- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2-208-673/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Laugina“
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Laugina“ skundą dėl antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmų, suinteresuotu asmeniu įtraukiant UAB „Ruukki Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Laugina“ prašo pripažinti antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmus neteisėtais ir panaikinti antstolės sprendimą atsisakyti atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas 2011-12-28 raštu Nr. S-8424. Skunde nurodė, kad 2010-12-13 Panevėžio apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-83-278 dėl 559 420,92 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo UAB „Ruukki Lietuva“ naudai. Vykdomojo rašto pagrindu antstolė R. Mikliušienė pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0064/11/00103/1. 2011-11-08 buvo gautas 2011-11-04 turto arešto aktas Nr. S-7090, pakeičiantis 2011-02-14 turto arešto aktą Nr. 0411001035. Nesutikdamas su turto įkainojimu turto arešto akte, pareiškėjas 2011-10-10 raštu išreiškė nesutikimą su nekilnojamojo turto įkainojimu ir pateikė prašymą kreiptis į nekilnojamąjį turtą vertinančią įmonę, kad jos įgaliotas nepriklausomas ir nešališkas turto vertintojas atliktų areštuoto turto individualų vertinimą. 2011-11-28 raštu Nr. S-7683 „Dėl apmokėjimo už ekspertizę“ antstolė informavo, kad ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti skiriama antstolei priimant patvarkymą, prieš skiriant ekspertizę įmokėjus nurodytą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, būtiną ekspertinei įstaigai apmokėti. Tuo pačiu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad UAB „Krivita“ sutiko atlikti turto vertinimą per 15 darbo dienu už 6050 Lt. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog yra suinteresuotas tinkamu nekilnojamojo turto įkainojimu, tačiau reikiamų lėšų ekspertizės išlaidų apmokėjimui nustatytais terminais negalėjo skirti, 2011-12-31 raštu Nr. 1762 pateikė informaciją ir įrodymus apie sunkią bendrovės turtinę padėtį, kas sudarytų pagrindą atidėti 6050 Lt dydžio sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą, sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. 2011-12-20 raštu Nr. S-8424 „Dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo“ antstolė informavo, kad atleisti nuo išlaidų už skiriamą ekspertizę apmokėjimo iki turto realizavimo pabaigos nėra galimybės. CPK 682 str. 4 dalyje numatyta, kad skolininkas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad šis atidėtų sumų už ekspertizės atlikimą mokėjimą. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti. Pažymėjo, kad naudodamasis bet kokia įstatymu suteikta teise antstolis neturi teisės ja piktnaudžiauti, privalo vadovautis antstolių veiklos principais, t.y. veiklos teisėtumo, kooperacijos, demokratiškumo (Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalis), privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 dalis). Antstolių profesinės etikos kodekso, kuriuo privalo vadovautis antstoliai (Antstolių įstatymo 3 str. 2 dalis), 4 punkte numatyta, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas", ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Apibendrinant aukščiau nurodytas teisės normas ir teismų praktiką galima konstatuoti, kad: 1) pagrindas atidėti sumų už ekspertizės atlikimą mokėjimą yra tuomet, kai pateikiami išsamūs paaiškinimai bei įrodymai apie sunkią prašytojo turtinę padėtį; 2) priimant sprendimą dėl išlaidų apmokėjimo atidėjimo taip pat turėtų būti atsižvelgiama į galimas neigiamas tokio sprendimo pasekmes bei atidėjimo tikslus; 3) antstolis nėra visiškai laisvas priimti bet kokį sprendimą, savo veikloje turi būti sąžiningas ir nepagrįstai neviršyti jam suteiktų įgaliojimų bei savo veikloje vadovautis teisės normomis. Pareiškėjo vertinimu, visa išsami informacija ir įrodymai, pagrindžiantys sunkią padėtį, buvo pateikti kartu su 2011-12-31 prašymu: antstolei buvo pateikta 2011-09-30 UAB „Laugina“ pelno (nuostolių) ataskaita, kurią vertinant akivaizdžiai matyti, jog per tris šių finansinių metų ketvirčius bendrovės patirti nuostoliai siekia net 4.224.147,00 Lt; antstolei taip pat buvo pateiktas pareiškėjo buhalterinės programos išrašas, kurį vertinant akivaizdžiai matyti, kad bendrovės bendra skola tiekėjams 2011-10-01 sudarė net 8.918.594,89 Lt. Taigi