Kauno apygardos teismo nutartis

2011-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-425-508-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-24
Bylos Nr.
1A-425-508-2011
Teisminio proceso Nr.
23-1-00208-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Regina Atkočaitienė

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-425-508/2011;

Teisėjas D. Ročys Proceso Nr. 23-1-00208-11;

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 3 d., ir nubaustas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal LR BK 227 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2011-03-12 apie 18 val., Kaune, Ateities plento ir Apasčios gatvių sankirtoje, policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius jo vairuojamą automobilį ,,Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė pareigūnų nerašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo už kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimą, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulius V. M. ir G. I., būdamas pareigūnų tarnybiniame automobilyje, į policijos pareigūnų kelių eismo taisykles tarp lapų įdėdamas vieną šimto litų kupiūrą (AA3893903), davė vieno šimto litų kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas į išteisinamąjį nuosprendį. Teismas, netinkamai įvertindamas byloje esančius įrodymus, padarė esminį LR BPK 20 str. 5 d. pažeidimą, kuris lėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Netinkamai išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką. Byloje liko nepašalintų abejonių ir prieštaravimų. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad jis, jausdamasis ir būdamas teisus, nepadaręs nei KET 14 p. nei ATPK 128 str. 1 d. numatytų pažeidimų nuo pat pradžių gynė savo teisėtas teises t.y. ginčijosi su pareigūnais. Teismas, apsiribodamas fraze, kad faktas, jog A. M. 2011-03-18 nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, pastarojo atsakomybės dėl kyšio davimo nešalina, netyrė ir nevertino aplinkybių, dėl kokių priežasčių ir kokių motyvų policijos pareigūnai V. M. ir G. I. ėmėsi jo atžvilgiu neteisėtų veiksmų. Darytina pagrįsta išvada, kad pareigūnai turėjo pakankamo pagrindo įsižeisti ir keršto vedini ėmėsi jo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, t.y. neteisėtai surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, neteisėtai sulaikyti vairuotojo pažymėjimą ir neteisėtai jį apkaltinti kyšio davimu. Šiuo atveju, kyla abejonių, dėl teismo šališkumo.

Teismas netyrė ir nevertino faktinės aplinkybės, byloje esančių duomenų „pažymos apie asmens baustumą“, kur yra duomenys apie per nepilnus du metus jo padarytus tris administracinės teisės pažeidimus, pažeidžiant KET reikalavimus. Visais trim atvejais jis sutiko su padarytais pažeidimais nesiginčijo, kyšio nesiūlė, leidosi baudžiamas, baudas susimokėjo. Ši aplinkybė charakterizuoja jį kaip žmogų, nesiekiantį bet kokiais būdais išvengti atsakomybės, sugebantį atsakyti už savo neteisėtus veiksmus.

Kyšio teisėtumo požymis nuosprendyje teisiniu požiūriu aprašytas prieštaringai, nepagrįstai ir nelogiškai, nes, išnagrinėjus baudžiamąją bylą liko neatsakyta kaip policijos pareigūnai G. I. ir V. M. galėjo iš anksto žinoti neva tai jam priklaususios 100 litų kupiūros tikslų serijos numerį, kai pareigūnų tvirtinimu jis kupiūrą įdėjo į eismo taisyklių knygelę, o knygelę su joje buvusia kupiūra V. M. padėjo ant prietaisų panelės ir sulaukė Panemunės PK pareigūnų, kurie atvykę tą kupiūrą apžiūrėjo ir paėmė. Pažymėtina, kad atvykę Panemunės PK pareigūnai visus procesinius veiksmus atliko jam, G. I. ir V. M. nedalyvaujant. Darytina išvada, kad 100 Lt kupiūrą serijos Nr. (AA3893903) abu pareigūnai matė prieš įvykį ir turėjo pakankamai laiko, kurio pilnai užteko net kupiūros serijos numeriui gerai įsiminti, galėjo ją patys padėti tarp sėdynių ir susitarti dėl vienodų parodymų davimo.

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta daiktu 100 Lt kupiūra, nes nei 2011-03-12 įvykio vietos apžiūros protokole, 2011-03-14 daiktų apžiūros protokole nėra jokių duomenų apie tai kam būtent priklausė 100 Lt kupiūrą serijos Nr. (AA3893903) ir kas ją įdėjo į eismo taisyklių knygelę. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jo kaltė įrodyta nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, nes jie tiek nenuoseklūs, kad pareigūnai, duodami parodymus apie įvykio laiką, painiojosi nesugebėjo prisiminti tikslaus įvykio laiko, jų pildytuose dokumentuose nurodytos skirtingos įvykio dienos. Vertindamas kaltinamojo parodymus teismas nepagrįstai juos laikė nenuosekliais. prieštaraujančiais bylos aplinkybėms, siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad jo geranoriški parodymai, užfiksuoti procesiniuose dokumentuose, tiek 2011-03-17 įtariamojo apklausos protokole, tiek duoti teismo posėdžio metu, yra logiški nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems.

