- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 1-199-201/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. Š., K. Š., M. Z.
- Advokatai
- Mindaugas Martinaitis, Jurijus Martinaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, kaltinamųjų gynėjams advokatams Mindaugui Martinaičiui, V. J., advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, specialistei R. M., vertėjai Vidai Rimkienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) finansininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipėda, neteista,
K. Š. (K. Š.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., neteistas,
M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteista,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š., K. Š. ir M. Z. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
T. Š. 2004-06-28 (duomenys neskelbtini) steigiamojo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu ją paskyrus (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 300039497, registruotos Įgulos g. 24-11, Klaipėda direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už apskaitos dokumentų saugojimą įstatymų numatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose adresu Naujakiemio g. 26, veikdama grupėje su (duomenys neskelbtini) buhaltere M. Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P., pasirašytinai 2010-10-22 d. išduoti 1500 litų, remontuoto pastato adresu Aguonų g. 15, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 110 litų, 2010-10-08 pasirašytinai išduoti 1600 litų remontuoto pastato adresu Medžiotojų g. 14, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-08-06 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-08-20 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-09-06 pasirašytinai išduoti 200 Lt, 2010-09-07 pasirašytinai išduoti 2000 lt, 2010-09-10 pasirašytinai išduoti 400 Lt, 2010-09-17 pasirašytinai išduoti 2000 Lt, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 2890 Lt remontuoto pastato Pievų tako g. 3, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui. Taip pat, buhalterei M. Z. nurodė V. M. remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 2010-09-21 išmokėti 1000 Lt, 2010-08-18 išmokėti 8511 Lt, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta išmokėti 6977 Lt, 2010-06-09 išmokėti 11 873 Lt, 2010-06-17 išmokėti 3630 Lt, 2010-04-30 išmokėti 5940 Lt, 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis išmokėti 2700 Lt. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrindė piniginių lėšų išmokų E. P. ir V. M., iš viso 54 331 Lt bei jų panaudojimo pagal savo 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, nurodė buhalterei M. Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų- faktūrų, kuriomis jie pagrindė (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimą už 54 331 litus ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sunaikino turint tikslą, kad jomis nebūtų pasinaudota nustatant UAB “Vikosta” veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Tai pat, T. Š., žinodama, kad bendrovėje įdarbintam E. A. darbo užmokestis nėra išmokamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – buhalterei M. Z. nurodė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 užregistruoti išlaidas iš kasos įforminant 21 atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistruoti darbo užmokesčio išmokėjimą ir taip pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 3083,62 Lt atlyginimo išmokėjimą darbuotojui E. A., nes ties jo pavarde pasirašė ne jis, o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Vikosta” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-11-02.
K. Š., paskirtas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas 300039497, registruotos Įgulos g. 24-11, Klaipėda, 2010-10-29 (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 7 direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už apskaitos dokumentų saugojimą įstatymų numatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ reikalavimus, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose - Naujakiemio g. 26, veikdamas grupėje su (duomenys neskelbtini) buhaltere M. Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P., pasirašytinai 2010-11-19 išduoti 1000 litų, 2010-11-26 išduoti 1000 litų, 2010-12-10 išduoti 1000 litų, 2010-12-23 išduoti 1000 litų remontuoto pastato adresu Aguonų g. 15, Klaipėda, statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-11-04 išduoti 400 litų, 2010-11-05 išduoti 1090 litų remontuoto pastato - Medžiotojų g. 14, Klaipėda, statybinių medžiagų įsigijimui. Taip pat buhalterei M. Z. nurodė 2010 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, išmokėti V. M. įvairių objektų remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 32 242 litus. Laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31 tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrindė piniginių lėšų išmokų E. P. ir V. M., iš viso 37 732 Lt bei jų panaudojimo pagal (duomenys neskelbtini) direktorės T. Š. 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, nurodė buhalterei M. Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų - faktūrų, kuriomis jie pagrindė (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimą už 37 732 litus ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sunaikino turint tikslą, kad jomis nebūtų pasinaudota nustatant UAB „Vikosta” veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “Vikosta” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31.
M. Z., vykdydama (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 300039497, registruota Įgulos g. 24-11 g. Klaipėda) buhalterės ir kasininkės pareigas, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies nuostatas: „Ūkio subjekto apskaitą tvarko; 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir (duomenys neskelbtini) direktorės 2007-01-02 įsakymą Nr. Į-001 būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose adresu - Naujakiemio g. 26 Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-11-02 veikdama grupėje su (duomenys neskelbtini) direktore T. Š. ir laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2011-12-31 veikdama grupėje su (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. Š. tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
- 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, - vykdydama (duomenys neskelbtini) direktorės T. Š. ir direktoriaus K. Š. nurodymus buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92 063,00 Lt gavimo, jų išmokėjimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš kokių piniginių lėšų laisvos formos žiniaraščiais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 92 063,00 Lt išmokas (duomenys neskelbtini) darbuotojams: E. P. 2010-08-06 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-08-20 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-09-06 laisvos formos žiniaraščiu 200 Lt sumai, 2010-09-07 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-10 laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-09-17 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 2890 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 110 Lt sumai, 2010-10-08 laisvos formos žiniaraščiu 1600 Lt sumai, 2010-10-22 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-11-04 . laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-11-05 laisvos formos žiniaraščiu 1090 Lt sumai, 2010-11-19 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-11-26 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-10 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-23 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai ir V. M. 2010-04-30 laisvos formos žiniaraščiu 5940 Lt sumai, 2010-05-06 laisvos formos žiniaraščiu 2700 Lt sumai, 2010-06-09 laisvos formos žiniaraščiu 11873 Lt sumai, 2010-06-17 laisvos formos žiniaraščiu 3630 Lt sumai, 2010-08-18 laisvos formos žiniaraščiu 8511 Lt sumai, 2010-09 laisvos formos žiniaraščiu 6977 Lt sumai, 2010-09-21 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12 laisvos formos žiniaraščiu 32 242 Lt sumai bei jų panaudojimą;
- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 užregistravo išlaidas iš kasos, atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 10/028, 10/065, 10/089 nurodė tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą ir taip pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – atlyginimo išmokėjimą darbuotojams E. A. 3083,62 Lt ir A. V. 411,42 Lt iš viso 3495,04 Lt, ties jų pavardėmis pasirašant ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parašu.
-16 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pagal (duomenys neskelbtini) direktorės T. Š. 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 apskaitos registruose neužregistravo V. M. ir E. P. pateiktų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 72 873,00 Lt ir 19 190,00 Lt.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “Vikosta” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31.
Kaltinamoji T. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2004 m. UAB „Vikosta” veikla - pastatų renovacija, pastatų siūlių hermetizacija, daugiabučių namų remontas. Bendrovė sudarė sutartis su pastatus administruojančiomis įmonėmis, kurios dirba su daugiabučiais namais. Norint gauti užsakymą ir pasirašyti sutartį, bendrovė turi paruošti daug dokumentų, patvirtinančių veiklos sąžiningumą, nes užsakymai gaunami vykdant viešuosius pirkimus. Dalyvaudama viešųjų pirkimų konkurse bendrovė turi pristatyti dokumentus, patvirtinančius veiklos standartus, turi būti neskolinga biudžetui, darbuotojai turi būti neteisti. Pristačius visus reikiamus dokumentus, bendrovė gali dalyvauti viešajame konkurse, todėl bendrovėje kas dveji metai buvo daromas auditas. FNTT pareigūnai 2011-01-18 (duomenys neskelbtini) patalpose per pietų pertrauką padarė kratą. Buvo išimti visi stalčiai, asmeniniai dokumentai. Kabinete tuo metu pietavo vienas darbininkas. Visi bendrovėje buvę dokumentai buvo apžiūrėti ir susegti į vieną segtuvą, kuris dabar vadinamas – „apskaitos dokumentai“. Tačiau ji tų dokumentų nematė, nors ir pripažįsta , kad visus tuos į segtuvą susegtus lapus vedė ji. Šių lapų, juodraščių nebuvo rodžiusi nei buhalterei M. Z., nei direktoriui K. Š.. Su jais niekada apie tuos juodraščius nekalbėjo. Sutinka, kad neturėjo būti juodraščių ir asmeninių dokumentų bendrovės ofise. Tačiau mano, kad bet kokiam ofise galima rasti ir juodraščių, ir asmeninių dokumentų. Bendrovė turi programą, kurioje yra daroma sąmata. Ne visada planai atitinka tikrovę. Būna atvejų, kai paskambinusi namo bendrija klausia, ar bendrovė galėtų atlikti stogo darbus, tokiu atveju paskaičiuojama preliminari sąmata. Sudarius preliminarią sąskaitą (darbų sąmatą) juodraštyje, po mėnesio ar dviejų gali būti sudaryta arba ir nesudaryta sutartis darbams atlikti. Visi tokie juodraščiai ir yra dabar baudžiamojoje byloje. Nei