įsiskolinimai yra pradelsti, pareiškėjo kreditoriai nuolat reikalauja nedelsiant atsiskaityti, tačiau apyvartinių lėšų mokėjimams atlikti nėra, o tuo pačiu ir nėra galimybės atsiskaityti už ekspertizės išlaidas. Piniginių lėšų banko sąskaitose UAB „Laugina“ visiškai neturi, t.y. neturi galimybės nedelsiant (iki gruodžio 30 d., kaip nurodo antstolė) atsiskaityti už ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi jokių piniginių lėšų banko sąskaitose, toks prašymas laikytinas visiškai pagrįstu ir logišku. Antstolei taip pat buvo pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje atliktos paieškos išrašas, iš kurių aiškiai matyti, kad visas pareiškėjo turtas yra areštuotas, o tai reiškia, jog galimybės juo disponuoti nėra. Kaip ir buvo nurodyta antstolei, kitą UAB „Laugina“ turtą daugiausiai sudaro mašinos ir įrengimai, įranga, prietaisai, įrankiai ir pan., t.y. nelikvidus turtas, kuris per antstolės nustatytą terminą net negali būti realizuotas. Akivaizdu ir tai, kad kasdieninėje įmonės veikloje naudojamų įrankių ir kito turto pardavimas gali itin neigiamai paveikti įmonę, paralyžuoti jos veiklą. Pareiškėjas sutinka, kad antstolis privalo išieškoti teismų sprendimais priteistas sumas, tačiau savo veiksmais neturėtų sukelti itin neigiamų padarinių įmonei bei jos galimybei įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėjo ir tai, kad įstatymas ne veltui numato galimybę atidėti ekspertizės išlaidu atlyginimą, o įstatyme numatytais atvejais tokią galimybę antstolis turėtų užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Akivaizdu ir tai, kad skolininkas yra suinteresuotas tinkamu jam priklausančio nekilnojamojo turto įkainojimu, todėl antstoliui pateikė prašymą skirti ekspertizę, t.y. kad turtą įvertintų nepriklausomas ir nešališkas turto vertintojas. Taigi tuo atveju, kai 19 nekilnojamųjų daiktų vertė buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytomis daiktų vidutinėmis rinkos vertėmis, nors šiame registre nurodyta vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, todėl gali ženkliai skirtis (ir praktikoje skiriasi) nuo individualios turto vertės, pareiškėjo prieštaravimas dėl tokio turto įvertinimo laikytinas logiška minėtų veiksmų pasekmė. Praktikoje skirtumą tarp nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytos ir faktinės nekilnojamojo turto vertės gali lemti eilė aplinkybių: rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ir pan., todėl visiškai nepagrįstas antstolės teiginys, kad teikdamas prieštaravimą (o vėliau ir prašymą dėl išlaidų apmokėjimo atidėjimo), pareiškėjas sąmoningai trukdo greitai ir realiai vykdyti teismo sprendimą. Pareiškėja nesiekia paneigti pareigos apmokėti už ekspertizę, o tik prašo atidėti tokio mokėjimo atlikimą. Šiuo atveju pareiškėjas yra suinteresuotas ekspertizės atlikimu, tačiau skirtingai nei nurodo antstolė, „rasti apyvartinių lėšų“ neturi galimybės. Tuo tarpu antstolės nurodytu terminu nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, antstolė turi teisę priimti itin neigiamus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, t.y. atsisakyti skirti ekspertizę. Tokiu atveju nebūtų atliktas tinkamas nekilnojamojo turto įvertinimas, nors tokią pareigą numato ne tik imperatyvios teisės normos, bet ir Lietuvos teismų praktika. Vertinant antstolės 2011-12-20 raštą Nr. S-8424 matyti, kad antstolė pabrėžia pareiškėjo interesą dėl tinkamo turto įvertinimo bei siūlo rasti apyvartiniu lėšų sumokėjimui už turto vertinimą. Šis antstolės siūlymas yra visiškai nepagrįstas. Antstolis privalo išsamiai įvertinti pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, dėl jų pasisakyti ir daryti su minėtais dokumentais susijusias išvadas. Šiuo atveju antstolio teiginiai ne tik nėra paremti pateikta informacija, tačiau ir iš esmės jai prieštarauja, t.y. pareiškėjas yra skatinamas rasti apyvartinių lėšų, nors akivaizdu, kad piniginių lėšų neturinti įmonė, turinti milijoninio dydžio skolų, šiuo metu neturi jokių galimybių faktiškai antstolės numatytu terminu apmokėti už eksperto išlaidas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjas mano, jog antstolė nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė atidėti apmokėjimą už ekspertizės išlaidas, todėl minėtas antstolės sprendimas turėtų būti panaikintas, atidedant 6050 Lt dydžio sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą, sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.
