- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- A8.-669-972/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
UAB (duomenys neskelbtini)ekspeditorius J. J., būdamas atsakingas už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2017 m. kovo 18 d. Malkų įlankos jūrų uosto poste tranzito procedūrai įforminti pateikė deklaraciją MRN 17LTLU900015779A35. Pagal rizikos įvertinimo profilį (patikrinimo akto Nr. 17LTLU9000TR0710818) atliktas dokumentinis ir fizinis tikrinimas, po kurio nustatyta, kad prekės deklaruotos neteisingai: 1 prekė – deklaruota: vandens pompos korpusas, KN7325, muito normos dydis – 2,7 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 1612 Eur, nustatyta: KN kodas – 841391, muito normos dydis – 1,7 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 1532 Eur; 2 prekė – deklaruota: karteris KN7616, muito normos dydis – 6 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 1769 Eur, nustatyta, kad tai yra vairo mechanizmo karteriai, KN 870894, muito normos dydis – 3,5 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 1596 Eur; 3, 5 prekės – deklaruota: stūmokliai, KN8412, muito normos dydis – 2,7 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 8633 Eur, nustatyta, kad tai yra stabdžių cilindro stūmokliai, KN870830, muito normos dydis – 4,5 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 9408 Eur; 4 prekė – deklaruota: autodalys – šakė, KN7326, muito normos dydis – 2,7 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 968 Eur, nustatyta, kad tai yra – stabdžio mechanizmo dalis, KN 870830, muito normos dydis – 4,5 proc., apskaičiuotas mokėtinų mokesčių garantijos dydis – 1054 Eur. Iš viso deklaruotas galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių dydis – 13002 Eur, nustatytas – 13590 Eur, didesnis – 588 Eur. Tai turėjo įtakos mokesčių, galinčių tapti mokėtinais, apskaičiavimui, prekių vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. UAB (duomenys neskelbtini)ekspeditorius J. J., pateikdamas neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos galimų tapti mokėtinais muitų ir mokesčių dydžiui, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismo posėdžio metu J. J. nepripažino jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, paaiškino, kad jam administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną tranzito procedūrai įforminti pateikus deklaraciją, muitinės pareigūnai nusprendė atlikti gabenamų prekių dokumentinį ir fizinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad jo pateiktoje deklaracijoje nurodyti neteisingi duomenys, tačiau jis nesutinka su tuo, nes tranzito deklaracijoje nurodė tokius prekių kodus, kokius jam nurodė patys prekių gavėjai. Tai patvirtina importo deklaracijos, iš kurių matyti, kad jose nurodyti tie patys kodai, kaip ir jis nurodė savo tranzito procedūrai įforminti pateiktoje deklaracijoje. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo jis iškart kreipėsi į prekių gavėjus dėl prekių kodų specifikacijos. Gavo atsakymus, kad jie komerciniuose dokumentuose nurodo prekių kodus, vadovaudamiesi Tarptautine suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencija (priimta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje), todėl mano, kad jo pateiktoje deklaracijoje nurodyti prekių kodai yra teisingi. Be to, pažymi, kad sutikslinti gabenamų prekių kodus su LITAR (Lietuvos Respublikos integruotas tarifas) sistemos prekių klasifikacija būtų sudėtinga, nes jų ten yra labai daug, todėl ir remiasi gavėjo nurodytais duomenimis.
