- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 1S-602-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui, gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. Leonavičiaus 2012-01-11 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras A. Leonavičius 2012-01-11 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl galimo 2011 m. vasario 10 d., kovo 17 d. ir lapkričio 15 d. teisiamųjų posėdžių protokolų klastojimo, juose galimai melagingai nurodant, kad baudžiamosios bylos dokumentai buvo „perskaityti“, taip pat juose galimai įrašant tai, ko kaltinamasis G. K. per posėdį nesakė, bei Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos D. Švitinienės ir posėdžių sekretorės V. G. patraukimo už tai baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dėl galimai sunaikintų ar suklastotų teisiamųjų posėdžių metu darytų garso įrašų bei prokurorės R. Matulionienės veiksmų, kai ji 2011 m. kovo 15 d. pagal G. K. skundą nutarimu nepagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartimi G. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. Leonavičiaus 2012-01-11 nutarimo panaikinimo atmestas, konstatuojant, jog prokuroro nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o G. K. skunde išdėstyti teiginiai dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo vertintini tik kaip jo nuomonė dėl bylos teisminio nagrinėjimo.
Šalies argumentai
G. K. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartį bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2012-01-11 nutarimą. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokolai yra priskiriami prie įrodymų, o juos suklastojus, nebūtų galima jų laikyti įrodymais. Suklastojus teisiamojo posėdžio protokolą yra daroma žala jam (kaltinamajam) ir valstybei. Nesupranta, kodėl sprendimuose cituojamas BPK 261 str. Pastabos teikiamos dėl teisiamojo posėdžio protokolo neišsamumo, neteisingumo, bet ne dėl fabrikavimo, klastojimo, slepiant teisėjos D. Švitinienės piktnaudžiavimą užimama tarnybine padėtimi, klastojant kaltinamojo nurodymus. Pažymi, jog nei teisėja, nei prokuroras netikrino jo skunde nurodytų duomenų, faktų, informacijos. Nurodo, kad suklastojimo faktai akivaizdūs. Prokuroras galėjo ir privalėjo apklausti V. G., prieš teigdamas, kad nėra pateikta akivaizdžių įrodymų. Jų nėra, nes prokuroras juos paprasčiausiai nuslėpė, netikrindamas ir nesiimdamas jam priklausiusių tarnybinių pareigų (BPK 168 str.). Teisėja meluoja, kad jo skunde išdėstyti motyvai yra nerišlūs ir neaiškiai suformuluoti. Mano, kad teisėja paprasčiausiai jų į nutartį neįrašė, taip juos nuslėpdama. Be to, teisėja jo nurodytus faktus priskyrė prie jo nuomonės, pati iš anksto turėdama nuomonę, kad jie neteisingi.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro nutarimą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartis, taip pat Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. Leonavičiaus 2012-01-11 nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų reikalavimų. Tiek prokuroro 2012-01-11 nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje įvertintos visos G. K. skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų vertinimui, išsamiai, aiškiai ir suprantamai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundų argumentus. Skundžiamuose tiek prokuroro nutarime, tiek teismo nutartyje išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nors G. K. skunde ir teigia apie galimą 2011 m. vasario 10 d., kovo 17 d. ir lapkričio 15 d. teisiamųjų posėdžių protokolų klastojimą bei teisėjos D. Švitinienės ir posėdžių sekretorės V. G. galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi joms tyčia klastojant minėtus teisiamųjų posėdžių protokolus, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog duomenų, patvirtinančių tokius G. K. teiginius, teismui pateiktoje medžiagoje nėra, o vien pareiškėjo savitas pastabų dėl teisiamųjų posėdžių protokolų interpretavimas ir nepasitenkinimas juose įtvirtintu turiniu savaime nereiškia minėtų protokolų klastojimo ir nesudaro pagrindo dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad teisiamasis posėdis G. K. skunde nurodomoje baudžiamojoje byloje, kurioje jo procesinė padėtis yra kaltinamasis, dar nėra baigtas, taigi nėra baigtas ir teisiamojo posėdžio protokolas. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, prokuroras nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje pagrįstai įtvirtino nuorodą į BPK 261 str., nes visi su teisiamojo posėdžio protokolo turiniu susiję pastebėjimai reglamentuoti būtent minėtoje teisės normoje. Šioje teisės normoje aiškiai išdėstyta, kaip ir kokiu būdu bylos nagrinėjimo teisme dalyvis gali pareikšti savo nuomonę dėl teisiamojo posėdžio protokolo teisingumo ar išsamumo, ir šios tvarkos būtina laikytis. Taigi kol G. K. nepasinaudojo jam įstatymo leidėjo suteikta teise ir nepareiškė teisiamojo posėdžio pirmininkui pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokole esančių netikslumų ar šio dokumento neteisingumo, ir jo pareikštų pastabų neišnagrinėjo teisiamojo posėdžio pirmininkas, nėra pagrindo teigti, kad teisiamojo posėdžio protokolas yra suklastotas ir kad teisėja ar posėdžio sekretorė jį klastojo tyčia bei tai darė piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. G. K. apygardos teismui iš esmės nepateikė jokių naujų duomenų dėl jo nurodytų teisiamųjų posėdžių protokolų galimo klastojimo bei teisėjos ar posėdžių sekretorės galimai padarytų nusikalstamų veikų, tiesiog deklaratyviai tvirtina, kad nagrinėję jo skundus prokuroras ir teisėja sąmoningai, tyčia nuslėpė jo nurodytus duomenis bei faktus apie galimų nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau, kaip jau minėta, vien formalūs, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie galimų nusikalstamų veikų padarymą nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2012-01-11 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.