Antstolė R. Mikliušienė 2012-01-06 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad skolininkas nuo pat vykdomosios bylos pradžios nesidomėjo vykdymo eiga, neteikė informacijos apie turtą, jo vertę, kas pagreitintų vykdymo procesą ir leistų išvengti prieštaravimų dėl turto vertės pateikimo, papildomų išlaidų apmokėti už turto vertinimą susidarymo. UAB „Laugina“ turi neareštuoto, neįkeisto nekilnojamojo turto, neįkeistų, neareštuotų transporto priemonių, įvairios įrangos ir pan., vykdo veiklą, disponuoja piniginėmis lėšomis, kadangi lėšų areštai įmonei priklausančiose sąskaitose panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimis. Skolininkas UAB „Laugina“ skolos išieškotojui UAB „Ruukki Lietuva“ nemoka, nuolatinis skundų dėl antstolės R. Mikliušienės veiksmų teikimas trukdo antstolei atlikti vykdymo veiksmus. Pareiškėjas nevykdo skolininko pareigų, numatytų CPK 644 straipsnyje, todėl akivaizdu, kad antstolei atleidus skolininką nuo išlaidų už ekspertizę sumokėjimo ir šias išlaidas sumokėjus iš antstolės sąskaitos, vėliau jos būtų išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje numatyta tvarka, kas dar labiau pablogintų ir apsunkintų UAB „Laugina“ finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Ruukki Lietuva“ pateiktame atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidas už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į skundą parengimą. Suinteresuoto asmens nuomone, šioje byloje vertintinas pareiškėjo procesinio sąžiningumo klausimas. Dar 2011 m. vasario mėn. antstolė areštavo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą bei įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie savo turtą. To UAB „Laugina“ iki šiol nepadarė, o tik įvairiais skundais vilkino teismo sprendimo vykdymą. Per tą laiką skolininkas nepateikė antstolei jokių duomenų apie turimą turtą, pažeisdamas savo kaip vykdymo proceso dalyvio bendradarbiavimo pareigą, neatliko jokių veiksmų, kurie padėtų antstolei nustatyti tikrąją turto vertę, o tik pateiktu skundu eilinį kartą siekia užkirsti kelią antstolei tinkamai atlikti savo pareigas. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas apeliuoja į savo sunkią turtinę padėtį bei nurodo neturįs pinigų susimokėti už turto vertinimą, tačiau visą šį laiką, vilkindamas teismo sprendimo vykdymą, naudojosi atstovų paslaugomis, kurių apmokėjimui, tikėtina, rasdavo lėšų. Nesutikdamas su 2011-11-04 turto arešto akte nurodomu turto įkainojimu, skolininkas be jokios abejonės turi teisę prašyti atlikti individualų šio turto vertinimą, tačiau kaip proceso dalyvis, suinteresuotas šio veiksmo atlikimu, turėtų jį ir apmokėti. Nesuprantama, kodėl skolininko keliamus klausimus turi nagrinėti bei savo lėšomis finansuoti antstolė. Kita vertus, atsižvelgiant į pareiškėjo piktybišką teismo sprendimo nevykdymą jau virš vienerių metų, antstolei atidėjus ekspertizės išlaidų apmokėjimą, būtų neabejotinas paskesnis šių išlaidų apmokėjimas (išieškojimas). Antstolės patirtų išlaidų suma tiesiog prisidėtų prie visos išieškotinos šioje byloje skolos, kuri, sprendžiant iš procesinio pareiškėjo elgesio, greitu metu nebūtų faktiškai išieškota. Dar daugiau, pagal pareiškėjo pateikiamus finansinius duomenis artimiausioje ateityje jam iškyla visiškai reali bankroto iškėlimo grėsmė. Tokiu atveju nurodytos išlaidos, tikėtina, iš viso nebūtų antstolei atlygintos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš teismui susipažinimui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0064/11/00103/1 esančių duomenų nustatyta, kad antstolei R. Mikliušienei buvo pateiktas vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2011-01-12 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-83-287-2008 dėl 547 941,92 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 479,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Laugina“ išieškotojo UAB „Ruukki Lietuva“ naudai. 2011-01-25 patvarkymu Nr. S-406, nustačiusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 I t., b.l. 4). 2011-02-14 turto arešto aktu Nr. S-1090 antstolė areštavo skolininkui UAB „Laugina“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš viso 24 nekilnojamojo turto objektus. Areštuodama skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą antstolė jo neįkainavo, turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti gali būti kviečiamas ekspertas (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 I t., b.l. 87-80). 2011-02-15 turto arešto aktas buvo įregistruotas turto arešto aktų registre, turto arešto akto Nr. 0411001035 (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 I t., b.l. 91-96). 2011-11-04 antstolė surašė turto arešto aktą Nr. S-7090, pakeičiantį 2011-02-14 turto arešto aktą Nr. 0411001035, kuriuo buvo areštuotas skolininkui UAB „Laugina“ priklausantis nekilnojamasis turtas – 7 žemės sklypai, esantys Daukšių k., Kėdainių r., 51/100 dalys pastato – garažo, esančio Birutės g. 29, Kėdainiai, 41/100 dalys pastato – garažo, esančio Birutės g. 21A, Kėdainių r., žemės sklypas, esantis Šėtos g. 5, Kėdainiai, 3 sandėliai, garažas, administracinis pastatas, pastatas – kepykla, stoginė ir kiemo statiniai, esantys Metalistų g. 1, Kėdainiai, bei sandėlis, esantis Biochemikų g. 2, Kėdainiai, iš viso buvo areštuota 19 nekilnojamo turto objektų (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 293-295). Turto arešto aktas skolininkui UAB „Laugina“ buvo įteiktas 2011-11-08 (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 297). 2011-11-14 antstolės kontoroje buvo gauti skolininko UAB „Laugina“ atstovo adv. K. Ž. prieštaravimai dėl turto įkainavimo. Prieštaravimuose nurodyta, kad areštuotų 19 nekilnojamųjų daiktų vertė buvo nustatyta remiantis nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytomis šių daiktų vertėmis, neatsižvelgiant į individualią turto rinkos vertę, dėl ko atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas negali būti laikomas objektyviu ir atspindinčiu šiandienines turto vertės., todėl siekiant nustatyti tikrąją turto vertę ir apsaugoti jo interesus, prašė kreiptis į nekilnojamąjį turtą vertinančią įmonę, kad būtų atliktas nepriklausomas ir nešališkas areštuoto turto individualus įvertinimas (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 310-312). 2011-11-25 raštu Nr. 11/11/25/01 UAB „Krivita“ informavo antstolę, jog sutinka atlikti 2011-11-04 turto arešto akte išvardinto nekilnojamojo turto (19 vnt.) ekspertizę dėl rinkos vertės nustatymo bei nurodė, kad ekspertizės atlikimo kaina yra 6050 Lt (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 334). 2011-11-28 raštu Nr. S-7683 antstolė informavo skolininką, kad ekspertizė turto vertė nustatyti skiriama antstolei priimant patvarkymą, prieš skiriant ekspertizę įmokėjus nurodytą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl nurodė per 5 dienas nuo šio rašto gavimo dienos įmokėti 6050 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 338). 