ant vieno iš tų lapų, esančių segtuve, nėra įmonės pavadinimo. Ji gali paaiškinti tų lapų kilmę, tačiau tie lapai niekaip negalėjo patekti buhalteriai M. Z.. Kaltinamajame akte nurodyta, jog ji ir direktorius K. Š. apskaitoje nepagrindė piniginių lėšų, kurių bendra suma sudaro 92 063 Lt, tačiau K. Š. netvarkė tų popierių ir nieko apie juos nežino. Byloje esantys lapai be parašų, tai yra objekto sąmatos paskaičiavimas dėl pastato siūlių hermetizacijos, kurią atlieka aukštalipiai. Viename lape nurodyta 1 m. kaina - 6 Lt, tai medžiagų kainos paskaičiavimas. Kiekvienai įmonei, kuriai atliko darbus buvo išrašytos sąskaitos ir ji tas sąskaitas pateikė tyrėjams. Prie kiekvieno lapo, kuriame nėra parašų, o tik įmonės pavadinimas, nurodyti medžiagos kiekiai ir už pirktas medžiagas yra pristatytos sąskaitos. Nurodytos sumos sutampa su išrašytomis sąskaitomis. Iš nurodytų 92 000 litų neapskaitytų lėšų, nurodytų kaltinamajame akte, už 69 000 litų yra išstatyta sąskaitų. Bendrovėje buvo priimtas įsakymas, kad direktorius, gavęs iš kasos pinigų, esant reikalui gali nupirkti reikiamų statybinių medžiagų ir už jas atsiskaito pateikdamas sąskaitas, nes po 2009 metų krizės ne visi tiekėjai sutikdavo duoti medžiagas skolon. Ji kaip direktorė visada turėjo daugiau kaip 100 000 Lt. Už 2010 m. padarė avansines apyskaitas ir nustatė, kur buvo išleisti pinigai, kiek jų buvo gauta ir panašiai. Vienas objektas kainuoja beveik 70 000 Lt, todėl ji iš turimų 100 000 litų, galėjo turėti nedidelį pinigų likutį. Kartais duodavo pinigų nupirkti statybinėms medžiagoms ir kitiems darbuotojams, maždaug 1200 Lt, kuriuos duodavo darbuotojams, tai nedideli pinigai. Pati didžiausia suma išduota darbuotojams medžiagoms pirkti - 2000 Lt. Ji pati sudarė ataskaitą, kokias sumas išdavė ir kokios sumos yra padengtos sąskaitomis. Pinigus darbuotojams ji išduodavo iš savo atsiskaitytinų pinigų ir visada darbuotojai už gautus pinigus pasirašydavo. Tačiau, tai būdavo nenumatytais atvejais, kai darbuotojo paprašydavo nupirkti kokias nors statybines medžiagas. Buvo atvejis, kad reikėjo atvežti į objektą skardą, jai, kaip moteriai tai yra sunku, todėl paprašė tai padaryti darbuotojo. Aukštalipys V. M. yra labai aukštos kvalifikacijos specialistas, jis sąžiningas žmogus, tai kodėl jis negali pagelbėti ir atvežti skardos. Tokiu atveju darbuotojas, gavęs pinigus, už juos pasirašo ir atveža medžiagas. Bendrovės darbuotojai V. M. ir E. P., kurie pirko statybines medžiagas, pateikė sąskaitas - faktūras, jos yra pridėtos prie finansinių apyskaitų. Paprastas darbuotojas gali nesuprasti tam tikrų detalių apie finansinius reiklaus ir netiksliai suprasti jam užduotą klausimą teisme. Bendrovėje kasą vedė M. Z., todėl darbuotojai ir sako bendrai, kad pinigus gavo iš M. Z.. Išlaidų orderio, duodama pinigus darbuotojams, ji nerašė, nes juos išrašydavo M. Z., be to ir įstatymas numato, kokiu atveju išrašomas orderis. Todėl orderio, išduodant atsiskaitytinus pinigus nerašė. Per visą tą laiką, pusantrų metų bėgyje, kol vyko tyrimas, bendrovėje buvo atlikti aštuoni patikrinimai. Tikrino įvairios instancijos ir nerado didelių pažeidimų. Byloje esantys juodraščiai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą ir todėl nelaiko savęs kalta. Kai gavo iš FNTT visus dokumentus ir su jais galėjo susipažinti, tuomet sudarė apyskaitą ir suvedė visus galus 2012-10-30. Visi duomenys sutapo. Kiekvienas skaičius sutampa su švarraščiais. Pajamų į kasą grynais bendrovė negauna, visas pajamas gauna per banką. Ji darbuotojams išdavė pinigus iš kasos, jiems pasirašant ant juodraščio, tai pinigai, kuriuos ji gavo atsiskaitytinai iš kasos ir šiuo atveju įstatymas nenumato, kad turi būti išrašomas kasos pajamų orderis. Nurodytos sumos 5940 Lt ir 3630 Lt, tai išrašytos sąskaitos. Visos sumos nurodytos kaltinamajame akte yra pagrįstos ir teismui pateiks visus dokumentus. Specialistė pateikė išvadą, remdamasi juodraščiais ir liudytojų parodymais. Jei specialistė būtų dariusi išvadą, vadovaudamasi buhalteriniais duomenimis, tai ūkinę finansinę veiklą nustatyti būtų tikrai įmanoma. Jei vadovautis juodraščiais, tai veikloje nėra jokių išlaidų, nelogiška būtų norėti apskaitoje nerodyti išlaidų. Specialistė, duodama išvadą, vadovavosi tik tais dokumentais, kurie jai buvo pateikti. Tačiau visi dokumentai, nurodyti kaltinamajame akte, tai yra jos rašyti juodraščiai, susiję su (duomenys neskelbtini) o ne (duomenys neskelbtini) dokumentai. 2010 metais bendrovėje buvo sunki padėtis, todėl buvo nuspręsta dalyvauti kelių konkurse. Paprašė E. A. padirbti pas juos, iki gaus užsakymą, tačiau nebuvo garantijų, kad bendrovė užsakymą tikrai gaus. E. A. sutiko pusę etato padirbti ir padėti gauti tą užsakymą. Netiesa, kad E. A. negavo atlyginimo. Kaip buvo įformintas E. A., taip jam ir buvo mokama. Būtų keista, jei aukštos kvalifikacijos specialistas negautų atlyginimo ir dėl to jiems nereikštų pretenzijų. Jis tikrai gavo atlyginimą, tačiau kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad atlyginimo negavo, negali pasakyti. Be to, buhalterė M. Z. bendrovėje dirba jau seniai ir negali patikėti, kad kažkam galėjo neišmokėti atlyginimo. Garantuoja, kad pinigai buvo išmokėti ir netiki, kad nebuvo E. A. parašo ant žiniaraščio. E. A. buvo priimtas, kaip darbų vadovas, tačiau (duomenys neskelbtini) negavo užsakymo, todėl E. A. iš darbo išėjo. Kad gauti darbo užsakymą, reikia turėti gerą specialistą - aukštalipį. Abejoja specialisto išvada, kurioje nurodyta, kas parašas žiniaraštyje ne E. A.. Tai, kad liudytojai teigė, jog pinigus gaudavo iš M. Z., jos nuomone jie galėjo nesuprasti klausimo. Ji kaip direktorė priima žmones į darbą ir jiems prisistato bei pasirašo darbo sutartį. Savaime aišku, kad ją žino kaip direktorę ir skiria nuo buhalterės M. Z. bei žino, kad M. Z. veda kasą. M. Z. dirbo puse etato, nepilną darbo dieną, todėl pinigai iš kasos po pietų neišduodami. Todėl ji retkarčiais išduodavo pinigus, nes turėdavo iki 130 000 Lt atsiskaitytinų pinigų ir iš jų už 20 000 Lt buvo paprašiusi darbuotojų nupirkti statybinių medžiagų. Jiems išduodavo pinigus pasirašytinai ir darbuotojas, nupirkęs medžiagas, atveždavo jai sąskaitas-faktūras, kurias M. Z. įtraukdavo į avansinę apyskaitą. Mano, kad avansinės apyskaitos turėjo būti patikrintos specialistės R. M.. V. M. 2010-09-21 ji išdavė 1000 Lt, tačiau juos gavo iš M. Z., kaip atskaitingas asmuo. M. Z. negalėjo žinoti, kad tuos pinigus ji pateikė V. M.. Už tuos pinigus, nupirkęs statybinių medžiagų V. M. pateikė jai sąskaitą – faktūrą ir M. Z. ji nepranešė, kad sąskaitą gavo kitas asmuo, o ne ji. Faktiškai statybines medžiagas pirkti turėjo ji, tačiau už minėtą 1000 Lt medžiagų nupirko V. M., nes jai buvo sunku tai padaryti. V. M. nurodė, kad 2010-11-05 pirko medžiagų už 5940 Lt, tai sumai išrašytos sąskaitos tų įmonių, kurios nurodytos lape. Už 32 242 Lt buvo pateikta sąskaitų-faktūrų ir nėra kasoje trūkumo minėtai sumai. Jai nėra žinoma, kad M. Z. būtų išdavusi V. M. 32 242 Lt. Galbūt, V. M. nelabai suprato klausimą, kai sakė kad jam buvo išduota 32 242 Lt. Be to, ties 32 242 Lt suma nėra V. M. parašo, kad jis tuos pinigus yra gavęs. Jis niekada negalėjo gauti tokios didelės sumos. Tie juodraščius rašyti jos ranka, nes ji prašė V. M. paskaičiuoti, kiek statybinių medžiagų reikės tame objekte. E. P. iš M. Z. gavo apie 10 000 Lt atsiskaitytinai ir pristatė sąskaitas-faktūras. Visas tas nedideles sumas, nurodytas kaltinamajame akte, darbuotojams išdavė ji, nes prašė nupirkti statybinių medžiagų. Savo raštą ji pažįsta ir gali patvirtinti, kad tuos įrašus dėl 1500 Lt ir dėl 1000 Lt darė savo ranka. Taip nebuvo, kad ji užpildė juodraštį ir nurodė, kad pasirašytinai išmokėti E. P. 1500 Lt, o M. Z., perduoda jam pinigus. M. Z. niekada nematė tų juodraščių, kuriuose paskaičiuota objekto savikaina. L. G. ji nėra davusi pinigų, nes ji nėra atsiskaitytinas asmuo, todėl ir M. Z. negalėjo Liubai išduoti pinigų. A. V. išduoti 1000 Lt buvo skirti virvei pirkti. Dėl atlyginimo A. V. nereiškė pretenzijų, atleidimo dieną su juo buvo pilnai atsiskaityta.
Kaltinamasis K. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuos lapus pildė T. Š., jis tik porą mėnesių vadovavo (duomenys neskelbtini) ir praktiškai jokios veiklos nevykdė, tik priiminėjo dokumentus. Tačiau jam FNTT pareigūnai paaiškino, kad turi atsakyti už tai, kad kažkas iš darbuotojų pildo kažkokius juodraščius, kadangi yra direktorius. Todėl jam buvo pareikštas įtarimas ir jis davė parodymus. Tie juodraščiai yra ne jo rašyti, už kuriuos jis turi atsakyti. Juodraščiai, tai medžiagų objektams savikainos paskaičiavimas. M. Z. jį pažįsta, nes prieš tai dirbo gamybos direktoriumi (duomenys neskelbtini) Jis ir dabar akcininkų sprendimu dirba direktoriumi. Žino, kad pinigus išduoda kasininkė pagal apskaitos dokumentus atskaitingam asmeniui ir išrašo kasos išlaidų orderį. Pagal tą išlaidų orderį asmuo privalo pristatyti išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pinigai buvo išduodami pagal išlaidų orderį, statybinėms medžiagoms pirkti. Tačiau daugiausiai jis parūpindavo statybinių medžiagų. Būna ir nenumatytų atvejų, kai prireikia medžiagų ar įrankių. Visas pagrindines statybines medžiagas teikdavo jis. M. Z. dirbo ne pilną darbo dieną, todėl jis visada turėjo savo atsiskaitytinų grynųjų pinigų. Per 2010 metus turėjo atsiskaitytinų pinigų 27 000 Lt. Nupirkęs medžiagas, už jas pristatydavo sąskaitą - faktūrą. Pagal kasos išlaidų orderį jis gauna grynuosius pinigus. (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo pat įkūrimo 2004 m., pradžioje tiekėju, vėliau gamybos direktoriumi. Ne visada galima objekte detaliai paskaičiuoti reikiamų medžiagų kiekius, todėl tų medžiagų ir pritrūkdavo. Objektai, kuriuose dirbo bendrovė buvo išsidėstę visoje Lietuvoje. M. Z. nebuvo davęs nurodymų išmokėti pinigus iš kasos pagal tuos lapus, kurie yra byloje. Pati M. Z. negalėjo išduoti pinigų, pagal tokios laisvos formos žiniaraščius, ji turėjo išrašyti kasos išlaidų orderius. Supranta, kad atsako bendra tvarka su visais, nors už tai atsakyti neturėtų. Nežino, ar jo mama T. Š., kai jis tapo direktoriumi išduodavo pinigus iš kasos. Jis matė, kad T. Š. darydavo paskaičiavimus, apie kuriuos dabar kalbama, tačiau į tai konkrečiai nesigilino. Tie vadinami laisvos formos žiniaraščiai nebuvo segami į segtuvą. Tuos lapus į segtuvą susegė ir sunumeravo FNTT darbuotojai, per pietų pertrauką atlikę kratą, juos į ofisą įleido aukštalipys A. F., kuris nėra administracijos darbuotojas. Nepamena, ar jam yra tekę darbuotojų prašyti nupirkti statybinių medžiagų ir nuvežti į objektą. A. V. nėra skolinęs pinigų. Sąmatai skaičiuoti bendrovė turi specialią kompiuterinę programą, tačiau su šia programa nėra susipažinęs. Dokumentų paėmimo aktą pasirašė jis, tie dokumentai nebuvo iš kažkur atnešti, o paimti iš bendrovės. Kadangi juodraščius, kuriuos paėmė FNTT pareigūnai rašė ne jis, tai nežino už kurį laikotarpį jie yra.
