- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-249/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pran.), Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- M. K., ir K
- Nukentėjusysis
- Z. N.
- Advokatai
- Marius Navickas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas - dvylikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš M. K. priteista nukentėjusiajai Z. N. 9291,71 litai materialinės žalos ir 130 000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei 600 litų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį yra nuteistas ir K. S. , tačiau apeliacinis skundas dėl šio nuosprendžio dalies nėra gautas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. K. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 15 - osios naktį, apie 3 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Palangos Senosios gimnazijos krepšinio aikštelėje, esančioje Palangoje, Jūratės g. 13, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, nepaisydamas elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruodamas iššūkį visuomeninei tvarkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia peiliu dūrė į nugarą L. B. , padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje, kairiojo plaučio nugarinio paviršiaus sužalojimą, tarpšonkaulinių raumenų ir krūtinplėvės sužalojimą, akliną aortos nusileidžiančios dalies sužalojimą ir stuburo krūtininio V slankstelio kūno kairio šono antkaulio pažeidimą. Įvykio vietoje dėl vidinio nukraujavimo iš durtinio–pjautinio sužalojimo nukentėjusysis mirė, tai yra M. K. taip tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė L. B. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo sušvelninti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę bei sumažinti nukentėjusiajai iš jo priteistos neturtinės žalos dydį.
Apeliantas skunde nurodo, kad į konfliktą kilusį tarp K. S. ir L. B. jis pateko tik todėl, kad norėjo padėti draugui. Mėgindamas smogti L. B. jis pats gavo smūgį su buteliu į galvą ir manė, kad buteliu jam trenkė L. B. . Todėl, dėl apsvaigimo ir didelio susijaudinimo, kurį sukėlė smūgis buteliu į galvą, jis gindamasis nuo tolimesnių L. B. veiksmų smogė pastarajam peiliu į nugarą. M. K. mano, kad dėl šių aplinkybių teismas byloje turėjo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad nusikalstamą veiką jis padarė susijaudinęs dėl nukentėjusiojo L. B. veiksmų.
M. K. taip pat nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl apygardos teismas turėjo nustatyti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat, teismas turėjo atsižvelgti ir į BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jis savo noru atlygino dalį nusikalstama veika padarytos materialinės žalos.
Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, atsakomybe lengvinančia aplinkybe galėjo pripažinti ir jauną jo amžių. M. K. nuomone, ši aplinkybė bei tai, kad jis anksčiau neteistas, rodo, kad šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t.y. neįvertino nusikalstamos veikos tikslų ir motyvų, nes jis smogdamas nukentėjusiajam peiliu nesiekė jo nužudyti, o tik norėjo apsiginti.
Be to, M. K. nesutinka ir su nukentėjusiajai iš jo priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliantas nurodo, kad yra baigęs vidurinę mokyklą bei papildomo ugdymo programą, iki nusikalstamos veikos jis niekur nedirbo, jokio turto neturi, jo tėvai išsituokę, motina taip pat bedarbė, tėvas alimentų nemoka. Todėl, nuteistojo M. K. teigimu, dirbdamas įkalinimo įstaigoje jis niekaip negalės padengti priteistos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Galutinės subendrintos bausmės dydį M. K. lėmė paskirtoji bausmė už kvalifikuotą nužudymą. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) numatyta, kad pilnamečiui asmeniui buvo galima skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas skaičiuojamas nuo penkerių metų, o maksimumas siekė dvidešimt metų, arba neterminuotą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Terminuotos galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra dvylika su puse metų. M. K. už kvalifikuotą nužudymą paskirtoji bausmė yra lygi BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Skiriant bausmę pagrįstai buvo vadovaujamasi BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktu, buvo atsižvelgta į M. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir pagrįstai buvo nustatyta, kad jo atsakomybę lengvina tik tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės žalos.
Nėra pagrindo šiuo atveju pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad nužudymą veiką jis padarė susijaudinęs dėl nukentėjusiojo L. B. veiksmų, nes byloje jokios M. K. didelio susijaudinimo būsenos, afektinės tyčios nėra nustatyta. Į muštynes M. K. įsitraukė sąmoningai žinodamas ką daro, puolė L. B. stovėdamas pastarajam už nugaros, nukentėjusiajam nedarant jokių smurtinių veiksmų prieš M. K. ir netgi esant susilenkusiam. Muštynių metu M. K. veiksmai buvo aiškiai puolamieji o ne gynybiniai. Puolimo metu nuteistasis panaudojo peilį, juo dūrė į tą L. B. kūno vietą, kur yra svarbūs žmogaus gyvybę palaikantys organai. Apie tai, kad gautas smūgis su buteliu per galvą nesutrukdė M. K. sąmoningai veikti, apygardos nuosprendyje yra pasisakyta ir nurodytos konkrečios bylos aplinkybės, kurios pagrįstai leidžia tokią išvadą padaryti.
Nėra pagrindo šiuo atveju pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ( kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), nes nuteistasis nepripažįsta esminių bylos aplinkybių – to, kad sąmoningai tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.
Nužudymas be priežasties ar esant mažareikšmei dingsčiai kvalifikuojamas kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Iš visų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymų matyti, kad su L. B. M. K. nekonfliktavo, konfliktą su P. S. išprovokavo ne nukentėjusysis ir įsijungusio į muštynes M. K. nukentėjusysis buvo puolamas be jokios priežasties.
Principinė nuostata nustatant konkretų bausmės dydį yra ta, kad kriminalinė bausmė, skiriama atsižvelgiant į bausmės dydį, turi būti proporcinga (t. y. bausmės griežtumas turi atitikti padaryto konkretaus nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę).
Nuteistajam R. K. , atsižvelgiant į padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą (nužudymas padarytas tyčia), veikos padarymo motyvus (nužudymas be dingsties, viešoje vietoje), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), jo asmenybę (neteistas, teigiamai charakterizuojamas iš buvusių mokymosi vietų, tačiau nusikaltimų padarymo metu nedirbo, nesimokė), vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatyta lygi BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė, kolegijos manymu, yra proporcinga, nes atitinka nustatyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą, jo padarinius ir nuteistojo M. K. asmenybę. Todėl bausmė nešvelnintina.
Motyvuodamas bausmių skyrimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į nuteistojo M. K. jauną amžių yra atsižvelgta.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis M. K. padarė labai sunkų ir negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį – sukėlusį nusikaltimą. Teismas pagrįstai pripažino, jog nukentėjusioji Z. N. dėl sūnaus mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, o tai leido siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Pastebėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturtinės žalos dydis nuo 500000 Lt buvo sumažintas iki 130000 Lt. Tokio dydžio suma buvo nustatyta atsižvelgiant į nuteistojo M. K. turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 129 straipsnio 2 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino M. K. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiosios interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos pritaikė tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.