2011-12-14 antstolės kontoroje buvo gautas skolininko UAB „Laugina“ atstovo adv. K. Žičkaus prašymas atidėti skolininkui UAB „Laugina“ 6050 Lt sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą, sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Prašymas buvo motyvuojamas sunkia skolininko turtine padėtimi, prie prašymo buvo pridėta UAB „Laugina“ pelno (nuotolių) ataskaita, turto arešto aktų registro išrašas, banko sąskaitų išrašai, įsiskolinimo tiekėjams sąrašas (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 346-366). 2011-12-20 rašte Nr. S-8424 „Dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo“, adresuotame UAB „Laugina“, antstolė nurodė, kad teikiant prašymą dėl ekspertizės skyrimo, skolininkui ir jo atstovui buvo žinoma ir CPK 682 str. 3 d. įtvirtinta nuostata apie išlaidų už ekspertizės atlikimą apmokėjimą, todėl galima teigti, kad nekilnojamojo turto vertintojo suradimas, informavimas apie išlaidų už ekspertizę sumokėjimą, po to prašymo dėl ekspertizės išlaidų atidėjimo pateikimas, yra sąmoningas trukdymas greitai ir realiai vykdyti teismo sprendimą. UAB „Laugina“ turi neareštuoto, neįkeisto nekilnojamojo turto, neįkeistų, neareštuotų transporto priemonių, įvairios įrangos ir pan., vykdo veiklą ir disponuoja piniginėmis lėšomis. Antstolė sprendė, kad atleisti UAB „Laugina“ nuo išlaidų už skiriamą ekspertizę apmokėjimo iki turto realizavimo pabaigos nėra galimybės, todėl nustatė skolininkui papildomą terminą (iki 2011-12-30) sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą nurodytą išlaidų už atliekamą ekspertizę sumą (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 372).
Lietuvos Respublikos CPK 682 straipsnio 3 dalis numato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas - kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti. Taigi įstatymas numato antstolio teisę, bet ne pareigą atidėti išlaidų už ekspertizę apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Tačiau įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis sprendimas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Teismas, išnagrinėjęs skolininko UAB „Laugina“ pateiktus dokumentus apie jo turtinę padėtį bei skundo argumentus, pripažįsta, jog antstolė R. Mikliušienė, netenkindama skolininko prašymo atidėti išlaidų už ekspertizę turto vertei nustatyti mokėjimą, nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi.
Iš UAB „Laugina“ pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per tris 2011 metų ketvirčius (2011-01-01 – 2011-09-30) įmonė patyrė 4.224.147,00 Lt nuostolį (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 348). 2011-10-01 įmonė įvairiems tiekėjams buvo įsiskolinusi 8.918.594,89 Lt (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 362-366). Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų išrašų, piniginių lėšų skolininkui priklausančiose sąskaitose 2011-11-29 nebuvo (vykd. bylos Nr. 0064/11/00103/1 II t., b.l. 372359-361). Be to, kaip matyti iš šių sąskaitų išrašų, VSDFV Kėdainių skyrius vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių kredito įstaigose, pagal 2011-11-21 debeto nurodymą buvo išieškoma beveik 80.000 Lt siekianti skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismo vertinimu, paminėti duomenys įrodo, kad skolininko UAB „Laugina“ finansinė padėtis yra labai sudėtinga.