Kaip liudytoja apklausta Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė K. Č. parodė, kad J. J. pateikus deklaraciją tranzito procedūrai, buvo priimtas sprendimas atlikti eksportuojamų prekių dokumentinį ir fizinį patikrinimą. Apžiūrėjus siunčiamą krovinį, nustatyta, kad konteineryje pakrautos autodetalės, nors J. J. tranzito procedūrai pateiktoje deklaracijoje nurodyti prekių kodai yra priskiriami tam tikroms medžiagoms, o ne autodetalėms. Be to, J. J. pateiktoje deklaracijoje nenurodė ir tikslių gabenamų prekių pavadinimų. Ekspeditoriai, pateikdami tranzito deklaraciją, joje privalo nurodyti tikslius gabenamų prekių pavadinimus, prekių kodų jiems nurodyti neprivaloma, tačiau jei vis dėlto nurodo juos, jie privalo atitikti prekių klasifikaciją, kitu atveju yra klaidinama muitinė. Nustatydama eksportuojamų prekių kodų atitikmenis, muitinė vadovaujasi Europos Bendrijos kombinuotąja nomenklatūra, kuria turi vadovautis ir deklaracijas pateikiantys asmenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jiems paaiškino, kad jis deklaracijoje nurodydamas prekių kodus vadovavosi gavėjų (ne Europos Sąjungos valstybės šalies) pateiktais dokumentais. Tačiau jis, pildydamas deklaraciją, gabenamų prekių kodus privalėjo pasitikslinti LITAR sistemoje, kuri yra integruota Lietuvoje, o ne vadovautis vien pateiktais prekių gavėjų dokumentais. Pagal prekių kodus yra nustatoma muito norma ir mokesčiai, todėl jei ekspeditoriai nurodo klaidingus prekių kodus, išlieka galimybė apskaičiuoti mažesnius mokesčius. Tranzito atveju muito mokesčiai nemokami, jie apskaičiuojami jei prekės liktų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl jokia žala valstybei padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, surašiusios administracinį nusižengimo protokolą, atstovė paaiškino, kad asmuo, nesutikdamas su muitinės sprendimu, t. y. prekių kodų patikslinimu, turėjo teisę paimti prekių mėginius ir siųsti detalesniam patikrinimui, tačiau šiuo atveju J. J. to nepadarė, prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Iš 2017 m. kovo 18 d. J. J. paaiškinimo matyti, kad jis 2017 m. kovo 18 d. Malkų įlankos jūrų uosto poste pateikdamas elektroninę tranzitinę deklaraciją, joje nurodė prekių kodus pagal prekių gavėjo pateiktą specifikaciją, kuri neatitinka LITAR sistemos. Visus kitus duomenis (prekių aprašymą, kiekius, svorius) nurodė teisingai (b. l. 4).
Iš 2017 m. kovo 18 d. deklaracijos MRN 17LTLU900015779A35, CMR važtaraščių matyti, kad UAB „Transocean Lietuva“ atstovas (ekspeditorius) J. J. pateikė deklaraciją, nurodydamas gabenamas prekes: vandens pompos korpusas, KN7325, karteris KN7616, stūmokliai, KN8412, autodalys – šakė, KN7326. Krovinio pakrovimo vieta – Klaipėda, iškrovimo vieta – Minskas, Baltarusijos Respublika (b. l. 8-22, 40-42).
Iš bendrovių (duomenys neskelbtini)direktorių paaiškinimų matyti, kad stūmokliai, buvę konteineryje EMCU6075982, gali būti identifikuojami kaip hidraulinių cilindrų dalys ir, vadovaujantis Tarptautine suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencija (priimta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje), yra klasifikuojami suderintos sistemos prekių nomenklatūros kodu 8412.90 (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 212 straipsnio 4 dalis numato deklaranto atsakomybę už jo neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad J. J. kaltė dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta visiškai. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė paaiškino, kad kiekvienas asmuo, pateikdamas tranzito deklaraciją, joje privalo nurodyti tikslius gabenamų prekių pavadinimus, o jei nurodo ir prekių kodus, jie turi atitikti Europos Bendrijos kombinuotoje nomenklatūroje nurodytą prekių klasifikaciją, kuria privalo vadovautis tiek muitinė, tiek ir deklaracijas pateikiantys asmenys. J. J., pildydamas deklaraciją, privalėjo LITAR sistemoje pasitikslinti gabenamų prekių kodus, o ne vadovautis vien pateiktais prekių gavėjų iš trečiųjų šalių dokumentais. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo, nesutikdamas su muitinės sprendimu, t. y. prekių kodų patikslinimu, turėjo teisę paimti prekių mėginius ir siųsti detalesniam patikrinimui, tačiau šiuo atveju J. J. to nepadarė, prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taigi J. J., būdamas atsakingas už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdamas muitinei elektroninę tranzito deklaraciją, prieš tai nesiimdamas jokių veiksmų pasitikslinti, ar tikrai prekių gavėjo komerciniuose dokumentuose nurodyti kodai atitinka Europos Sąjungoje siunčiamų prekių muitinį klasifikavimą, sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, veikė rizikingai, tad turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Nustatytas galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių dydis – 13590 Eur, prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokia J. J. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtį, jam skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą nusižengimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nusižengimas yra netyčinis, formalaus pobūdžio, juo jokia žala nepadaryta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, kad jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas J. J. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą paskyrus 100 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
J. J. (J. J.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 17066534094, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.