Kaltinamoji M. Z. kaltės nepripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2006 m. buhaltere ir kartu eina kasininkės pareigas. Atsako už įmonės apskaitą, deklaracijų pristatymą, registrų surašymą, pinigų išdavimą ir priėmimą. Jos darbą reglamentuoja LR įstatymai, labai gerai susipažinusi su Verslo apskaitos standartais, praėjo kursus ir turi specialų ekonominį išsilavinimą. Kas liečia grynų pinigų apskaitą bei kasos pajamų ir išlaidų orderius, kaip nurodyta ekspertizėje, dėl to žalos valstybei nepadaryta, mokesčiai sumokėti. Pinigus galėjo išmokėti tik pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose yra vadovo, kasininko ir buhalterio parašai. Pinigai galėjo būti išmokėti tik patvirtintiems atskaitingiems asmenims - direktoriui, jai ir V. M.. Ji griežtai reikalavo, kad būtų atsiskaityta už išduotus pinigus arba būtų grąžintas nepanaudotų pinigų likutis. 2010-12-31 nei ji, nei atskaitingi asmenys nebuvo jai skolingi, visi buvo atsiskaitę. Pirmą kartą ji pamatė tuos lapus, susegtus į segtuvą, kai prasidėjo tyrimas. Tyrėjai papasakojo viską, ką apie juos žinojo, nes juos galėjo atpažinti ir žinojo kokiuose objektuose atlieka darbus bendrovė. Tuose lapuose ji atpažino T. Š. raštą. Visus savo, kaip buhalterės veiksmus atlikdavo pagal įstatymus. Pinigų pagal laisvos formos žiniaraščius nei V. M., nei E. P. neišdavė, jų parodymai interpretacija. Pinigus ji išduodavo pagal avansines apyskaitas. V. M. pagal parašą avansinėje apyskaitoje, tikrai gaudavo pinigus. E. A. ir A. V. apskaitė atlyginimą ir pagal darbo užmokesčio žiniaraščius išmokėjo pinigus. Atlyginimai galėjo būti mokami grynais arba pavedimu, pagal pačių darbuotojų prašymą. Negali paaiškinti, kodėl specialistai išvadoje tvirtina, kad parašai yra ne E. A. ir ne A. V.. Ji mokėjo atlyginimą ne tik minėtiems asmenims, bet visiems darbuotojams pagal atlyginimų žiniaraštį. Kasa yra seife, esančiame bendrovės patalpose. 2010 metais viename kabinete sėdėjo trys administracijos darbuotojai ir T. Š.. Vieną darbo stalą turėjo gamybos direktorius, su juo sėdėjo kartu, tačiau nematė, ką jis darė. FNTT pareigūnai kratos metu su dokumentais išėmė ir jos vaiko piešinius, kuris kartais ateidavo ir laukdavo jos piešdamas. A. V. visus savo parašus paneigė, tačiau už kitus asmenis atlyginimų žiniaraštyje ji nepasirašė. Prie jos taip pat ir kiti asmenys negalėjo pasirašyti atlyginimų žiniaraštyje ne už save. Neabejoja, kad darbuotojai žiniaraštyje pasirašydavo ties savo pavarde, be to E. A. matė ne vieną kartą ir jį atpažintų. Kai vyko viešųjų pirkimų konkursai, E. A. taip pat sėdėjo ofise, diskutavo su direktoriumi. Todėl nesupranta, kokia nauda, darbuotojui pasakyti, kad žiniaraštyje ne jo parašas. Su E. A. dėl tų parašų nekalbėjo ir pretenzijų jis nereiškė. Laisvos formos žiniaraščiai nebuvo jos pildyti ar pasirašyti. Jos parašas ir raštas yra specifinis, atpažįstamas ir padirbti jos parašo praktiškai neįmanoma. Nėra jokios prasmės neforminti išlaidų orderio, nes jeigu ji neišduotų kasos išlaidų orderio, tai liktų atsakinga už tuos pinigus. Ji pildė ir algalapių žiniaraščius. Buvo nustatyta tvarka iki mėnesio 10 dienos išmokėti atlyginimus ir tą dieną visi darbuotojai ateidavo pasiimti atlyginimo. Paprastai darbuotojui sakydavo pasirašyti ties savo vardu, kai kuriems darbuotojams padėdavau paukščiukus, kur reikia pasirašyti. Neatsimena tokio atveju, kad žmogus būtų sakęs, jog kažkas pasirašė žiniaraštyje jo eilutėje.
Liudytojas E. P. parodė, jog jau buvo apklaustas liudytoju policijoje ir dabar nelabai viską pamena. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2009-10-02 stogdengiu. Pagal darbo sutartį jis dirba vieną valandą, mėnesinis jo atlyginimas 97 Lt. Pinigus jam perveda į asmeninę sąskaitą, esančią „DnB Nord“ banke, pavedimu. Dabar toje bendrovėje jau nebedirba. Darbo sutartis keitėsi, pradžioje dirbo pilnu etatu ir gaudavo minimumą, vėliau dirbo pusę etato. Nepamena valandinio atlyginimo dydžio ir nelabai įsivaizduoja, kas tai yra tabelis. Jo darbas vinį kalti. Kokius darbus reikės dirbti, nurodydavo K. Š.. Jam buvo išduotos pinigų sumos iki 1500 Lt, pinigai buvo skirti statybinėms medžiagoms ir kurui pirkti. Už gautus pinigus pasirašydavo, kokius dokumentus duodavo, tokius ir pasirašydavo. Pinigus išduodavo buhalterė, kartais direktorė, iš kur paimdavo, nematė. Pinigai buvo skirti medžiagoms, įrankiams, kurui, už tuos pinigus atnešdavo sąskaitas -faktūras. Tie pinigai nebuvo atlyginimas, už visus grynuosius pinigus atsiskaitydavo atnešdamas sąskaitas-faktūras. Stogdengiu dirbo ne vienas, dirbo trise - D. B. ir A. B., visų pareigos lygios. Darbo apskaitos tabelis nebuvo pildomas. Ikiteisminio tyrimo metu juodą segtuvą matė ir ten esančių dokumentų su jo parašais, neteko pildyti. Jis 2010 m. atliko stogo remonto darbus S. Š. g. 8, Klaipėda, Pievų take 3, Klaipėda, Aguonų g. 15, Klaipėda, Medžiotojų g. 14, Klaipėda. Segtuve Nr. 2 esantį lapą Nr. 86 su užrašu „Aguonų g. 15, Klaipėda“ užpildė ne jis, tačiau eilutėse, kur nurodytos pinigų sumos, yra jo parašai. Sumos: 1500 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 800 Lt, viso 6300 Lt, tai sumos, kurias jam išdavė buhalterė M. Z. statybinių medžiagų, įrankių ir kuro pirkimui. Šiuos pinigus ji išmokėjo (duomenys neskelbtini) ofise, esančiame Naujakiemio g. 26, Klaipėda. Lapo Nr. 88 su užrašu „Medžiotojų 14“ jis nepildė, ties sumomis yra jo parašai. Pinigus - 110 Lt, 1600 Lt, 400 Lt, 1090 Lt, iš viso 3200 Lt jam išdavė buhalterė M. Z.. Lapą Nr. 104 su užrašu „Pievų takas 3“ pildė ne jis, tačiau eilutėse ties sumomis 1500 Lt 2010-08-20, 200 Lt 2010-09-06, 2000 Lt 2010-09-07, 400 Lt 2010-09-10, 2000 Lt 2010-09-17, 2890 Lt 2010-09-29 yra jo parašai. Tai sumos, kurias buhalterė jam išmokėjo medžiagoms įsigyti. Sąskaitas - faktūras atiduodavo buhalterei M. Z.. Avansinių apyskaitų jis nepildė, medžiagų nenurašinėjo. Medžiagas, kurias pirkdavo, veždavo į remontuojamą objektą. Kokių medžiagų ir kiek reikės remontuojamam objektui informuodavo T. Š. ir K. Š.. Kiekvieną dieną tikrai nebūdavo išmokamos tokios didelės sumos. Jis remontavo ir renovavo stogus, todėl reikėjo pirkti čerpes ir kitas statybines medžiagas, tačiau labai tiksliai nesuskaičiuosi, kiek jų reikia. Medžiagas pateikdavo K. Š. ir kiti įmonės darbuotojai, jis pirkdavo tik jei pritrūkdavo. Statybines medžiagas pirkdavo ir stogdengiai Būtos, kai jo nebūdavo. Medžiagoms parvežti naudodavosi įmonės autobusiuku, kurį pats vairavo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2003 metų. Jei dirbant objekte, t.y. tvarkant stogus pritrūkdavo medžiagų, skambindavo K. Š. arba T. Š.. Pinigus išduodavo T. Š.. Stogo tvarkymo darbai - nuimti seną dangą, ką reikia suremontuoti ir uždėti naują. Daugiausiai tvarkė daugiabučių gyvenamųjų namų stogus.
