Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-12 · Administracinė byla Nr. I-1541-244/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
I-1541-244/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03117-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.), Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
N. Z.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1541-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03117-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 6.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. Z. skunde (b. l. 1–3) prašo priteisti jos naudai iš atsakovų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Užsienio išmokų tarnybos - neišmokėtą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį - 16 838,61 Lt.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad nuo 2009 m. lapkričio 20 d. jai buvo paskirta 1116,41 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Šią sumą gaudavo iki 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, pensijos dydis buvo sumažintas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iki 1 009,99 Lt. Dėl to, kad šio įstatymo galiojimo metu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, pensijos dydis buvo sumažintas dar kartą pagal 8 straipsnio 1 dalį, pensiją perskaičiavus pagal įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Tokiu būdu sumažintą pensiją gavo 24 mėnesius, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus minėto įstatymo galiojimo laikui, nuo 2012 m. sausio 1 d. jai mokama jau visa priskaičiuota 1 116,41 Lt pensija. Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime konstatavus, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijai, jai turi būti išmokėtas skirtumas tarp gautos už minėtą laikotarpį pensijos ir tos, kurią turėjo gauti, ją perskaičiavus pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, atsakydama į jos prašymą išmokėti priklausančią pensijos nepriemoką, nurodė, kad išmokėti prašomą viso dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nėra teisinio pagrindo ir pasiūlė šiuo klausimu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 21–22) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nustatė, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. 152-6820 6 straipsnio 1 dalis neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, vykdydama funkcijas, tinkamai vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais ir taikė Laikinojo įstatymo nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 11–15) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis (1 116,41 Lt) viršijo ribinį dydį, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, paskirta pensija nuo 2010-01-01 buvo teisėtai perskaičiuota (laikinai sumažinta) pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį ir jos dydis buvo 1 009,99 Lt. Pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remdamasi Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-09-31 pareiškėjai mokėjo 303 Lt dydžio senatvės pensijos dalį, nustatytą pagal 0,3 koeficientą, nes jos turėtos pajamos viršijo 4 200 Lt. Laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo mokama 343,40 Lt dydžio senatvės pensijos dalis, apskaičiuota pagal 0,34 koeficientą (K), nustatytą pagal pareiškėjos 3 780 Lt dydžio turėtas pajamas. Taigi per 2010-2011 metus pareiškėjai buvo išmokėta 7 393,20 Lt pensijos. Pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimo senatvės pensijoms laikotarpiui, nuo 2012-01-01 jai vėl mokama viso dydžio paskirtoji senatvės pensija. Po Konstitucinio Teisino 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo dienos ir šio nutarimo įsigaliojimo dienos pareiškėjai sumažinta pensija nebuvo mokama. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės VSDFV ir jos teritoriniams skyriams bei VSDFV Užsienio išmokų tarnybai reikšti savo abejones dėl įstatymo konstitucingumo ir remiantis tuo įstatymo nevykdyti. VSDFV Užsienio išmokų tarnyba Laikinojo įstatymo galiojimo metu pagrįstai pareiškėjai mokėjo pensiją taip, kaip buvo nustatyta šio įstatymo, o po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo įstatymas, nustatantis VSDFV teritoriniams skyriams ir VSDFV Užsienio išmokų tarnybai išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą pensijos dalį, nėra priimtas. Kol toks įstatymas nėra priimtas, VSDFV Užsienio išmokų tarnyba neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai 2010-01-01 - 2011-12-31 laikotarpiu negautą pensijos dalį. Pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta pensija mokėta iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, taigi sprendimai mokėti ne visą jai paskirtą senatvės pensiją įvykdyti iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo. Todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalies atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, taip pat Konstitucinio Teisino 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytini. VSDFV Užsienio išmokų tarnyba teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o teisės akto, numatančio išmokėti 2010-2011 metais negautą pensijos dalį, nėra. Remiantis Konstitucijos ir Konstitucinio Teisino įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir įpareigoti VSDFV išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010-01-01 - 2011-12-31 negautą senatvės pensijos dalį. Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kol sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensiją ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, nei VSDFV, nei pensiją mokanti VSDFV Užsienio išmokų tarnyba neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti VSDFV išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai, kuri turėjo draudžiamųjų pajamų, sprendimo neišmokėti pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 teisėtumo.

Laikinojo įstatymo 8 str. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenys, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį (1 d.).

Pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už šiuos stažo metus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šiame nutarime pažymėta, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) apibrėžta pensijų gavėjų sąvoka, vartojama visose Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatose: pensijų gavėjais laikomi valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6, 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad itin sunkios ekonominės, finansinės padėties (dėl ekonominės krizės) susiklostymas valstybėje savaime nesuponuoja įstatymų leidėjo teisės koreguoti pensijų santykių teisinį reguliavimą – mažinti paskirtas ir mokamas pensijas; susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių ekonomikos krizei įveikti ir lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimui užtikrinti; tik ypatingu atveju, kai išnaudojus visas vidines ir išorines galimybes neįmanoma (nepavyksta) sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, pensijų teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas jas mažinant (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Net ir tokiais išimtinais atvejais paskirtos ir mokamos pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą, t. y. konstitucinį proporcingumo principą (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime konstatuota, kad proporcingumo principas suponuoja, jog paskirtų ir mokamų pensijų mažinimas turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, jis turi būti būtinas minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio proporcingumo principas inter alia reiškia ir tai, kad valstybėje, esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą, kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, o pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą pensijų gavėjų sąvoką pensijų gavėjais yra laikomi ir senatvės pensijų gavėjai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo neišmokėta senatvės pensijos dalis dėl jos turėtų draudžiamųjų pajamų nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Pagal byloje esančius duomenis pareiškėjai, atsižvelgiant į jos draudžiamąsias pajamas, nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 iš viso buvo neišmokėta 16 838,61 Lt pensijos dalis (b. l. 43-44), todėl pareiškėjai priteisiama 16 838,61 Lt neišmokėtos pensijos dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje adm. byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Iš tiesų, pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos senatvės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu dėl sumažintos senatvės pensijos mokėjimo laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Užsienio išmokų tarnybos. Nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį iš atsakovų solidariai. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta senatvės pensijos dalis – 16 838,61 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Užsienio išmokų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 3 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos N. Z. skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, pareiškėjos N. Z. naudai 16838,61 Lt (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis litus 61 cnt) neišmokėtos senatvės pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaEgidija PuzinskaitėLiudmila Zaborovska