Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1390-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
1-1390-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18321-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
G. T.
Nukentėjusysis
S. T.
Advokatai
Jurijus Surininas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1390-1033/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18321-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3;1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.12.2.8.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam G. T.,kaltinamojo gynėjui advokatui Jurij Surinin,nukentėjusiajai S. T.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. T. 2017 m. balandžio 17 d. apie 01.30 val. namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, keikdamas necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų savo buvusią sutuoktinę S. T., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, bei sudavė jai ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. T. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2017-04-16 grįžo iš svečių apie 19 val., ir nuėjo miegoti. Prieš tai buvo išgėręs apie 400 g viskio. Atsibudęs po 1 val. nakties nerado žmonos. Jo telefonas buvo išsikrovęs, todėl nuėjo į automobilį pakrovėjo. Skambino žmonai, bet ji neatsiliepė. Tada pro langą pamatė žmoną pas kaimyną, kuris gyvena tame pačiame kieme. Ji sėdėjo virtuvėje su kaimynu ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jis užėjo pro praviras duris, jį pamatęs kaimynas pabėgo. Jis liepė žmonai eiti į namus, o ji pasakė, kad jis ne taip suprato. Žmona elgėsi lyg tyčia provokuodama jį. Namuose jis mušė žmoną ir dėl to labai gailisi. Ryte anksti atsikėlė ir išvažiavo į darbą. Apie 10 val. į darbovietę atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, patikrino blaivumą. Alkotesteris rodė nulį. Žmonai sudavė smūgius ranka, buvo labai susijaudinęs dėl jos elgesio. Kiek smūgių buvo neskaičiavo. Negali tiksliai pasakyti kur trenkė, gal į veidą. Tuo metu buvo streso būsenoje, tiksliai visko neprisimena, bet neneigia, kad galėjo tampyti žmoną už plaukų. Matė, kad nukentėjusioji būdama pas kaimyną, išgėrė ir siūlė jam išgerti. Dviprasmiški pasiūlymai buvo labiau iš kaimyno pusės. Langas buvo pravertas, todėl girdėjo pokalbį, užuolaidos nebuvo užtrauktos. Su žmona jis išsiskyręs 20 metų, tačiau paskutinius 14 metų gyvena kartu, kaip vyras ir žmona, veda bendrą ūkį. Po konflikto jie susitaikė, sudarė susitaikymo sutartį, vaikai tarpininkavo. Ateityje nesmurtaus, kitais būdais spręs konfliktus. Jie neturi tokių sąlygų, kad galėtų išvažiuoti į skirtingus Vilniaus kraštus. Nukentėjusioji turi 3 grupės invalidumą, dirbti negali, jai padeda vaikai, jis išlaiko ūkį. Apgailestauja dėl savo nusikalstamų veiksmų ir pažada daugiau taip nesielgti, konfliktų vengti.

Nukentėjusioji S. T. teisme paaiškino, kad nenori nieko prisiminti, tik nori, kad daugiau tai nepasikartotų. Su kaltinamuoju susitaikė laisva valia.

Nukentėjusioji S. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru G. T. yra išsiskyrę apie 20 metų, tačiau gyvena kartu name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-04-17 apie 01.30 val. buvęs vyras buvo neblaivus. Be jokios priežasties pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir puolė mušti. Tampė ją už plaukų ir sudavė ne mažiau dešimt smūgių į veidą, kairiąją ranką, petį. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Policijos iškart nekvietė, nes bijojo, kad vyras sudaužys jos telefoną. Gyvena dviese su buvusiu vyru, vaikai iš namų jau išsikraustė. Vyras anksčiau yra prieš ją smurtavęs, tačiau į policiją ji nesikreipė (b. l. 4-7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4-ojo būrio vyriausios patrulės G. L. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-04-17 apie 09.15 val. buvo gautas pranešimas, kad 2017-04-17 apie 01.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sumušta pranešėja. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė S. T., (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad 2017-04-17 apie 01.00 val. ją sumušė buvęs vyras G. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jis, būdamas neblaivus, tampė ją už plaukų ir sudavė daug smūgių kumščiu į veidą bei kitas kūno vietas. Pasak jos, iš karto po sumušimo ji nekvietė policijos, nes bijojo, kadangi vyras agresyvus. Ji buvo susijaudinusi, verkė, nuo GMP atsisakė. Ant jos veido matėsi mėlynės ir patinimai. Pasak jos, anksčiau buvo daug smurto atvejų, tačiau ji pareiškimų nerašė. G. T. buvo sulaikytas 2017-04-17 apie 10.55 val. ir pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (b. l. 13-14).

Iš įvykio registracijos kortelės duomenų matyti, kad 2017-04-17 09.14 val. S. T. pranešė, jog 2017-04-17 apie 01.30 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimai būdamas neblaivus buvęs jos sutuoktinis G. T. tampė pareiškėją užplaukų, sudavė ne mažiau dešimt smūgių kumščiu jai į veidą, kairiąją ranką ir kairįjį petį ir tokiais veiksmai sukėlė fizinį skausmą (b.l. 3).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad G. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2017-04-17 10.30 val. iki 2017-04-17 20.15 val. (b.l. 18-19).

Iš pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2017-04-17 10.57 val. G. T. nustatytas 0,01 promilių neblaivumas (b. l. 29).

Pateikta 2017-05-04 Susitaikymo sutartis patvirtina, kad kaltinamasis G. T. atsiprašė nukentėjusios S. T. ir ji atleido, abu susitaikė. Nukentėjusioji jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų neturi, nuo civilinio ieškinio atsisako ir pageidauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir kaltininkui susitaikius, o baudžiamoji byla nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

G. T. kaltę dėl nusikaltimo padarymo įrodo nukentėjusios S. T. parodymai, įvykio registracijos kortelė, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, taip pat paties kaltinamojo G. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai.

Kaltinamojo G. T. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat jo atsakomybę lengvina tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors byloje yra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. T. galėjo būti neblaivus, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo neblaivumo laipsnį įvykio metu, nėra. 2017-04-17 10.57 val. G. T. buvo nustatytas 0,01 promilių neblaivumas, tačiau toks neblaivumas negalėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas nelaiko tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis G. T. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikomas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Teismo posėdyje jis kaltę visiškai pripažino, savo veiksmus vertino neigiamai, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo daugiau nesmurtauti ir su ja susitaikė, dirba ir išlaiko šeimą. Pasirašyta susitaikymo sutartis patvirtina, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir pretenzijų neturi. Kaltinamojo nusikalstamu elgesiu turtinė žala nebuvo nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Pati nukentėjusioji prašo baudžiamąją bylą G. T. nutraukti.

G. T. anksčiau nebuvo teistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, buvo baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba ir išlaiko šeimą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis ateityje darys naujus nusikaltimus. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to yra pagrindas G. T. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu G. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad iš G. T. valstybės naudai priteistinos 34,74 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokesčio), susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Tai reiškia, kad teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Šia nuostata teismas ir vadovavosi paskirdamas kaltinamajam gynėją nepriklausomai nuo jo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo, todėl prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 432 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja S. T., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. T. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti G. T., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas