atsakomybei pagal prievoles pagrįstai taikė normas, , reglamentuojančias turto teisinį režimą pagal įstatymą- CK 3.109 str. , ir šias normas apylinkės teismas tinkamai aiškino. Būtent toks šio klausimo sprendimas leidžia apsaugoti individualių įmonių kreditorių interesus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Tačiau šiuo atveju įrodymų, leidžiančių daryti tokią išvadą, nėra (CPK 178 str.).

Apeliantė kelia CK 3.91 straipsnio taikymo klausimą ir teigia, jog jos vardu banke esančios piniginės lėšos negalėjo būti areštuotos, nes ji gautą iš banko kreditą – 150 000Lt paskolino UAB „Soleic“ pastatų su žemės sklypu įgijimui bei apyvartinėms lėšoms, o pinigai, esantys areštuotoje sąskaitoje buvo įnešti UAB „Soleic“ jos atsiskaitymui su banku. Tai , jos nuomone, rodo, jog jos kredito dengimas AB Ūkio bankui yra jos verslo dalis, nes ji yra UAB „Soleic“ akcininkė ir ši aplinkybė visiškai atitinka LR CK 3.91 str. įtvirtintą išimtį dėl lėšų, būtinų asmeninei sutuoktinio, t.y jos įmonei(ūkiui, verslui) ir turėjo būti taikoma jos atžvilgiu. Tačiau CK 3.91 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai steigiama ribotos civilinės atsakomybės įmonė, į kurios turtą dalyviai netenka nuosavybės teisės, pavyzdžiui, akcinė bendrovė. Nagrinėjamoje byloje santuokos metu buvo įsteigta individuali įmonė, kuri, kaip turtinis kompleksas, yra dalyvio nuosavybė. Dėl šios priežasties tokia įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl prievolės, kilusios būtent iš individualios V. P. įmonės veiklos, o ne iš UAB “Soleic“. Pažymėtina, jog apeliantė teiginio, jog į jos (I. P.) vardu esančią ir antstolio areštuotą sąskaitą pinigus įnešė UAB „Soleic“ ir kad jos buvo skirtos kredito, paimtos iš banko I. P. vardu, dengimui, neįrodė(CPK 178 str.). Kartu su skundu pateikta 2008-02-28 sutartis Nr.1 , bei su suinteresuoto asmens V. P. atsiliepimu pateikti papildomi duomenys, esmės nekeičia ir skundžiamam apylinkės teismo procesiniam sprendimui įtakos neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms CK 3.91 straipsnio nagrinėjamoje byloje ir negalėjo būti taikomas.

Tokiu būdu, apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad sutuoktinių įsteigta įmonė yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šios įmonės skolas privalo padengti abu sutuoktiniai iš bendro turto(CK 3.88 str., 3.109 str.). Dėl šių motyvų atskirojo skundo argumentai atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

Kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, nes antstolis, areštuodamas I. P. sąskaitą, išieškojimą vykdė iš turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Todėl naikinti nutartį atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus atskirąjį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,00 Lt (keturiasdešimt keturis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.