Atsisakymą atidėti išlaidų už skiriamą ekspertizę apmokėjimą antstolė motyvavo tuo, jog skolininkas turi neareštuoto ir neįkeisto turto. Tačiau antstolė neįvertino, kad turto realizavimas yra laiko reikalaujantis procesas, o terminas, per kurį antstolės nurodymu turėjo būti sumokėtos išlaidos už ekspertizės atlikimą, buvo labai trumpas, todėl realizuoti šį turtą per tokį trumpą laiką skolininkas neturi galimybių. Be to, kaip matyti iš skunde nurodytų aplinkybių, neareštuotą ir neįkeistą skolininko turtą daugiausia sudaro mašinos, įrengimai, įranga, prietaisai ir pan., naudojami kasdienėje įmonės veikloje, todėl teismas sutinka su skunde nurodytu argumentu, kad šio turto pardavimas neigiamai paveiktų įmonę, paralyžuotų jos veiklą, kas, neabejotina, dar labiau pablogintų ir taip sudėtingą įmonės padėtį. Pažymėtina ir tai, kad teismo vertinimu, situacija, kuomet dėl apyvartinių lėšų trūkumo su finansiniais sunkumais susidurianti įmonė būtų priversta parduoti turimą kreditorių reikalavimais neapsunkintą turtą tam, kad galėtų apmokėti už ekspertizės atlikimą kito turimo, priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese realizuojamo turto vertei nustatyti, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Teismas pagrįstais laiko ir pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad priimdama sprendimą dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo antstolė privalo atsižvelgti ne tik į pareiškėjo finansinę padėtį, bet ir į galimus neigiamus tokio sprendimo padarinius pareiškėjui bei pareigą nepažeisti proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų nesant tam pagrįstos priežasties. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. ir kt. v. antstolė B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Nagrinėjamu atveju antstoliui neatidėjus išlaidų už ekspertizę turto vertei nustatyti sumokėjimo iki turto realizavimo pabaigos, o skolininkui dėl sunkios finansinės padėties neturint galimybių per antstolio nustatytą terminą sumokėti išlaidų už ekspertizės atlikimą, antstolis pagal CPK 682 str. 3 d. nuostatas turėtų pagrindą atsisakyti skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, kas užkirstų kelią pašalinti skolininkui kilusias abejones, jog turtas buvo įvertintas neobjektyviai ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad skolininkas laiko, jog areštuotas turtas buvo įkainotas netinkamai, kas leidžia pagrįstai manyti, jog neatlikus ekspertizės turto vertei nustatyti ir nepašalinus kilusių abejonių dėl turto vertės, skolininkas ginčys antstolės atliekamų tolimesnių priverstinio turto realizavimo veiksmų teisėtumą dėl netinkamai atlikto turto įkainavimo. Todėl teismo vertinimu, siekiant užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką bei pašalinti prielaidas skolininkui ateityje ginčyti antstolės atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumą dėl netinkamai atlikto areštuoto turto įvertinimo, yra būtina atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti, atidedant skolininkui išlaidų už ekspertizę apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, kadangi, kaip nustatyta byloje, skolininkas dėl sunkios turtinės padėties galimybės jas šiuo metu sumokėti neturi.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad antstolė R. Mikliušienė, spręsdama skolininko prašymą atidėti išlaidų už ekspertizės atlikimą apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, todėl jos priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, antstolė įpareigotina atidėti skolininkui UAB „Laugina“ išlaidų už ekspertizės atlikimą sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos (CPK 513 str.).
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/11/00103/1 sustabdymas, nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 4 d.).
Iš antstolės R. Mikliušienės valstybei išieškotina 23,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d, 3 p., 92 str., 96 str.).
Suinteresuotas asmuo UAB „Ruukki Lietuva“ pateiktame atsiliepime į skundą prašė priteisti iš pareiškėjo 300,00 Lt išlaidų, sumokėtų advokato padėjėjui už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į skundą parengimą. Patenkinus skundą, priteisti šias išlaidas iš pareiškėjo nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat neturi pagrindo šias išlaidas priteisti iš antstolės R. Mikliušienės, kadangi CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Gi šiuo atveju antstolės ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 513 str., 290-292 str., teismas
nutaria:
UAB „Laugina“ skundą tenkinti.
Pripažinti antstolės Ramunės Mikliušienės 2011-12-28 sprendimą atsisakyti atidėti skolininkui UAB „Laugina“ ekspertizės išlaidų apmokėjimą neteisėtu ir įpareigoti antstolę Ramunę Mikliušienę atidėti skolininkui UAB „Laugina“ išlaidų už ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos.
Priteisti iš antstolės Ramunės Mikliušienės valstybei 23,24 Lt (dvidešimt tris litus 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/11/00103/1 sustabdymą, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Ramunei Mikliušienei vykdomąją bylą Nr. 0064/11/00103/1.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskirtuoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.