Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu, suinteresuoti asmenys : D. M., T. R., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja B. Z. pareiškimu (CBP-65) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad :

- ji priėmė visą palikimą, tame tarpe ir žemė sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po jos mamos A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti;

- ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. namą, kurio

unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinius – kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime iš esmės nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. A.. Prieš mirtį A. A. 1992-04-03 sudarė testamentą, kuriame nurodė, jog jai asmenine nuosavybės teise priklausančius mūrinį gyvenamąjį namą ir mūrinį ūkio pastatą su lentine daržine po vienu stogu su visais jų priklausiniais, taip pat ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė), (duomenys neskelbtini), po mirties palieka savo dukteriai B. Z.. Šis testamentas notaro patvirtintas. Nepaisant to, kad A. A. testamente nurodė save kaip savininkę, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau viešo registro duomenimis šiuo adresu esančio nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. A. nurodyta naudotoja iki 2013 m. gegužės 24 d. Šie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ir viešai prieinami iki 2013 m. liepos 26 d., o po šios datos masiniu būdu buvo išregistruoti VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2013 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. V-122 pagrindu, apie kurį pareiškėjams nebuvo pranešta, nes nebuvo įregistruotos daiktinės teisės. Viešo registro duomenimis A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad visas minėtas nekilnojamasis turtas viešame registre buvo ar yra registruotas A. A. vardu, visas su šiuo turtu susijusias prievoles vykdo ji (pareiškėja B. Z.), nes yra priėmusi mamos A. A. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Kadangi ji (pareiškėja) priėmė palikimą, atsiradusį po jos mamos A. A. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl reikalinga nustatyti tai patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą. Taip pat ji (pareiškėja) būdama sąžininga valdytoja įgijo gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), todėl reikalinga nustatyti, kad ji nuosavybės teisę į minėtus daiktus įgijo įgyjamosios senaties būdu. Iš Vilkaviškio rajono 2 -ojo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad po palikėjos A. A. mirties, dėl jos palikimo priėmimo į jos (notarės) biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą niekam neišduotas. Taip pat iš pridedamo testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjos A. A. mirties, paveldėjimo byla dėl jos turto paveldėjimo nėra užvesta, testamentų registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.11 straipsnio l dalies 1 punktas). Be to, po palikėjos A. A. mirties ji (pareiškėja) priėmė palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų - pradėjusi jį faktiškai valdyti. Ji palikimą priėmė remdamasi universalumo principu, kuris reiškia, kad palikimo priėmimą : apima visą palikimą, t. y. visą viešame registre nurodytą A. A. naudojamą ir nuosavybės teise priklausantį turtą. Dėl to tikslinga vertinti jos (pareiškėjos) atliktus veiksmus su visu palikėjos turtu, kadangi iš šių veiksmų visumos matyti jos (pareiškėjos) valia ir faktai, kurie vertintini bendrame kontekste. Iš pridedamų gyventojų registro išrašų matyti, kad nuo 1989 m. rugsėjo 27 d. ji (pareiškėja) yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyveno kartu iki pat A. A. mirties ir gyvena iki šiol. Taigi, ji (pareiškėja) ir jos mama A. A. kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau, mamai mirus, ji (pareiškėja) liko gyventi toje pačioje vietoje, rūpinosi visu minėtu nekilnojamuoju turtu, mokėjo su turto išlaikymu susijusiu: mokesčius, ir tokiu būdu priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Reikalavimų faktines aplinkybes patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai : UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro klientų aptarnavime skyriaus“ 2021 m. spalio 27 d. pažyma, iš kurios matyti, kad mokėtojas V. Z. (B. Z. vyras) už objektą adresu (duomenys neskelbtini). Už komunalinių atliekų tvarkymą iki 2021 m. rugsėjo 30 d. įsiskolinimų neturi; UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2021 m. lapkričio 8 d. raštas, iš kurio matyti, jog B. Z., už būstą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. lapkričio 8 d bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis neskolinga; AB „Lesto“ (dabar - AB „Energijos skirstymo operatorius“) atsiskaitymo knygelė, iš kurios matyti, kad B. Z. apmoka už tiekiamą elektros energiją nuo 2015 liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn.; Sutartis dėl privačios žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2005 m. balandžio 23 d., kuria B. Z. išnuomavo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, A. A. mirusi, jos vardu nebuvo formuojamos deklaracijos, todėl žemės mokesčio už žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ji (pareiškėja) neturėjo galimybės mokėti, tačiau jos nuosavybės faktą išviešinus viešame registre žemės mokestis už minėtą žemės sklypą bus apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. Šią prievolę ji (pareiškėja) pripažįsta ir vykdys pašalinus teisines kliūtis. Be to, mirus A. A., ji (pareiškėja) nebūdama teisininke, neturėdama specialių žinių, nesiėmė veiksmų dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo notarui, kadangi manė, kad esant surašytam A. A. testamentui ir jai (pareiškėjai) kaip paveldėtojai tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą, nuosavybės teisėn perėjo testamente nurodytas turtas ir kitas A. A. nuosavybės teise priklausęs turtas. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes matoma, kad ji (pareiškėja) priėmė A. A. nuosavybės teise priklausiusį turtą pradėdama jį faktiškai valdyti, kaip nurodyta CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Taigi, analizuojant minėtą teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, anksčiau minėtų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad faktas, jog po palikėjos mirties ji (pareiškėja) liko gyventi mamai priklausiusiame name, kuriame kartu gyveno iki palikėjos mirties ir ja rūpinosi, taip pat tai, jog nuo pat palikėjos mirties iki šiol (25 metus) ji (pareiškėja) prižiūri minėtą nekilnojamąjį turtą ir vykdo su juo susijusias prievoles (moka mokesčius, vykdo prievoles, sudarė žemės sklypo nuomos sutartį ir kt.), yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jis (pareiškėja), atlikdama veiksmus dėl viso A. A. nekilnojamojo turto, save laikydama minėto turto savininke, yra priėmusi A. A. palikimą, tame tarpe ir palikimą - žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti. Prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų gauti kitokiu būdu nėra galimybės, todėl ji (pareiškėja) priversta kreiptis į teismą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti paveldėtą palikimą asmeninės nuosavybės teise viešame registre. Be to, dėl įgyjamosios senaties, tai šiuo atveju yra visa visuma aplinkybių, kad būtų galima konstruoti faktą, jog ji (pareiškėja) įgijo įgyjamąja senatimi turtą, būtent : ji (pareiškėja) nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą, kadangi A. A. testamente buvo nurodžiusi, kad palieka jai (pareiškėjai) gyvenamąjį namą ir žemę, adresu (duomenys neskelbtini), bet viešame registre testatore buvo registruota kaip turto naudotoja, o ne savininkė; daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, taip pat nėra valstybės ar savivaldybės turtas; daiktas valdomas atvirai, nepertraukiamai, kaip savas, valdymas tęsiasi daugiau kaip 24 metus. Faktinės aplinkybės dėl įgyjamosios senaties minėti : A. A. testamentas; nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Be to, mirus A. A., ji (pareiškėja) nebūdama teisininke, neturėdama specialių nesuprato, kad remiantis viešo registro duomenimis A. A. buvo nurodyta kaip turto naudotoja, o ne savininkė, ir testamente nurodyto turto nuosavybės teise ji (pareiškėja) neįgijo, dėl to ji (pareiškėja) nesiėmė veiksmų dėl valdymo fakto ar nuosavybės įgijimo kitu pagrindu įregistravimo, kadangi manė, kad, esant surašytam A. A. testamentui, jai kaip paveldėtojai pagal testamentą nuosavybės teisėn perėjo testamente nurodytas turtas. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, matoma, kad ji (pareiškėja) po A. A. mirties tapo faktine testamente nurodyto turto valdytoja pradėdama jį faktiškai valdyti. Tokiu būdu ji (pareiškėja) perėmė gyvenamąjį namą ir priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), toliau jais rūpinosi kaip savo, prisiėmė visus įsipareigojimus, tačiau turto perėmimas savo nuosavybėn jokiu dokumentu ar sandoriu, kuriuo ji (pareiškėja) galėtų įrodyti nuosavybės teisės įgijimą, įformintas nebuvo. Ji neturi jokių dokumentų ar sandorių, kuriais galėtų įrodyti, nuosavybės teisės įgijimą, jai nežinoma, kad toks veiksmas buvo įformintas. A. A. jai (pareiškėjai) dokumentų, pagrindžiančių turto valdymą jei juos ir turėjo neperdavė arba neišsaugojo. Atsižvelgiant į tai, kad viešame registre nurodyta, kad įregistravimo pagrindo „nepateikti dokumentai“, daroma išvada, kad jie nėra išsaugoti dėl jai (pareiškėjai) nežinomų priežasčių. Ji minėtus daiktus (statinius) visą laiką, nepertraukiamai, nesislapstydama valdė kaip savo, buvo ir yra įsitikinus, kad nėra kito daikto savininko, išskyrus ją, todėl daiktu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Šias faktines aplinkybes patvirtina minėti pridėti rašytiniai įrodymai (UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro klientų aptarnavimo skyriaus raštas, UAB „Vilkaviškio vandenys“ raštas, AB „Lesto“ atsiskaitymo knygelė). Pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji (pareiškėja) nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pastatą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, ji (pareiškėja) nėra pastato - gyvenamojo namo savininkė. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Todėl būtent ji (pareiškėja) laikytina turto savininke. Be to, ji sąžiningai įgijo pastatą ir priklausinius. Be to, ji 1989 m. rugsėjo 27 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir minėtu adresu gyvena iki šiol, vadovaudamasi tuo, kad A. A. kaip daikto naudotoja savo testamentu jai (pareiškėjai) paliko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį testatorė suvokė, juo rūpinosi ir valdė kaip savo nuosavybę. Ji (pareiškėja) daiktą valdo sąžiningai ir nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol, t. y. daugiau kaip 25 metus. Remiantis viešo registro duomenimis minėtas nekilnojamasis turtas laikotarpiu nuo 1962 m. birželio 20 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. buvo naudojamas A. A.. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini) faktinio daikto naudojimo pabaigos data laikytina jos mirties data. Kitų įrašų dėl daikto nuosavybės viešame registre nėra. Ji (pareiškėja) turtą sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Be to, nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas jos (pareiškėjos) atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas jos buvo valdomas kaip savas. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra, nuo (duomenys neskelbtini) (daugiau nei 24 metus) (CK 33 straipsnis). Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis teismų praktika, nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus (CK 4.27 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju valdymas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir pareiškėjos suvokimu savęs kaip daikto valdytojos ir savininkės. Ši pozicija buvo viešai žinoma ir pripažinta kaip pagrįsta tiek suinteresuotų asmenų, tiek aplinkinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ji (pareiškėja) yra įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į daiktą už ją, nėra jokių duomenų ir jai nėra žinoma apie kliūtis, trukdančias įgyti jai daiktą nuosavybėn, jei tokių kliūčių būtų. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas nepertraukiamai, atvirai, ji (pareiškėja) yra sąžininga ir teisėta valdytoja, t. y. daikto valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai, ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Teisėto valdymo atsiradimą rodo tai, kad teisėtu pagrindu, būtent testamentu ir palikimo priėmimu ji (pareiškėja) daiktą valdo, tačiau testatorė, remiantis viešu registru nebuvo daikto savininkė, o nuo 2013 m. įrašas pašalintas iš viešo registro. Ji (pareiškėja) patvirtina, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Todėl ji (pareiškėja) nusprendė kreiptis į teismą prašydama nustatyti, kad ji nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra įgijusi įgyjamosios senaties būdu.