Liudytojas V. M. parodė, kad T. Š. buvo direktorė, M. Z. buhalterė. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) aukštalipiu, Klaipėdoje. Pramoninis alpinizmas, tai su virvėm leistis nuo namo, toks jo darbas. Konkrečiau, jo darbas buvo pastatų siūlių remontas, langų plovimas. Kas su juo sudarė darbo sutartį nepamena, turbūt, (duomenys neskelbtini) Atlyginimą gaudavo ir į rankas, ir per banką. K. Š. nurodydavo, kokius darbus reikia atlikti. Medžiagas darbams pirkdavo pats arba jam atveždavo. Tai buvo varžtai, hidroizoliacinė medžiaga, dangos. Kai K. Š. negalėdavo duoti medžiagų, pats važiuodavo jų pirkti, nes jam duodavo pinigų atsiskaitytinai medžiagoms pirkti. Kasos orderį išduodavo M. Z. ir T. Š.. Nepamena, kokias sumas imdavau medžiagoms pirkti. Kiek dirbdamas per dieną sunaudodavo medžiagų, neskaičiuodavo, tačiau kiek reikia medžiagų paskaičiuodavo, kai ateidavo į ofisą prašyti pinigų. Gavęs pinigų važiuodavo į artimiausią parduotuvę, dažniausiai pirkdavo „Senukuose“. Kiek reikia pinigų medžiagoms, skaičiuodavo ir jis, ir K. Š.. Nupirkęs medžiagas pristatydavo sąskaitą - faktūrą. Neatsimena, kad medžiagų reikėtų pastoviai pirkti už keliolika tūkstančių. 2010 m. rugsėjį jis atliko darbus Vilniaus mieste, Šeškinės ir Naujamiesčio mikrorajonuose. Apklausos metu jam pateiktame segtuve Nr. 2 buvo susegti lapai, kuriuose jis apskaičiavo pinigų sumas, reikalingas medžiagoms įsigyti. Segtuvo 89 lape 2010-09-21 nurodyta, kad darbams atlikti jam reikia 1000 Lt; šiuos pinigus jam išdavė buhalterė M. Z.. Lapą Nr. 90, 2010-11-05 pildė jis, nurodė, kad reikiamiems darbams atlikti reikia medžiagų už 5489 Lt. Lapą Nr. 92, 2010 m. lapkritį pildė jis, nurodydamas atliekamiems darbams reikiamų medžiagų kainas - 32 242 Lt; šiuos pinigus jam išdavė buhalterė M. Z.. Lapą Nr. 93, 2010-08-18 pildė jis, nurodė atliekamus darbus, objektus ir medžiagų kainas - 8511 Lt; šiuos pinigus jam išdavė M. Z.. Lapą Nr. 94 pildė jis, nurodė medžiagų kainą - 6977 Lt; šiuos pinigus jam išdavė M. Z.. Lapą Nr. 95 2010-06-09 pildė jis, nurodė medžiagų kainą - 11 873 Lt; šiuos pinigus jam išdavė M. Z.. Šalia sumų yra jo parašai. Lapą Nr. 105, 2010-06-17 pildė jis, nurodė reikiamų medžiagų sumą - 3630, Lt; šiuos pinigus jam išdavė M. Z.. Šiame lape yra jo parašas. Lapą Nr. 109, 2010-04-30 pildė jis, nurodė medžiagų sumą - 5940 Lt; šiuos pinigus jam išdavė M. Z.. Lapą Nr. 110 pildė ne jis, tačiau jame pasirašė už gautus pinigus medžiagoms - 2700 Lt, šiuos pinigus jam išdavė M. Z.. Medžiagas, nurodytas minimuose lapuose pirko už grynus pinigus ir sąskaitas - faktūras atiduodavo buhalterei M. Z.. Pinigus medžiagų įsigijimui ji išduodavo (duomenys neskelbtini) ofise. Medžiagų jis nenurašinėdavo, avansinių apyskaitų nepildė. Kai gaudavau pinigus, pasirašydavau kasos pajamų orderį. Neskiria, kasos pajamų ar kasos išlaidų orderis. Pasirašydavo kasos išlaidų orderį. Nebuvo atvejo, kad neduotų pasirašyti kasos pajamų orderio. Neatsimena, ar buvo taip, kad atnešė sąskaitų - faktūrų mažiau, negu gavo pinigų. Būdavo tokių atvejų, kad pinigus išduodavo ne M. Z.. Tuomet pinigus išduodavo T. Š., nes M. Z. po pietų nebūdavo. Gavus pinigus pasirašydavo ant lapelio. Nebūdavo atvejų, kad M. Z. išdavus pinigingus, neprašydavo pasirašyti. M. Z. išduodavo pinigus tik su kasos išlaidų orderiu. Nepamena ar 1000 Lt jam 2010-09-21 išdavė ne M. Z., tačiau ne visas sumas jam išdavė M. Z.. Nebuvo atvejo, kad M. Z. išdavus pinigus duotų pasirašyti ant paprasto lapo. Ant paprasto lapo pasirašydavo, kai pinigus išduodavo T. Š.. Segtuvo 29 lape nurodytą 1000 Lt sumą gali būti, kad išdavė T. Š.. Sąskaitas - faktūras parveždavo į ofisą ir padėdavau ant stalo M. Z.. M. Z. buvo buhalterė, o T. Š. - direktorė. Nesigilino, ar galėjo pinigus išduoti T. Š., nes dirbo savo darbus. Nepamena, ar K. Š. tokiu būdu buvo jam išmokėjęs pinigus. Pretenzijų įmonei dėl atlyginimo išmokėjimo neturi - žiniaraštyje visur jo prašai. Iš įmonės darbuotojų nėra skolinęsis pinigų.
Liudytojas A. V. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) kada tikslai nepamena. Norėjo įgauti aukštalipio įgūdžių, todėl atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) aukštalipio padėjėju. Dirbo maždaug mėnesį. Norėjo išmokti dirbti su virvėm. Pilnai dirbti darbų jam neleido, nes jis tik mokėsi ir buvo įdarbintas, kaip pradedantysis aukštalipys. Bandė plauti langus, tačiau nepavyko. Atlyginimas buvo skaičiuojamas už mėnesį ir gavo apie 100 Lt. Pinigus išmokėjo buhalterė M. Z.. Jis yra studentas, rugsėjo mėnesį prasidėjo mokslai, todėl nutraukė darbo sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pateiktame juodos spalvos segtuve esančiame lape Nr. 98 yra ranka daryti įrašai. Šiuos įrašus gali paaiškinti taip: po žodžiu „avansai“ yra įrašas 3x200; 600, ir data 2010-07-27 su parašu, tai suma, kurią avansu gavo jų brigada už langų plovimą, o pinigus išdalino L. G.. Ties rankraštiniais įrašais „Liuba“ ir 3 eilutėse ties vardu „Saša“ (rusų kalba) yra jo parašai. Ties įrašu „Liuba“ nurodyta 552 Lt suma ir data 2010-08-06 jis pasirašė, kaip brigados narys, kadangi jie gautus pinigus dalindavosi tarpusavyje. Ties vardais „Saša“ (rusų kalba) yra nurodytos 500, 200 ir 1000 litų sumos, tai atlygis už jo darbą (duomenys neskelbtini) Minėtus pinigus gavo lape nurodytomis datomis: 2010-08-20, 2010-08-25 ir 2010-08-31. Pinigai buvo išmokėti, kai jau faktiškai bendrovėje nebedirbo. Kadangi bendrovė jam buvo įsiskolinusi, todėl kelis kartus skambino K. Š., kad atsiskaitytų. Nurodė, kad jam reikia susimokėti už mokslą, todėl paskutinę vasaros dieną Konstantinas jam (duomenys neskelbtini) ofise ir išmokėjo pinigus. Jam pateiktame geltonos spalvos segtuve, 141 lape esančiame Atlyginimo žiniaraštyje Nr. 10/028 už 2010-06 ties jo pavarde ir 35,31 Lt suma yra ne jo parašas ir minėtos sumos iš buhalterės M. Z. jis nėra gavęs. 188 lape esančiame Atlyginimo žiniaraštyje Nr. 10 už 2010-07 ties jo pavarde ir 92,68 Lt suma jo parašo nėra ir jis šios sumos iš buhalterės M. Z. negavo. Taip pat ne jo parašai ties jo pavarde yra ir 222 lape esančiame Atlyginimo žiniaraštyje Nr. 10/065 už 2010-08 ties 194,20 Lt suma, 306 lape esančiame Atlyginimo žiniaraštyje Nr. 10/089 už 2010-10/11 ties 181,91 Lt suma. Šių pinigų iš buhalterės M. Z. negavo, visus žiniaraščius mato pirmą kartą. Tačiau teismo posėdžio metu parodymus pakeitė ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus. Buvo paimti rašysenos pavyzdžiai. Tiksliai nepamena, kur pasirašė jis, o kur ne, žiūrėdamas segtuvą teisingai įvardijo, segtuvuose buvo jo parašai. (duomenys neskelbtini) jam neskolinga. Galėjo būti, kad tas sumas, kurios nurodytos žiniaraštyje jis gavo. Nežino, ar galėjo būti, kad už jį pasirašė kitas asmuo. Prie atlyginimo, turbūt jis turėjo pasirašyti, jis tikriausiai ir pasirašė. Nemano, kad Liuba galėjo imdama pinigus už jį pasirašyti. Pretenzijų dėl neišmokėto atlyginimo neturi, nurodytas sumas gavo. Galbūt, kai prasidėjo mokslai pamiršo nenutraukti sutartį, nors realiai ir nedirbo. Niekas jam nesakė, kad 2010-07-27 gauti 600 Lt yra avansas už langų plovimą. Jie pirkdavo įvairias medžiagas, todėl nepamena dėl to avanso. Jam buvo duoti pinigai vieną kartą įsigyti medžiagoms, t.y. virves laipiojimui. l metras virvės kainavo apie 6 Lt, o virvių „D“ raidės pastato langams nuvalyti reikėjo 100 m. Už įsigytas virves sąskaitų bendrovei nepristatė. Iš V. M. buvo pasiskolinęs pinigų laipiojimo bateliams, jie kainavo 360 Lt. Būdavo, kad skolindavosi pinigų iš V. M. ar kitų asmenų, tiksliai dabar nepamena. Tiksliai nežinojo darbų vertės ir jų apimčių. Iš T. Š. niekada negavo pinigų. Neatsimena, kiek pinigų gavo iš K. Š., iš M. Z. yra gavęs pinigų, bet neatsimena kiek kartų.
2011-09-15 specialisto išvadoje Nr. 5-3/85 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nustatyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus bei (duomenys neskelbtini) direktorės T. Š. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 bei direktoriaus K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31 organizuojamą buhalterinę apskaitą ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš kokių piniginių lėšų kasininkė M. Z. 11 atvejų laisvos formos apskaitos dokumentais – mokėjimo žiniaraščiais pagrindė piniginių lėšų išmokėjimą, iš viso 92 063,00 Lt, iš jų: 54 331,00 Lt Lt (8 atvejais) direktorės T. Š. darbo laikotarpiu ir 37 732,00 Lt (3 atvejais) direktoriaus K. Š. darbo laikotarpiu.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 ir direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31, organizuodami buhalterinę apskaitą nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
- 6 straipsnio 2 dalies nuostata – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ - buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 54 331,00 Lt + 37 732,00 Lt gavimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš kokių piniginių lėšų (duomenys neskelbtini) kasininkė M. Z. laisvos formos apskaitos dokumentais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 92 063,00 Lt (54 331,00 Lt direktorės T. Š. darbo laikotarpiu ir 37 732,00 Lt direktoriaus K. Š. darbo laikotarpiu) išmokas (duomenys neskelbtini) darbuotojams bei jų panaudojimo bei
-12 straipsnio 1 dalies nuostata – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų gavimo bei išmokėjimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams: V. M. bei E. P. iš viso 92 063,00 Lt (54 331,00 Lt direktorės T. Š. darbo laikotarpiu ir 37 732,00 Lt direktoriaus K. Š. darbo laikotarpiu) bei jų panaudojimo.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 ir direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31), organizuodami buhalterinę apskaitą nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ tiriamuoju laikotarpiu nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą bei laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 neišsaugojo sąskaitų faktūrų, kuriomis (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. M. bei E. P. pagrindė statybinių medžiagų pirkimą, iš viso už 92 063,00 Lt (54 331,00 Lt direktorės T. Š. darbo laikotarpiu ir 37 732,00 Lt direktoriaus K. Š. darbo laikotarpiu).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ – tiriamuoju laikotarpiu už (duomenys neskelbtini) dokumentų išsaugojimą atsakė (duomenys neskelbtini) direktorė T. Š. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 ir direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31.
Pagal (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b.l. 10-197, 3 t., b.l. 1-186).
2012-07-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-66 (12), nustatyta, kad tirti pateiktuose 2008-2010 metų (duomenys neskelbtini) atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 eilutėje „E. A.“, E. A. vardu pasirašė ne E. A., o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.
Tirti pateiktuose 2010 metų (duomenys neskelbtini) atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 10/028, 10-065, 10/089, eilutėje „A. V.“, A. V. vardu pasirašė ne A. V., o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.
Tirti pateiktame 2010 metų (duomenys neskelbtini) atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 ( 7 mėn.), eilutėje „A. V.“, parašo A. V. vardu nėra (1 t., b. l. 190- 196).