Apeliantas pažymi, kad teismas nemotyvuotai paneigė gynybos versiją, jog jis įvykio metu neturėjo reikalo ir neketino papirkti valstybės pareigūnų, t. y. duoti jiems kyšį, nes su jais ginčydamasis susipyko, o pareigūnų tarnybiniame automobilyje rasta 100 Lt kupiūra galėjo priklausyti ankstesniam pažeidėjui buvusiam prieš jį policijos automobilyje, patiems pareigūnams ar neaišku kam.

Tai, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, įrodo ir tas faktas, jog teismas tiesiog aklai, remdamasis prokurorės pareiškimo turiniu, surašė apkaltinamąjį nuosprendį kuriame taip pat nurodė jog jis siekė papirkti policijos pareigūnus V. M. ir G. I., o rėmėsi G. I. ir V. M. parodymais.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinimo ribose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. M. nusikalstamą veiką pagal LR BK 227 str. 3 d. ir teisingai paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliantas skunde savo kaltę neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 227 str. 3 d. visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų G. I. ir V. M. parodymais, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolais. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. M. kaltės, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 3 d., įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. M. ir G. I. parodė, kad 2011-03-12, apie 18.10 val. Kaune, Ateities plento ir Apaščios gatvių sankirtoje patikrinimui sustabdė automobilį ,,Kia Sorento“, kuris vilko priekabą „Tauras“, pakrautą automobiliu. Vairuotojui pateikus dokumentus buvo nustatyta, kad A. M. nepakanka turimų kategorijų minėtam junginiui vairuoti. Vairuotojui buvo paaiškinta pažeidimo esmė, tačiau jis nesutiko, pradėjo ginčytis, prašė paleidžiamas. Kadangi A. M. nepripažino pažeidimo, jam jau sėdint tarnybiniame automobilyje, buvo parodyta kelių eismo taisyklių knygelė ir punktai, kuriuos jis pažeidė. Dėl pažeidimo pradėjus rašyti protokolą, A. M. susipažinęs su kelių eismo taisyklėmis, jas padėjo tarp priekinių sėdynių ir prašė kuo greičiau paleisti, nes labai skuba, į atverstą kelių eismo taisyklių knygelę, kuri buvo tarp sėdynių, įdėjo vieną 100 litų nominalo kupiūrą. Tai pamatę, jį perspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės ir paprašė pasiimti pinigus. Jis į tai vėl nereagavo, toliau prašė nerašyti protokolo ir jį paleisti. Po kelių perspėjimų, į kuriuos A. M. nereagavo, paėmė Kelių eismo taisyklių knygelę, ją užvertė ir padėjo ant priekinio prietaisų skydelio. Apie tai informavo Panemunės policijos komisariato budėtoją.

2011-03-12 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta ir nurodyta, kad automobilyje ,,VW Golf“, valst. Nr. AGH 095, ant priekinės panelės yra Kelių eismo taisyklių knygelė, atvertus 42 puslapį, yra įdėta 100 litų kupiūra Nr. AA3893903, kupiūra paimta (b.l. 4-9). Iš įvykio vietos paimta 100 litų kupiūra 2011-03-14 apžiūrėta kaip daiktinis įrodymas (b.l. 12-14).

Bylos proceso metu gauti duomenys įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Pirmosios instancijos teisme tinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai įrodo A. M. kaltę, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 3 d. LR BK 227 str. dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl šis straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį.

Šiuo atveju A. M. valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams V. M. ir G. I. davė 100 litų dydžio kyšį, įvertinus tai, kad kyšio vertė mažesnė negu 1 MGL, tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 227 str. 3 d. Teismų praktikoje laikytina, kad kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Kada kyšis duodamas prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Jeigu valstybės tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar tarpininkas duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, teismai papirkėjo veiką kvalifikuoja kaip baigtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Pripažinęs A. M. kaltu, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, skiriant bausmę atsižvelgta į A. M. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą baudžiamąjį nusižengimą. Bausmė paskirta motyvuotai ir tinkamai individualizuota. Paskirtoji 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda savo dydžiu yra ženkliai mažesnė už vidurkį (LR BK 47 str. 3 d. 1 p.) ir, teisėjų kolegijos nuomone, tinkama bausmės tikslams pasiekti.