Suinteresuota T. R. teismui pateiktame rašte (DOK-2376) nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuota D. M. teismui pateiktame rašte (DOK-2376) iš esmės nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės turto bankas atstovas pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą (DOK-3681) iš esmės nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju į pareiškime nurodytą namą ir ūkinius pastatus nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. A. naudotojos teisės. Daiktinės teisės į mintus statinius, tame tarpe ir valdymas, pareiškėjai, po palikėjos mirties, į juos nėra įregistruotos. Dėl to į juos įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį pareiškėjai nėra pakankamo teisinio pagrindo. Dėl šio pareiškėjos pareikšto prašymo byloje turėtų pasisakyti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, nes ši institucija gali turėti duomenų apie 1959 metais atliktą gyvenamojo namo ir kiemo statinių statybą, taip pat A. A. jų suteikimą. Valstybės įmonė Turto bankas paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. A. palikto turto priėmimą valdyti. Byloje nėra duomenų, kad šis žemės sklypas yra užstatytas statiniais, todėl dėl jo paveldėjimo ir naudojimo byloje turėtų pasisakyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio misterijos. Atstovas prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra; bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija (meras) pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą (DOK-3955) iš esmės nurodė, kad teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjai gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į pareikškime nurodytus statinius, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų. B. Z., nors ir nepriėmė savo motinos palikimo įstatymų nustatyta tvarka, tačiau akivaizdu, kad būdama sąžininga valdytoja, įgijo pareiškime nurodytus gyvenamąjį namą, kitus statinius, įgyjamosios senaties būdu. Pagal Viešą registrą A. A. nuosavybės teise priklausė pareiškėjos pareiškime nurodytas žemės sklypas. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė visą palikimą, tame tarpe ir žemė sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po jos mamos A. A., mirties faktiškai pradėjusi šį žemės sklypą valdyti. Šiuo atveju reikšmingas faktas yra B. Z. gyvenimas palikimą sudarančiame name, juolab, kad jai tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, o iki palikimo atsiradimo pareiškėja ten su motina A. A., šiai neprieštaraujant, ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi ja. Todėl yra pakankamai faktinių aplinkybių, jog pareiškėja motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdama šios turtą valdyti. Pareiškėja atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus su visu palikimu, - prižiūri minėtą nekilnojamąjį turtą ir vykdo su juo susijusias prievoles (moka mokesčius, vykdo prievoles, sudarė žemės sklypo nuomos sutartį ir kt.). tai pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, jog pareiškėjos pareiškime nurodyti statiniai Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso ir savivaldybė neturi suinteresuotumo šiais. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – tarnyba) atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškimą (DOK – 5386) nurodė, jog pareiškėjos pateiktam pareiškimui neprieštarauja. Iš esmės nurodė, kad tarnyba patikėjimo teise valdo ir administruoja tik valstybės žemės sklypus, todėl neprieštaraus bet kokia, teismo sprendimui. Atkreipė dėmesį į tai, kad tarnyba nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galėjimą pereiti valstybei paveldėjimo teise minimą pareiškime žemės sklypą. Testamentų registro išraše, duomenų apie bet kokias A. A. vardu vykdytas turto paveldėjimo procedūras nėra. Pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas. Atstovas prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra; bylą nagrinėti tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo

Pareiškėjos B. Z. mamos A. A. viso palikimo, tame tarpe ir minėto žemės sklypo, atsiradimo ir jo faktinio priėmimo aplinkybės byloje yra grindžiamos rašytiniais įrodymais : A. A. mirties liudijimu, - jog ši mirė (duomenys neskelbtini); A. A. 1992-04-03 testamentu, kuriame nurodyta, jog jai asmenine nuosavybės teise priklausančius mūrinį gyvenamąjį namą ir mūrinį ūkio pastatą su lentine daržine po vienu stogu su visais jų priklausiniais, taip pat ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė), (duomenys neskelbtini), po mirties palieka savo dukteriai B. Z., šis testamentas patvirtintas notaro; Viešo registro duomenimis, jog A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); testamentų registro išrašu, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos A. A. palikimo priėmimo faktų ir kitų faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50–51 straipsniai nustato, kad įpėdinis(-ė), šiuo atveju pareiškėja laikoma priėmusia A. A. palikimą, kai pareiškėja faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis(-ė) laikomas(-a) priėmusiu(-ia) palikimą, jeigu jis(-i) pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.

Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjos pateikta rašytinė medžiaga, suinteresuotų D. M., T. R. rašytiniai sutikimai su pareiškėjos pareiškimu (prašymu), Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į pareikšimą nurodytos aplinkybės, pozicija, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja savo motinos A. A. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja savo motinos A. A. minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniai).

Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi

Prieš mirtį A. A. 1992-04-03 sudarė testamentą, kuriame nurodė, jog jai asmenine nuosavybės teise priklausančius mūrinį gyvenamąjį namą ir mūrinį ūkio pastatą su lentine daržine po vienu stogu su visais jų priklausiniais, taip pat ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė), (duomenys neskelbtini), po mirties palieka savo dukteriai B. Z.. Šis testamentas notaro patvirtintas. A. A. testamente nurodė save kaip savininkę, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Viešo registro duomenimis šiuo adresu esančio nekilnojamojo turto : gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), A. A. nurodyta naudotoja iki 2013 m. gegužės 24 d. Šie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ir viešai prieinami iki 2013 m. liepos 26 d., o po šios datos masiniu būdu buvo išregistruoti VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2013 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. V-122 pagrindu, apie kurį pareiškėjams nebuvo pranešta, nes nebuvo įregistruotos daiktinės teisės. Vilkaviškio rajono 2 -ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė rašte nurodė, kad po palikėjos A. A. mirties, dėl jos palikimo priėmimo į jos (notarės) biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą niekam neišduotas. Testamentų registro išraše nurodyta, kad po palikėjos A. A. mirties, paveldėjimo byla dėl jos turto paveldėjimo nėra užvesta, testamentų registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.11 straipsnio l dalies 1 punktas). Gyventojų registro išraše nurodyta, kad nuo 1989 m. rugsėjo 27 d. pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyveno kartu iki pat A. A. mirties ir gyvena iki šiol. UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro klientų aptarnavime skyriaus“ 2021 m. spalio 27 d. pažymoje nurodyta, kad mokėtojas V. Z. (B. Z. vyras) už objektą adresu (duomenys neskelbtini). Už komunalinių atliekų tvarkymą iki 2021 m. rugsėjo 30 d. įsiskolinimų neturi. UAB „Vilkaviškio vandenys“ 2021 m. lapkričio 8 d. rašte nurodyta, kad B. Z., už būstą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. lapkričio 8 d bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis neskolinga. AB „Lesto“ (dabar - AB „Energijos skirstymo operatorius“) atsiskaitymo knygelėje yra duomenys, kad B. Z. apmoka už tiekiamą elektros energiją nuo 2015 liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar kas nors kitas būtų įgiję nuosavybės teisę į pareiškime nurodytus statinius, nuo šių įgijimo momento (duomenys neskelbtini) kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ar kad kas nors kitas būtų kreipęsis Valstybės įmonę Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija (meras), Valstybės įmonė „Turto bankas“, D. M., T. R. nenurodė, kad pareiškėjos nurodyti statiniai yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ar kurios tai iš suinteresuotų fizinių asmenų. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes, jog pareiškėja sąžiningai įgijo nekilnojamąjį daiktą – namą su priklausiniais, ir sąžiningai juos valdė, naudojosi ir tvarkėsi kaip su savo turtu, visą valdymo laiką daiktus valdė teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei 10 metų.

Teismas sprendžia, tai, kad pagrįstai tikėtina, jog nėra išlikusių, atitinkančių įstatymų reikalavimus, minėto namo su priklausiniais, statybos dokumentų, tačiau nenuginčytai įrodyta (anksčiau minėtais rašytiniais įrodymais), jog minėti statiniai pareiškėjai atiteko po jos mamos mirties, faktiškai pradėjus šiuos valdyti nuo (duomenys neskelbtini), ši šiuos valdė ir naudojo kaip savo, teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad minėti statiniai buvo pastatyti, laikantis tuo metu galiojusių statybą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, pareiškėjai atiteko faktine nuosavybe nepažeidžiant tuo metu galiojančių teisės norminių aktų reikalavimų.

Teismas sprendžia, kad pareiškėja pareiškime nurodytus statinius įgijo sąžiningai ir juos teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai kaip savo nuo (duomenys neskelbtini), tai yra daugiau kaip dešimt metų, valdė visą laiką, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už ją. Nors Valstybės įmonės „Registrų centras“ minėtų statinių valdymas buvo išregistruotas ir iš naujo nebuvo įregistruotas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėja šiuos statinius valdė kaip savo. Kadangi yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, todėl, sutinkamai su CK 4.47 straipsnio 11 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties būdu tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 265, 268, 270, 307, 444, 445, 448, 533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą po savo motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinius – kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl minėtų statinių įregistravimo nuosavybės teise Valstybės įmonėje „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.