Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui V. S. , trečiajam asmeniui B. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad šalys yra dukters S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, santuoka nutraukta (b. l. 12-14 ). Iš 2017-03-03 pažymos matyti, kad S. S. mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš mokinio pusmečio pažymių pažymų matyti, kad S. S. yra pažangi moksleivė (b. l. 5-6). Iš VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra pažymų matyti, kad S. S. nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nuosavybės teise neturi (b. l. 7-8). Trečiojo asmens B. S. pajamos yra vidutiniškai 453 Eur per mėnesį ( b. l. 10). Atsakovo V. S. vidutinės mėnesio pajamos pagal bylos duomenis sudaro 508 Eur. Atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypą su sodo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas šios įstatymo nuostatos atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Išlaikymas pilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas esant šioms sąlygoms: 1) sunki vaikų turtinė padėtis; 2) tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; 3) negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; 4) priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; 4) tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.;5) paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. S. ir trečiasis asmuo B. S. yra ieškovės S. S. tėvai. Iš atsakovo išlaikymas nepilnametei dukrai buvo priteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 7 d. sprendimu. Išlaikymas buvo mokamas ir įsiskolinimo nėra (b. l. 9). Ieškovė tapo pilnametė, tačiau tęsia mokymąsi (duomenys neskelbtini), kurį užbaigs 2017 m. liepos mėnesį. Pajamų ieškovė neturi, turto neturi. Įstatymas numato, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) ir jam dėl to yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos (gimnazijos) moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino jog pamokos gimnazijoje vyksta iki 15-16 val., vykdoma įvairi užklasinė veikla, būreliai ir fakultatyvai, kuriuose moksleiviai privalo dalyvauti. Be to, reikalingas laikas pamokų ruošimui (paskutinėje gimnazijos klasėje tai reikalauja nemažai laiko), savišvietai, todėl dėl šių aplinkybių ieškovė realiai įsidarbinti ir gauti savarankiškas pajamas negali. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ketina mokytis ir vėliau, todėl, siekiant kuo geresnių rezultatų, mokymuisi reikalinga skirti dar daugiau laiko. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės pažangumas yra 6,17 balai ir tai rodo, kad ieškovė vykdo pareigą sąžiningai mokytis, pagal savo gabumus ir galimybes. Taigi, ieškovė atitinka pažangios moksleivės kriterijus. Ieškovė, kaip moksleivė, darbine veikla užsiimti neturi galimybės, kitų galimų pajamų šaltinių nenustatyta, nes Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 595 patvirtintas Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas nenumato galimybės skirti paskolą gimnazijos moksleiviui, tokios paskolos suteikiamos tik studentams (Mokslo ir studijų įstatymo19 straipsnio 2 dalis).

Kas liečia tėvų turtines galimybes remti savo pilnametę besimokančią dukrą S. S., tai visų pirma negalima pamiršti, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Šiuo metu dukrą S. išlaiko tretysis asmuo B. S., atsakovas pagal ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda. Atsakovas yra dirbantis asmuo, jo pajamos (pagal byloje esančius duomenis) sudaro vidutiniškai 508 Eur kas mėnesį. Taigi, atsakovo pajamos yra šiek tiek didesnės nei trečiojo asmens. Nors ieškovė ir tretysis asmuo nurodė, kad atsakovo pajamos yra žymiai didesnės ir gali sudaryti apie 3000 Eur, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė, taigi ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius ar jo sveikatos problemas ar sunkią turtinę padėtį nėra. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, tai leidžia daryti išvadą, kad jis sutinka su pareiga teikti išlaikymą besimokančiai dukrai S. ir prašomo priteisti išlaikymo dydžiu . Ieškovė teismo posėdžio metu detaliai išaiškino kokie yra jos faktiniai poreikiai ir kokio dydžio piniginės sumos tam yra reikalingos. Nesutikti su jomis nėra pagrindo, nes ieškovės nurodytos sumos yra realios, pagrįstos šiuolaikinėmis kainomis ir tokio amžiaus vaiko poreikiais. Pažymėtina, kad iš atsakovo tuo laiku dar nepilnametės dukters S. išlaikymui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-27 sprendimu buvo priteista po 145 Eur kas mėnesį. Nuo to laiko praėjo dveji metai, mergaitė išaugo , mergaitė mokosi gimnazijos baigiamojoje klasėje, todėl be abejo, jos poreikiai išaugo. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, taigi darytina išvada, kad atsakovas buvo ir yra finansiškai pajėgus teikti išlaikymą dukrai S.. Taigi, dėl jau nurodytų motyvų ir argumentų, iš atsakovo priteistina 190 Eur kas mėnesį išlaikymas pilnametei dukrai S., konstatavus, kad atsakovo turtinės padėties iš esmės tai nepablogins.

Ieškovė prašo priteisti jai išlaikymą nuo 2017-01-12, t. y. nuo tada, kai ji tapo pilnamete ir atsakovas nebeturi pareigos teikti jai priteistą išlaikymą kaip nepilnamečiam vaikui. CK 3.194 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta teisė į išlaikymo įsiskolinimą, kuri yra ribojama CK 3.200 straipsnyje įtvirtintu maksimaliu laikotarpiu, už kurį gali būti priteisiamas įsiskolinimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas nebevykdė pareigos teikti išlaikymą ieškovei sulaukus pilnametystės, ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), jos prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Ta aplinkybė, jog ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukusi pilnametystės, neturėtų atimti iš jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose; tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką . Dėl to išlaikymas priteistinas nuo to momento, kada ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo paramą (nuo pilnametystės)- (duomenys neskelbtini).

Tenkinus ieškinį pilnai, visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. ( CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 str., 270 str. , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai .

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo pilnametės paramos reikalingos dukters S. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2017-01-12 iki kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau iki 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 68 Eur žyminio mokesčio ir 9,00 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ir 162,12 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.