Apeliaciniame skunde nurodyta jog duomenys apie A. M. padarytus administracinius teisės pažeidimus charakterizuoja jį kaip žmogų, nesiekiantį išvengti atsakomybės, sugebantį atsakyti už savo neteisėtus veiksmus ir atsidūręs nagrinėjamoje situacijoje jis elgėsi taip pat. Teisėjų kolegijos nuomone, tai deklaratyvus apeliacinio skundo argumentas, nepaneigiantis apelianto kaltės, kiekvienas faktinis atvejis yra unikalus.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigūnai 100 litų vertės kupiūrą Nr. AA3893903 matė prieš įvykį, galėjo ją patys padėti tarp sėdynių ir susitarti dėl vienodų parodymų davimo, kadangi nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kad policijos pareigūnai G. I. ir V. M. turėtų pagrindą A. M. apkalbėti. Tai, kad A. M. nesutiko su policijos pareigūnų nurodytu Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu, nelaikytina, jog policijos pareigūnai turėjo pagrindą įsižeisti ir pastarojo atžvilgiu ėmėsi neteisėtų veiksmų, apkaltindami jį kyšio davimu, nes pažeidėjų nesutikimas su padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nėra retas reiškinys ir nėra praktikos, jog visa tai baigtųsi nepagrįstais kaltinimais padarius nusikalstamą veiką. Iš liudytojų V. M. ir G. I. nuoseklių parodymų nustatyta, kad A. M. buvo paaiškinta pažeidimo esmė, tačiau jis nesutiko, pradėjo ginčytis, prašė paleidžiamas. Kadangi vairuotojas nepripažino pažeidimo jam buvo parodyta Kelių eismo taisyklių knygelė ir punktai, kuriuos jis pažeidė. Pradėjus rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. M. susipažinęs su Kelių eismo taisyklėmis, jas padėjo tarp priekinių sėdynių ir prašė kuo greičiau paleisti, nes labai skuba. Jam dar buvo paaiškinta, kad tuoj pat bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis bus paleistas, tada vairuotojas į atverstą Kelių eismo taisyklių knygelę, kuri buvo tarp sėdynių, įdėjo vieną 100 litų nominalo kupiūrą. Tai pamatę, jį perspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės ir paprašė pasiimti pinigus.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su daiktinio įrodymo (100 litų kupiūros) apžiūra, tačiau patikrinus bylą, nenustatyta, kad atliekant 2011-03-12 įvykio vietos bei 2011-03-14 daikto apžiūrą būtų padaryti pažeidimai, reglamentuojantys šių procesinių veiksmų atlikimą pagal LR BK 92, 179, 207 straipsnius.

Būtina pažymėti, kad paties A. M. parodymai procese nebuvo nuoseklūs, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas siekia išvengti atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-03-17 A. M. parodė, kad jį sustabdžius, policijos pareigūnui V. M. pateikė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, įsėdus į policijos tarnybinį automobilį, iš jo buvo pareikalauta ir kitų dokumentų, jis policininkams pateikė vežamo automobilio, priekabos, draudimų, techninės apžiūros dokumentus. Jis nesutiko su rašomu administracinio teisės pažeidimo protokolu, ginčijosi su pareigūnais, tada jam buvo pasakyta, kad nubaus jį už kyšio davimą (b.l. 35-36). 2011-03-17 prašyme Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato tyrėjui, A. M. nurodė, kad pareigūnui vartant šūsnį dokumentų, kuriuos jis buvo padavęs, tarp jų pamatė 100 litų kupiūrą. Ar ši kupiūra buvo jo, ar pareigūno, pasakyti negali, nes dokumentus laikė piniginėje kartu su pinigais ir tarp pareigūnams pateiktų dokumentų galėjo pakliūti minėti pinigai (b.l. 37-38). Apklaustas pirmosios instancijos metu A. M. nurodė, kad įsėdus į policijos tarnybinį automobilį, žemyn nežiūrėjo, negali pasakyti, ar 100 litų kupiūra ten jau buvo, ar ne. Išėmęs iš piniginės dokumentus pamatė, kad automobilyje guli 100 litų. Ar tie pinigai buvo jo, negali pasakyti, yra galimybė, kad tie pinigai galėjo iškristi iš jo piniginės.

Tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena 2011-03-18 nutarimu A. M. atžvilgiu buvo nutraukta (b.l. 74), nepaneigia apelianto kaltės, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 3 d., nes kyšio davimo momentu nutarime nurodytos aplinkybės nebuvo žinomos, jos konstatuotos po nusikalstamos veikos padarymo, be to, kaip nustatyta iš liudytojų V. M. bei G. I. parodymų, kyšį A. M. davė, kad dėl padaryto pažeidimo nesitrikdytų laikas: ,,labai rimtam žmogui yra varoma mašina, negaliu pavėluoti, labai skubu, iki Baltarusijos sienos labai tolimas kelias, vyrai paleiskite“ ir į Kelių eismo taisyklių knygelę įdėjęs pinigus pasakė: ,,padedu, netrukime čia, paleiskite mane“.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, nes nuosprendyje nurodė, jog jis siekė papirkti pareigūnus V. M. ir G. I., o rėmėsi V. M. ir G. I. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodyta Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio V. M. pavardė, laikytina rašymo apsirikimo klaida, nes 2011-03-18 teismo posėdyje apklausiant liudytoju V. M., jo anketiniai duomenys buvo nustatyti pagal tarnybinį pažymėjimą Nr. P 000929 ir nekelia abejonių, kad buvo apklaustas būtent V. M. ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi šio asmens parodymais.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, byloje esantys įrodymai ištirti objektyviai ir nešališkai, jų pakanka A. M. kaltei pagrįsti, todėl nuteistojo prašymas jį išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė