Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-550-190/2012

Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00454-2012-5

2012 m. birželio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams; pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkintas nukentėjusiosios A. N. civilinis ieškinys ir iš R. L. A. N. naudai priteista 2676,97 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2012-03-05, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, taip įsibrovęs į saugyklą, pasikėsino pagrobti svetimą, A. N. priklausantį turtą - automagnetolą „Pioneer“, 200 Lt vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas praeivių.

Taip pat R. L. nuteistas už tai, kad 2012-03-05, apie 12 val., (duomenys neskelbtini), išlaužęs bei sudaužęs automobilio „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 246,86 Lt vertės, sulankstydamas dešinės pusės durelių viršutinę apdailą, 1236,17 Lt vertės, radijo konsolės apdailą, 339,80 Lt vertės, ir sugadindamas automagnetolą „Pioneer“, 200 Lt vertės, iš viso sugadino svetimą, nukentėjusiajai A. N. priklausantį 2022,83 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas nuteistajam R. L. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

R. L. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, R. L. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

R. L. padarė nesunkų ir pasikėsino padaryti tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Praeityje jis buvo 9 kartus teistas už tos pačios rūšies nusikaltimus (b.l. 54-62), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (b.l. 42-46). Be to, skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė nepraėjus metams po to, kai pagal ankstesnį nuosprendį buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirtos įvairios bausmės – bauda, areštas, laisvės atėmimas, be to, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Įvertinusi šio bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad R. L. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, sunkinančių aplinkybių nenustatė ir skirdamas bausmę nuteistajam į tai atsižvelgė. Nuteistasis skunde prašo atsižvelgti ir į tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad tuo metu neturėjo lėšų pragyvenimui, iš nevilties, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo švelninti bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kurios nulėmė teismo išvadą R. L. skirti realią laisvės atėmimo bausmę: jis yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka, padarė nesunkų ir pasikėsino padaryti apysunkį tyčinį nusikaltimą, nedirba.

Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios dydžiai yra ženkliai mažesni už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežtos. Keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl R. L. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, R. L. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.