2012-08-22 specialisto išvadoje Nr. 5-3/71 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, nustatyta kad, (duomenys neskelbtini) direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02, 21 atveju apskaitos dokumentais - atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 pagrindė piniginių lėšų išmokas (darbo užmokesčio išmokėjimus) (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. A., iš viso 3083,62 Lt. Pagal tiriamojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus ir jų registrą „Kasos knyga“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, 21 atveju atlyginimų žiniaraščių duomenis - kasos išlaidas iš viso 3083,62 Lt, užregistravo atitinkamuose registruose: Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos registruose: Nr. 272 „Kasa“, Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“. (duomenys neskelbtini) direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 21 atveju apskaitos dokumentais - atlyginimų žiniaraščiais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas - darbo užmokesčio išmokėjimą (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. A., iš viso 3083,62 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama (duomenys neskelbtini) apskaitą, laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“- 21 atveju Atlyginimų žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių darbo užmokesčio išmokėjimą, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, duomenis užregistravo apskaitos registruose:
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ užregistravo išlaidas iš kasos, iš viso 3083,62 Lt;
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ 21 atveju užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą, iš viso 3083,62 Lt (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. A..
Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-02 (duomenys neskelbtini) 4 atvejais apskaitos dokumentais atlyginimų žiniaraščiais Nr. 10/028, 10 (už 2010-07), 10/65, 10/089 pagrindė piniginių lėšų išmokas (darbo užmokesčio išmokėjimus) (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. V., iš viso 504,10 Lt. Pagal tiriamojo laikotarpio (nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31) (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus ir jų registrą „Kasos knyga“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, 4 atvejais kasos išlaidų orderių bei atlyginimų žiniaraščių duomenis - kasos išlaidas iš viso 504,10 Lt, užregistravo atitinkamuose registruose: Didžiosios knygos buhalterinės sąskaitos registruose: Nr. 272 „Kasa“, Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-02 3 atvejais apskaitos dokumentais (atlyginimų žiniaraščiais: Nr. 10/028, 10/065, 10/089), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas - darbo užmokesčio išmokėjimą (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. V., iš viso 411,42 Lt.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama (duomenys neskelbtini) apskaitą, laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-02 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“- 3 atvejais apskaitos dokumentų - Atlyginimų žiniaraščių: Nr. 10/028, 10/065, 10/089 pagrindžiančių darbo užmokesčio išmokėjimą, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, duomenis užregistravo apskaitos registruose:
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ užregistravo išlaidas iš kasos, iš viso 411,42 Lt;
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ 3 atvejais užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą, iš viso 411,42 Lt (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. V..
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (vyr. buhalterė ir kasininkė M. Z.) nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punkto nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „8. Kasininkas, neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytą laikotarpį, privalo: 8.1. mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įrašyti žodį "Deponuota"; 8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraštį; 8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti“ – 1 atveju prie (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. V. pavardės ir sumos 92,68 Lt neįrašė žodžio „Deponuota“, nesudarė deponuotos sumos atskiro žiniaraščio bei Atlyginimų žiniaraštyje Nr. 10 (už 2010-07) neįrašė faktiškai išmokėtos sumos.
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2 straipsnio 1 dalies nuostatą – „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 24 atvejais apskaitos dokumentais (Atlyginimų žiniaraščiais: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 10/028, 10/065, 10/089), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – atlyginimo išmokėjimą darbuotojams, iš viso 3495,04 Lt.
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščius nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų 3587,72 Lt (3495,04+92,68) panaudojimo teisingumo.
Pagal (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2t., b.l. 10-197, 3 t., b.l. 1-186).
Specialistė R. M. parodė, kad 2012-08-22 specialisto išvadą dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo ji tvirtina. Tyrė pagal jai pateiktus apskaitos dokumentus ir pagal ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, jų pagrindu pateikė specialisto išvadą. Nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl (duomenys neskelbtini) veiklos pateikė dvi išvadas - pirma už 2010 metus, o kita vėlesnė. Kitoje užduotyje buvo suformuoti kiti klausimai dėl darbo užmokesčio, žiniaraščių ir atlyginimo išmokėjimo dviem asmenims. Pagal eksperto išvadą žiniaraščiuose pasirašė ne tie asmenys. Buvo nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio l dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimai. Buvo nustatyta 24 atvejai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Tas pažeidimas duoda pasekmes - negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, veiklos ir kapitalo. Rankraštiniai įrašai įvardijami kaip laisvos formos žiniaraštis. Žiniaraštis turi atitikti buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus reikalavimus. Nebuvo užduotas klausimas, ar tie lapai atitiko Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus reikalavimus, bet jei žiniaraštis būtų įtrauktas į įmonės apskaitą, tai jo nereikėtų neigti. Šiuo atveju šis segtuvas nebuvo apskaitoje, nebuvo registruose. Nebuvo pateikti dokumentai, kur asmenys gautus pinigus išleido. Nebuvo patvirtinimų, kur tos lėšos panaudotos. Iš liudytojų parodymų galima buvo spręsti, kur buvo panaudotos lėšos. Laisvos formos žiniaraščiai nebuvo įtraukti į įmonės registrą. Nebuvo tokios sumos įtrauktos į apskaitą. Ji žiūrėjo tuos laisvos formos dokumentus, tikrino, ar tie dokumentai įtraukti į apskaitą. Dėl 24 epizodų neatitikimų įstatymų reikalavimams, negalima buvo iš dalies nustatyti balanso. Procentine išraiška negali pasakyti, kokios dalies negalima nustatyti, tokių dalykų ji nevertina. Vertina, ar buvo įtraukti grynieji pinigai į apskaitą, ir ar buvo sumos išmokėtos. Į apskaitą buvo įtraukta tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal apskaitą, tos piniginės lėšos nebuvo išmokėtos. Nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudoti tie pinigai. Gal būt liudytojams buvo išmokėti pinigai, tačiau nėra duomenų, iš kur buvo paimti išmokėti pinigai, nebuvo parašo. Matosi, kad užregistruota tikrovės neatitinkanti ūkinė operacija. Apie pinigų deponavimą taip pat pasisakė išvadoje. Dokumentinis kasos likutis yra sumažintas ir ji nežino, ar pinigai išėjo iš kasos. Negali teigti, kad iš kasos nebuvo paimti pinigai. Remiantis apskaita, negalima nustatyti ar buvo sumokėti tie pinigai. Ištyrusi dokumentus išvadoje atsakė į jai suformuluotus klausimus. Daugiau jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų nerado. Pateikus naujus dokumentus išvada nepasikeistų. Susipažino su audito kompanijos faktiniais stebėjimais, tačiau dėl to jos išvada nepasikeistų. Nežino, kokius dokumentus tyrė minėta audito kompanija, tačiau jų pateikta informacija apie kasos pinigų likučius, sutampa su pinigų likučiais kasoje nurodytais jos išvadoje. Pinigai nebuvo parodyti apskaitoje, nebuvo žiniaraščiuose apskaityti. Visos akcinės bendrovės turi vadovautis Verslo apskaitos standartais. Ji atlikdama tyrimą vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris griežtai reglamentuoja buhalterines apskaitos nuostatas ir kurį papildo Verslo apskaitos standartai. Verslo apskaitos standartai reglamentuoja apskaitos tvarkymą. Ji dirbo griežtai pagal jai pateiktus klausimus ir pateikė išvadą, jog negalima nustatyti nuosavo kapitalo dydžio, tik todėl, kad dokumentai nėra įtraukti į apskaitą. Liudytojo apklausos protokole, buvo pasakyta aiškiai, kad dokumentas buvo atpažintas, jo parašas buvo. Minėtas dokumentas buvo įsegtas į (duomenys neskelbtini) segtuvą ir tą segtuvą liudytojas apibūdino. Nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo paimtas tas segtuvas. Jai nežinoma, kad M. Z. tvarkė ne tik (duomenys neskelbtini) apskaitą. Avansines apyskaitas paprastai sudaro atskaitingas asmuo, jas tvirtina buhalteris. Į priedus deda tik tuos dokumentus, iš kurių galime nustatyti pažeidimus. Nori patvirtinti, jog piniginės lėšos buvo sumokėtos iš buhalterės kasininkės. Išvadą darė iš liudytojų apklausos, iš registrų centro pateiktų dokumentų, FNTT dokumentų pateiktų priėmimo perdavimo aktu, ikiteisminio tyrimo byla, kitais dokumentais, jai pakako dokumentų išsamiai išvadai pateikti. Visus gautus dokumentus įvertino, tame tarpe avansinę apyskaitą ir atsiskaitymus.
Specialistas A. M. parodė, kad yra JAK audito filialo vadovas ir vidaus auditorius, tvirtina savo išvadą. K. Š. kreipėsi su užduotimi nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį bei struktūrą 2010-12-31 datai. Atliekant šią užduotį, svarbu žinoti, kas reglamentuoja nuosavo kapitalo ir struktūros nustatymą. R. B. apskaitos įstatymo 3 straipsniu, ūkio subjektai, tvarkydami verslą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais. Pagal 8 Verslo apskaitos standartą nuosavas kapitalas, bendrose nuostatuose 1 punkte pažymi, kad šio standarto tikslas - nustatyti, kaip turi būti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais. 9 Verslo apskaitos standartas - atsargos. Šio standarto tikslas – nustatyti atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėj atskaitomybėje tvarką. 12 Verslo standartas nustato turtą, jo tikslas – nustatyti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. 18 Verslo standarto tikslas – nustatyti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Jis pateikė atskirą paklausimą Audito ir apskaitos tarnybai ir šį dokumentą pateiks prie bylos. Dokumente nurodyta, kad turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus bei struktūrą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, o konkrečiai nurodyta, kaip tai daryti – Verslo apskaitos standartuose. Verslo standartus pateikė prie bylos teismui. Kai kurie verslo apskaitos standartų pakeitimai yra padaryti 2011 ir 2012 metais, o šiuo metu nagrinėjama bendrovės veikla už 2010 metus, tačiau jo minėti punktai yra aktualios redakcijos, standartų pirmi punktai nurodo paskirtį ir jie tikrai nesikeitė, todėl privalu vadovautis minėtais teisės aktais, nes jie reglamentuoja turto nuosavo kapitalo struktūrą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis 16 straipsnio 1 punktu, Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Detaliai kaip tai daryti nustato Verslo apskaitos standartai. Tie pastebėjimai padaryti konkrečiai iš Verslo apskaitos registrų, apskaitos dokumentų. Vienas iš svarbių momentų galėtų būti klausimas, ar yra paslėptos pajamos ir ar padaryta žala tretiesiems asmenims, ar nesumokėti mokesčiai valstybei. Kiek jam žinoma tokios informacijos nėra. Jokių nepripažintų pajamų nustatyta nebuvo. Tačiau nėra susipažinęs su FNTT išvada. Jo užduotis buvo tam tikrai datai nustatyti, ar viskas yra tvarkinga apskaitoje. Nustatė, kad viskas yra tvarkinga, tačiau jo išvada tai nėra auditas už tam tikrus metus. Nori pabrėžto, kad specialistė teikdama išvadą, privalėjo vadovautis, ne tik Buhalterinės apskaitos įstatymu, bet ir Verslo apskaitos standartais. Teisės aktai visiems yra vienodi. Šiuo atveju jo užduotis buvo nustatyti turto bei kapitalo dydį ir struktūrą tam tikrai dienai. Jis neprivalo būti susipažinęs su teisės aktais, reguliuojančiais FNNT darbą. Verslo apskaitos standartais privalu vadovautis tvarkant apskaitą visiems. Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas detaliai nurodo, kaip tai atlikti. (duomenys neskelbtini) direktorius K. Š. užsakė ataskaitą. Tam, kad padaryti savo išvadas, jis gavo pakankamai dokumentų. Išvadą padarė iš direktoriaus K. Š. jam pateiktų dokumentų. Jam nežinoma, kokie dokumentai išimami, kai tyrimą atlieka FNTT. Jis gavo pakankamai dokumentų, kurių pakako atliekant užduotį. Buhalterinės apskaitos įstatymas nurodo bendrus reikalavimus, tačiau privaloma vadovauti ir Verslo apskaitos standartais. Nėra nurodyta, kad ūkinės finansinės operacijos neturi būti fiksuojamos. Teismo posėdžio metu suprato, kad (duomenys neskelbtini) neįtraukė dalies dokumentų. Buvo informuotas, dėl ko yra byla. Matė ataskaitą, kuri perduota teismui, bet detaliai su ja nėra susipažinęs. Tuos laisvos formos žiniaraščius jis matė. Kaip minėjo specialistė, vienas iš pažeidimų yra buhalterinės apskaitos dokumento rekvizitas, tačiau jis nėra nurodytas. Todėl šių dokumentų niekaip neįmanoma priskirti (duomenys neskelbtini) Jis ataskaitą surašė tik remdamasis oficialiais (duomenys neskelbtini) dokumentais. Jam buvo pateikti įmonės dokumentai, kurie jam buvo reikalingi. Nėra jokių rekvizitų, siejančių parodytą dokumentą su byla. Šis dokumentas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo nurodomų privalomų rekvizitų reikalavimų. Jis matė specialistės ataskaitą su visais priedais. Tarp tų laisvos formos dokumentų nebuvo dokumentų su (duomenys neskelbtini) rekvizitais, todėl neįmanoma tų dokumentų susieti su bendrove. Gali būti, kad taip yra dėl to, kad specialistė nesivadovavo Verslo apskaitos standartais, todėl iš dalies negalėjo nustatyti nuosavo kapitalo dydžio ir struktūros. Negalima pagal M. Z. gynėjo parodytą popieriuką nustatyti kieno tai dokumentas, nes jokių rekvizitų jame nėra.
Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tam tikromis alternatyviomis veikomis - apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, paslepiant apskaitos dokumentus, sunaikinant apskaitos dokumentus, sugadinant apskaitos dokumentus. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Kaltinamieji T. Š., K. Š. ir M. Z. kaltės dėl to, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą nepripažino. T. Š. teigė, jog FNTT pareigūnų kratos metu (duomenys neskelbtini) išimti dokumentai yra juodraščiai, kurie nebuvo pateikti buhalteriai M. Z., buhalterė M. Z. teigė, jog tvarkydama buhalterinę apskaitą griežtai laikėsi LR įstatymų ir Verslo apskaitos standartų. Kalinamasis (duomenys neskelbtini) vadovas K. Š., kaltės nepripažino, teigdamas, jog nėra atsakingas už darbuotojų veiksmus, tačiau kaltinamųjų kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys, specialistų išvados, liudytojų parodymai, tame tarpe ir pačių kaltinamųjų parodymai.
Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalyje imperatyviai pasisakyta, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji T. Š. nuo 2004-06-28 vadovavo (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 44), bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2004-07-08 (2 t., b.l. 52). Visuotinių akcininkų susirinkime 2010-10-29 priimtu sprendimu (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2010-11-02 patvirtintas K. Š. (2 t., b.l. 68, 70-71). Beje, tiek T. Š., tiek ir K. Š. yra ir (duomenys neskelbtini) akcininkai (2 t., b.l. 63). Bendrovės veikla - pastatų stogų remontas ir renovacija, pastatų siūlių tvirtinimas bei aukštuminių pastatų langų valymas. T. Š. ir K. Š. skirtingais laikotarpiais, būdami (duomenys neskelbtini) vadovais, yra atsakingi už bendrovės apskaitos organizavimą. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 (duomenys neskelbtini) direktore buvo T. Š. nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31 direktoriumi buvo K. Š.. Pagal (duomenys neskelbtini) organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b.l. 10-197, 3 t., b.l. 1-86). Kaltinamoji T. Š. teismo posėdžio metu teigė, jog FNTT tyrėjų išimti dokumentai, tai tik juodraščiai su preliminariomis darbų sąmatomis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini) Teigė, jog ne visada preliminarių sąmatų pagrindu būna sudaromos sutartys su užsakovais, todėl tų juodraščių nepateikė buhalteriai, kaltinamajai M. Z.. Neneigė, jog turėdama savo žinioje tam tikras pinigų sumas, kurias ji įvardino kaip atsiskaitytinas, galėjo laisvai jomis disponuoti ir išduoti darbuotojams statybinėms medžiagoms pirkti, neišrašydama kasos išlaidų orderio, tačiau paprašydama pasirašyti ant paprasto lapo ir pateikti sąskaitas-faktūras, patvirtinančias grynųjų pinigų panaudojimą. Asmenys, gavę pinigus, pasirašydavo ant paprasto lapo, jog pinigus gavo. Kaltinamasis K. Š., nuo 2010-10-29 vadovavęs bendrovei, patvirtino, jog FNTT pareigūnų išimti juodraščiai buvo rašyti T. Š., tačiau teigė nežinantis, ar buvusi direktorė T. Š. išduodavo darbuotojams pinigus statybinėms medžiagoms pirkti ir tvirtino, jog pinigus išduodavo buhalterė M. Z., išrašydama kasos išlaidų orderį. Teigė, jog ir jis turėjo savo žinioje atsiskaitytinų pinigų už kuriuos jis pirkdavo statybines medžiagas ir buhalteriai pristatydavo sąskaitas-faktūras, patvirtinančias grynųjų pinigų panaudojimą. Tvirtino, jog buhalterė M. Z. išduoti pinigų iš kasos, išrašydama laisvos formos žiniaraštį tikrai negalėjo. Pati kaltinamoji M. Z., (duomenys neskelbtini) buhalterė, teigė, jog tvarkydama apskaitą griežtai vadovavosi LR įstatymais bei Verslo apskaitos standartais. Pinigus ji išmokėdavo tik pagal kasos išlaidų orderius ir griežtai reikalavo pateikti sąskaitas- faktūras, patvirtinančias grynųjų pinigų panaudojimą. Pinigus iš kasos išduodavo tik patvirtintiems atskaitingiems asmenims - direktoriui ir V. M.. Patvirtino, jog FNTT pareigūnų rasti lapai, t.y. juodraščiai, rašyti T. Š., o pinigų pagal laisvos formos žiniaraščius ji niekam nėra išdavusi, nes pinigus išduodavo pagal avansines apyskaitas. Liudytojas E. P. teigė, jog pinigus statybinėms medžiagoms pirkti išduodavo buhalterė M. Z., o kartais direktorė T. Š., už gautus pinigus pasirašydavo, tačiau negali patvirtinti, kokius dokumentus jis pasirašydavo. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jam pateiktame segtuve buvę susegti lapai su nurodytomis pinigų sumomis pildyti ne jo, tačiau prie nurodytų sumų yra jo parašai. Neneigė, jog tuos pinigus iš buhalterės gavo medžiagoms pirkti ir buhalterei M. Z. už grynuosius pinigus atsiskaitydavo pateikdamas sąskaitas-faktūras. Liudytojas V. M. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) dirbo aukštalipiu ir remontavo stogus, kai medžiagų negalėdavo parūpinti K. Š., tuomet medžiagas pirkdavo pats, o pinigus išduodavo buhalterė M. Z. arba T. Š., už gautus pinigus atsiskaitydavo pateikdamas sąskaitas - faktūras buhalteriai. Tvirtino, jog M. Z. visada pasirašydavo kasos išlaidų orderį, kartais, kai buhalterės nebūdavo pinigus medžiagoms pirkti išduodavo T. Š. ir jai pasirašydavo ant paprasto lapelio. V. M. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pateikti segtuve susegti lapai pildyti jo ir prie nurodytų sumų, kurios buvo jam išduotos medžiagoms pirkti yra jo parašai. Liudytojas A. V., teismo posėdžio metu duodamas parodymus, buvo nenuoseklus ir keitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas tyrėjų teigė, jog jam pateiktus žiniaraščius mato pirmą kartą ir tokių pinigų sumų iš buhalterės M. Z. nėra gavęs, tačiau teismo posėdžio metu teigė, jog gal būt tas sumas ir yra gavęs. Specialisto 2012-07-03 pateiktą išvadą Nr. 11K-66 (12), (4 T., b.l. 190-196), kurioje pasisakyta, jog prie išmokėtų A. V. pinigų yra ne jo parašas, liudytojas paaiškino, jog jis neatsimena, kur pasirašė jis, o kur ne jis. Žiniaraštyje prie išmokėto atlyginimo tikriausiai pasirašė jis ir nežino ar galėjo už jį pasirašyti kitas asmuo, teigė, jog dėl atlyginimo pretenzijų neturi, nurodytas sumas gavo, jas išmokėjo buhalterė M. Z.. Teismo posėdžio metu A. V. tvirtino, jog iš T. Š. pinigų niekada negavo, pinigus jam išmokėjo M. Z., nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog pinigų Z. Z. jam niekada nėra išmokėjusi. Akivaizdu, jog A. V. parodymai prieštaringi, todėl vertinant liudytojo parodymus darytina išvada, jog jis sako netiesą, norėdamas kaltinamiesiems padėti išvengti atsakomybės. 2012-08-22 specialisto išvadoje Nr. 5-3/71 (4 t., b.l. 7-16) dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-02 (duomenys neskelbtini) buhalterė M. Z. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų: 3 atvejais apskaitos dokumentais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas - darbo užmokesčio išmokėjimą (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. V. iš viso 411,42 Lt ir šiuos duomenis užregistravo apskaitos registruose:
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ užregistravo išlaidas iš kasos, iš viso 411,42 Lt;
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ 3 atvejais užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą, iš viso 411,42 Lt (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. V. (4 t., b.l. 19).
Direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02 nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 21 atveju apskaitos dokumentais - atlyginimų žiniaraščiais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas - darbo užmokesčio išmokėjimą (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. A., iš viso 3083,62 Lt., o vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama (duomenys neskelbtini) apskaitą, laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“- 21 atveju Atlyginimų žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių darbo užmokesčio išmokėjimą, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, duomenis užregistravo apskaitos registruose:
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ užregistravo išlaidas iš kasos, iš viso 3083,62 Lt;
-buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ 21 atveju užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą, iš viso 3083,62 Lt (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. A.(4 t., b.l. 19).
Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, jog – „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščius nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų 3587,72 Lt (3495,04+92,68) panaudojimo teisingumo. Dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b.l. 7-162). Teismo posėdžio metu apklausta FNTT vyriausioji specialistė R. M. patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, jog ištyrus jai pateiktus dokumentus bei ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nustatyta, jog dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir nuosavo kapitalo dydžio, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė pabrėžė, jog atlikdama tyrimą vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris griežtai reglamentuoja buhalterinės apskaitos nuostatas ir šį įstatymą papildo Verslo apskaitos standartai, kurie nurodo, kaip tvarkyti apskaitą, nepažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo. Apklaustas JAK audito bendrovės auditorius A. M., kuris (duomenys neskelbtini) užsakymu atliko tyrimą ir pateikė ataskaitą – faktinius pastebėjimus (6 t., b.l. 94-101) teigė, jog iš jam pateiktų dokumentų remiantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymu ir Verslo apskaitos standartais, galima nustatyti bendrovės turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų likučių ir struktūros dydį ir priekaištavo FNTT vyriausiajai specialistei R. M., jog ji, teikdama išvadą, nesivadovavo Verslo apskaitos standartais, todėl negalėjo nustatyti (duomenys neskelbtini) turto ir nuosavo kapitalo dydžio. Pabrėžė, jog FNTT specialistei atliekant tyrimą, nebuvo nustatyti pažeidimai dėl nesumokėtų mokesčių ir dėl to žala valstybei nepadaryta. Specialistė R. M. patvirtino, jog kitų pažeidimų išskyrus tai, jog 24 epizoduose nebuvo apkaityti ir įtraukti į registrus iš kasos išimti pinigai, ji nerado, tačiau (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą, kuris griežtai reglamentuoja apskaitos vedimo tvarką. Ji, kaip FNTT specialistė, atlikdama tyrimą, vadovaujasi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir pripažįsta pažeidimus, kurie padaryti nesilaikant šio įstatymo. Auditorius A. M. nurodo, jog byloje pateikti lapai su preliminariomis sąmatomis, neturi (duomenys neskelbtini) rekvizitų, todėl jų negalima priskirti šiai bendrovei ir įtraukti į ūkinių operacijų registrus. Tačiau, kaip matyti iš liudytojų E. P. ir V. M. parodymų, šiuos byloje esančius lapus, kaltinamųjų įvardintus „juodraščiais“, liudytojai atpažino ir patvirtino, jog nurodytos pinigų sumos buvo jiems išduotos iš kasos pasirašytinai, statybinėms medžiagoms pirkti. Auditorius A. M. (duomenys neskelbtini) atliktuose finansiniuose pastebėjimuose nerado jokių apskaitos vedimo trūkumų, tačiau, kaip pats teigė teismo posėdžio meru, jo pateikta išvada nėra auditas už tam tikrą laikotarpį. Beje, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, visos ūkinės operacijos bei įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą bei pagrįsti apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 str. 2 d., 12 str. 1 d.), todėl darytina išvada, jog išduodant pinigus iš kasos įmonės darbuotojams statybinėms medžiagoms pirkti, privalu išrašyti kasos išlaidų orderį, išleistus pinigus pagrįsti sąskaitomis -faktūromis, pinigų likutį grąžinti į kasą ir grąžinimą pagrįsti išrašant kasos pajamų orderį. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie veiksmai, tyrimo metu nustatytais atvejais nebuvo atlikti, beje nebuvo aišku, ar visos išlaidos padengtos sąskaitomis-faktūromis ir neaišku ar pinigų likučiai buvo grąžinti į kasą. Liudytojų teigimu tiksliai nebuvo galima pasakyti kiek kokių medžiagų konkrečiame objekte reikės, todėl buvo išduodamai pinigai trūkstamoms medžiagoms pirkti, nekonkretizuojant sumos, tik vėliau, pristatant išlaidas patvirtinančias sąskaitas-faktūras, todėl logiška, kad turėjo būti ir pinigų likutis, grąžintinas į kasą. FNTT specialistės išvadoje nurodyta konkreti pinigų suma - 92 063 Lt, kuri nebuvo parodyta apskaitoje ir apkaityta žiniaraščiuose. Pažymėtina, jog Verslo apskaitos standartai negali prieštarauti Buhalterinės apskaitos įstatymui ir liudytojas JAK auditorius A. M. teismui nepateikė nei vieno argumento, kad verslo apskaitos standartai būtų leidę įmonių vadovams ar buhalteriams apskaitos dokumentais nepagrįsti piniginių lėšų gavimo ar jų išmokėjimo, neįtraukti į apskaitą visų ūkinių operacijų, nesaugoti apskaitos dokumentų ar įrašus apskaitos registruose daryti pagal dokumentus, turinčius tikrovės neatitinkančius rekvizitus. FNTT specialistė, atlikdama įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimą, Verslo apskaitos standartais nesivadovavo ir neturėjo vadovautis, o auditorius nustatė (duomenys neskelbtini) turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus ir struktūrą ne todėl, kad šiais Standartais vadovavosi, o tik todėl, kad jis netyrė tų laisvos formos apskaitos dokumentų, kuriuos ištyrė FNTT specialistė. Specialistė R. M. teismo posėdžio metu teigė, jog susipažinusi su JAK audito kompanijos pateiktais finansiniais pastebėjimais nustatė, jog pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) kasos likučius sutampa su pinigų likučiais, nurodytais jos išvadoje, jog (duomenys neskelbtini) dokumentinis kasos likutis sumažintas ir nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudoti tie pinigai. Nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, jog pinigus darbuotojams statybinėms medžiagos pirkti išduodavo ne tik buhalterė M. Z., bet ir buvusi direktorė T. Š., apie tokius (duomenys neskelbtini) atliekamus veiksmus, kurie kaip matyti buvo įprasta praktika, žinojo ir direktorius K. Š., kuris kaip vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyti pažeidimai ir išmokant darbuotojams darbo užmokestį, nustatytais atvejais darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė ne tie asmenys, kurių pavardės juose nurodytos. Tokiu būdu į apskaitą buvo įtrauktos ūkinės operacijos, neatitinkančios tikrovės. Nustatyta, jog darbo užmokesčio žiniaraščiuose E. A. ir A. V. vardu pasirašė ne jie, o kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys (4 t., b.l. 156-162). Kaltinamoji T. Š. teismo posėdžio metu teigė, jog ji sudarė avansines apykaitas ( 6t., b.l. 122) ir pagal išduotas pinigų sumas yra pateiktos sąskaitos-faktūros, patvirtinančios 69 173 Lt kasos išlaidas. Tačiau šie dokumentai buvo ištirti atliekant (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tai patvirtino ir specialistė R. M. ir nustatyta, jog papildomai išanalizavus T. Š. pateiktas avansines apyskaitas ir palyginus jas su laisvos formos žiniaraščiais, kaltinamųjų įvardinamais „lapai“ (3t., b.l. 27-39), konstatuota, kad T. Š. pateikti dokumentai nepagrindžia laisvos formos apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų operacijų, o būtent:
- pagal 2010 m. balandžio mėn. avansinę apyskaitą balandžio mėn. ji gavo 39 113,83 Lt ir visus juos išleido iki balandžio 27 d., vadinasi balandžio 30 d. ji neturėjo lėšų išduoti V. M. 5940,90 Lt, kaip nurodyta 109 lape. V. M. patvirtino, kad šiuos pinigus jis gavo iš M. Z. ( 3t., b.l. 37);
- pagal 2010 m. gegužės mėn. avansinę apyskaitą ji gavo 6000 Lt ir išleido 19 799, 34 Lt, likutis mėn. pabaigai - minus 13 799,34 Lt, vadinasi ji, kaip atskaitingas asmuo neturėjo lėšų, kad išmokėti V. M. gegužės 20 d. - 2000 Lt, gegužės 28 d. - 300 Lt ir gegužės 31 d. - 300 Lt, kaip nurodyta 110 lape. V. M. patvirtino, kad šiuos pinigus jis gavo iš M. Z. ( 3t., b.l. 38);
- pagal 2010 m. birželio mėn. avansinę apyskaitą ji birželio 12 d. gavo - 2000 Lt, birželio 30 d. - 22 314, 09 Lt iš banko ir tada mėnesio pabaigai susimažino minusinį likutį iki -5646,33 Lt, vadinasi birželio 8 d., kaip atskaitingas asmuo neturėjo 100 Lt, kurie pagal 110-ą lapą buvo išmokėti V. M. ( 3t., b.l. 38);
- pagal 2010 m. rugpjūčio mėn. avansinę apyskaitą likutis mėnesio pradžiai nulinis, rugpjūčio 24 d. iš banko ji gavo 2000 Lt ir rugpjūčio 31 d. iš kasos - 983,92 Lt, vadinasi ji neturėjo pinigų, rugpjūčio 18 d. V. M. pagal 93-ią lapą išduoti -8511 Lt, o E. P. rugpjūčio 6 d. išduoti 1500 Lt, rugpjūčio 20 d. - 1500 Lt (104 lapas), ( 3t,. b.l. 29);
- pagal 2010 m. rugsėjo mėn. avansinę apyskaitą likutis mėnesio pradžiai 2056,25 Lt, iš banko rugsėjo 9 d. gavo 5000 Lt, rugsėjo 15 d. - 628,31 Lt, rugsėjo 15 d. - 628,31 Lt, rugsėjo 17 d. 1000 Lt, rugsėjo 28 d. - 355,68 Lt, tai reiškia, kad pagal avansinę apyskaitą rugsėjo mėn. ji turėjo 9040,24 Lt ir išleido 9005,49 Lt. Pagal 104 lapą ir liudytojo V. P. parodymus jam buvo išmokėta: rugsėjo 6 d. - 200 Lt, rugsėjo 7 d. - 2000 Lt, rugsėjo 10 d. - 400 Lt, rugsėjo 17 d. -2000 Lt ir rugsėjo 29 d. - 2890 Lt ir pagal 88 lapą rugsėjo .29 d. - 100 Lt (iš viso per rugsėjį E. P. išmokėta 7600 Lt), o V. M. pagal 89 lapą ir jo parodymus rugsėjo 21 d. -1000 Lt, o pagal 94 lapą - 6977 Lt, t.y. pagal minėtus lapus ir liudytojų parodymus jiems M. Z. rugsėjo mėn. išmokėjo iš viso 15 577 Lt. Tačiau tokių lėšų T. Š., kaip atskaitingas asmuo, rugsėjo mėn. neturėjo ( 3t., b.l. 29, 28, 30, 34).
Pagal 2010 m. spalio mėn. avansinę apyskaitą likutis mėnesio pradžiai buvo 34,75 Lt, spalio 5 d. ji iš banko gavo 1000 Lt, vadinasi spalio 8 d. ji neturėjo 1600 Lt (lapas 88), kuriuos būtų galėjusi išduoti E. P.. Likutis spalio 31 d. buvo 145,16 Lt ( 3t., b.l. 28).
Už 2010 m. lapkričio mėnesį avansinės apyskaitos T. Š. nepateikė, nes pajamų ir išlaidų, kaip atskaitingas asmuo neturėjo (likutis nuo spalio mėn. buvo 145,16 Lt, 6t., b.l. 120). Pagal 88-ą lapą ir E. P. parodymus lapkričio 4 d. jam M. Z. išmokėjo 400 Lt, lapkričio 5 d. -1090 Lt, pagal 86 lapą lapkričio 19 d. -1000 Lt ir lapkričio 26 d. - 1000 Lt. Tokių lėšų kaip atskaitingas asmuo T. Š. neturėjo ir priešingai nei ji teigia, išmokėti E. P. negalėjo ( 3t., b.l. 28, 27).
Pagal 2010 m. gruodžio mėn. T. Š. avansinę apyskaitą mėnesio pradžiai ji turėjo vis tą patį likutį 145,16 Lt, iš banko gruodžio 17 d. gavo 2000 Lt ir gruodžio 23 d. - 1000 Lt, o pagal 86 lapą ir E. P. parodymus gruodžio 10 d. M. Z. jam išmokėjo 1000 Lt, ir gruodžio 23 d. - 1000 Lt, o pagal 92 lapą ir V. M. parodymus jam M. Z. gruodžio mėn. išmokėjo 32 242 Lt ( 3t., b.l. 27,32). Tokių lėšų gruodžio mėn. T. Š. neturėjo ir pagal savo avansinę apyskaitą E. P. ir V. M. išmokėti negalėjo.
Iš T. Š. teismui pateiktų jos sudarytų avansinių apyskaitų ji 2010 m. kovo-gegužės mėnesiais pajamų ir išlaidų neturėjo, lapkričio mėnesio pradžiai turėjo nulinį likutį, gavo 6990,90 Lt ir tiek pat išleido, daugiausiai atsiskaitė su notarų biuru. Gruodžio mėn. gavo 2101, 28 Lt ir tiek pat išleido, ir vėl daugiausia atsiskaitymui su notarų biuru (6t., b.l. 102,109, 110). Vadinasi, kaip atskaitingas asmuo ji taip pat neturėjo finansinės galimybės išduoti gruodžio mėn. V. M. 32 242 Lt. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog atskaitingi asmenys, kurie gaudavo pinigų iš kasos statybinėms medžiagoms pirkti pasirašytinai, savo išlaidas pagrindė PVM sąskaitomis - faktūromis, buhalterės teigimu jos buvo įtrauktos į avansines apyskaitas, tačiau piniginės lėšos, kurias liudytojų E. P. ir V. M. teigimu jiems pagal minėtus lapus išmokėjo M. Z., nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) apskaitoje. T. Š. teigia, kad ji, kaip atskaitingas asmuo tiriamu laikotarpiu 2010 metais gavo 131 406 Lt. Tai pagrįsta jos avansinėmis apyskaitomis, tokią išvadą padarė ir specialistė, bet išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad ji tomis datomis tokių piniginių sumų, kurios nurodytos laisvos formos apskaitos dokumentuose – „lapuose“, kaip atskaitingas asmuo neturėjo. Todėl vertinant visas aplinkybes kompleksiškai, darytina išvada, kad pinigai E. P. ir V. M. buvo išduodami iš neapskaitytų lėšų, t.y. (duomenys neskelbtini) buvo vedama vadinamoji „juodoji buhalterija“. Vertinant teismui pateiktas kaltinamosios T. Š. PVM sąskaitas-faktūras, pasakytina, jog specialistė R. M. paaiškino, kad jos nesusijusios su tiriama veika. Papildomai išanalizavus šiuos dokumentus matyti, jog juose registruoti (duomenys neskelbtini) paslaugų pardavimai, nurodyti atlikti darbai, kiekis, kaina, suma bei nurodyta, kad paslaugų ir darbų vertė paskaičiuota pagal darbų priėmimo - perdavimo aktus arba paslaugų teikimo sutartis, tačiau medžiagų kiekis nenurodytas (7t., b.l. 2-22). Jose atsispindi įmonės realizavimo pajamos už atliktus darbus ir nėra susijusios su atskaitingų asmenų pajamomis ir išlaidomis. Palyginus laisvos formos dokumentuose „lapuose“, nurodytus duomenis, t.y. įmonių pavadinimus, medžiagų kiekius ir sumas su teismui T. Š. pateiktų sąskaitų - faktūrų duomenimis, matyti, kad šie duomenys absoliučiai nesutampa ir teigti, kad lapuose yra paskaičiuoti darbai ir jų kaina vėliau buvo apmokėta pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras nėra jokio pagrindo. 92 lape (3t., b.l. 32) 2010 m. gruodžio mėn. yra nurodyta UAB „Jurita“ - 97 m ir suma 697 Lt, tačiau T. Š. teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose (7t. b.l. 5-7) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atliko darbus bendrovei „Jurita“ 2010 m. spalio 5-6 d. už atitinkamai 1967,46 Lt ir 1321,32 Lt. 92-am lape, taip pat yra nurodyta: „Sudervėlė“ 2010 m. gruodžio mėn. - 105 m² ir 840 Lt ir 232 m ir 1624 Lt bei 93-iam lape „Sudervėlė“ 2010-08-18, 109 m² - 872 Lt bei 97 m - 679 Lt, o pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras DNSB „Sudervėlė“ paslaugas gavo 2010-09-23 pagal 5 sąskaitas faktūras:
1)1283,20 Lt už 25 m ir 15 m²; 2) 4826,52 Lt už 124 m ir 29 m²; 3) 2032,8 Lt už 60 m²; 4) 1519 Lt už 49 m; 5) 2101,40 Lt už 35 m ir 30 m².. 2010-07-21 PVM sąskaita- faktūra „Sudervėlei“ už 11 322 Lt už 460 m² ir 2010-07-30 už 6942,80 Lt už 460 m. ( 6t., b.l. 155-161).
Kaip matyti, PVM sąskaitų -faktūrų duomenys visiškai nepanašūs į laisvos formos apskaitos žiniaraščiuose „lapuose“ nurodytus duomenis ir jie nepatvirtina T. Š. parodymų, todėl akivaizdu, kad laisvos formos apskaitos žiniaraščiuose nurodytos išduotos piniginės lėšos V. M. ir E. P. nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir kasos išlaidų orderiais, apskaitos dokumentais nepagrįstas ir šių lėšų panaudojimas, apskaitos registruose neužregistruotos V. M. ir E. P. pateiktos PVM sąskaitos - faktūros, kuriomis, kaip jie teigė pagrindė statybinių medžiagų įsigijimą. Taigi darytina išvada, jog PVM sąskaitos - faktūros buvo paslėptos ar sunaikintos.
T. Š. ir K. Š. tam tikrais laikotarpiais ėjo direktoriaus pareigas ir buvo atsakingi už buhalterinės apskaitos organizavimą, o buhalterė M. Z. buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą. M. Z. veikė ne vienasmeniškai, išduodama grynus pinigus E. P. ir V. M. ir neparodydama buhalterinėje apskaitoje šių pinigų gavimo bei neįtraukdama V. M. ir E. P. pateiktų sąskaitų - faktūrų į apskaitą, ar nurodydama netikrus rekvizitus apie išmokėtas sumas E. A., o vykdydama direktorių nurodymus, kadangi ji, nebūdama įmonės vadove, neorganizuodama darbų ir atsiskaitymų su klientais, tikrai negalėjo gauti ir turėti neapskaitytų lėšų ir jomis laisvai disponuoti be vadovų žinios, todėl jos veikos vertinamos, kaip padarytos tyčia bendrininkų grupėje. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo A. V. pagal dokumentus su netikrais rekvizitais susitarimas nenustatytas, todėl laikytina, kad šioje dalyje M. Z. nusikalstamai veikė viena. Dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31.
Vertinant aplinkybių visetą darytina išvada, jog kaltinamoji T. Š. nuo 2004-06-28 paskirta (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose Naujakiemio g. 26, veikdama grupėje su (duomenys neskelbtini) buhaltere M. Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P., pasirašytinai 2010-10-22 išduoti 1500 litų, remontuoto pastato adresu Aguonų g. 15, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 110 litų, 2010-10-08 pasirašytinai išduoti 1600 litų remontuoto pastato adresu Medžiotojų g. 14, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-08-06 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-08-20 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-09-06 pasirašytinai išduoti 200 Lt, 2010-09-07 pasirašytinai išduoti 2000 lt, 2010-09-10 pasirašytinai išduoti 400 Lt, 2010-09-17 pasirašytinai išduoti 2000 Lt, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 2890 Lt remontuoto pastato Pievų tako g. 3, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui ( 3t., b.l. 23-24, 27-39). Taip pat, buhalterei M. Z. nurodė V. M. remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 2010-09-21 išmokėti 1000 Lt, 2010-08-18 išmokėti 8511 Lt, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta išmokėti 6977 Lt, 2010-06-09 išmokėti 11 873 Lt, 2010-06-17 išmokėti 3630 Lt, 2010-04-30 išmokėti 5940 Lt, 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis išmokėti 2700 Lt. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrindė piniginių lėšų išmokų E. P. ir V. M., iš viso 54 331 Lt ( 3t., b.l. 23-26) bei jų panaudojimo pagal savo 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, nurodė buhalterei M. Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimą už 54 331 litus ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sunaikino turint tikslą, kad jomis nebūtų pasinaudota nustatant UAB “Vikosta” veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Tai pat, T. Š., žinodama, kad bendrovėje įdarbintam E. A. darbo užmokestis nėra išmokamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, buhalterei M. Z. nurodė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 užregistruoti išlaidas iš kasos įforminant 21 atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 ( 4t., b.l.19, 20-128) tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistruoti darbo užmokesčio išmokėjimą ir taip pagrįsti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – 3083,62 Lt atlyginimo išmokėjimą darbuotojui E. A., nes ties jo pavarde pasirašė ne jis, o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.
Kaltinamasis K. Š. nuo 2010-10-29 paskirtas, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose adresu - Naujakiemio g. 26, veikdamas grupėje su (duomenys neskelbtini) buhaltere M. Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P., pasirašytinai 2010-11-19 išduoti 1000 litų, 2010-11-26 išduoti 1000 litų, 2010-12-10 išduoti 1000 litų, 2010-12-23 išduoti 1000 litų remontuoto pastato adresu Aguonų g. 15, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-11-04 išduoti 400 litų, 2010-11-05 išduoti 1090 litų remontuoto pastato adresu Medžiotojų g. 14, Klaipėda statybinių medžiagų įsigijimui ( 3t., b.l. 23-24, 27-39). Taip pat buhalterei M. Z. nurodė 2010 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, išmokėti V. M. įvairių objektų remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 32 242 litus. Laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31 tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais nepagrindė piniginių lėšų išmokų E. P. ir V. M., iš viso 37 732 Lt bei jų panaudojimo pagal (duomenys neskelbtini) direktorės T. Š. 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, nurodė buhalterei M. Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimą už 37 732 litus (3t., b.l. 23-26) ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sunaikino turint tikslą, kad jomis nebūtų pasinaudota nustatant UAB “Vikosta” veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Be to, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir paaiškinimai, kurių parodymų teisingumu ir patikimumu teismui nėra pagrindo suabejoti, rašytinė bylos medžiaga pagrindžia, kad K. Š. ir T. Š. buvo atsakingi už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, t.y. yra tinkami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. subjektai, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir juos pažeisdami. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas. Šiuo atveju, K. Š. ir T. Š. skirtingais periodais būdami (duomenys neskelbtini) vadovais ir akcininkais, žinojo realią įmonės finansinę padėtį, įmonės veiklos organizavimo galimybes, bei betarpiškai dalyvavo organizuojant Bendrovės gamybos procesą, disponavo įmonės piniginėmis lėšomis, be to, būdami vadovais, privalėjo žinoti teisės aktus reglamentuojančius įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė bei tam turėdami realias sąlygas, būtent vykdant darbines funkcijas, tinkamai laikytis teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, galėjo numatyti, kad gali kilti BK 222 str. numatyti padariniai, tačiau tokių pasekmių norėjo.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “Vikosta” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-11-02, (direktorės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2004-06-28 iki 2010-10-29), todėl T. Š. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “Vikosta” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31 (direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010-10-29), todėl K. Š. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kaltinamoji M. Z., vykdydama (duomenys neskelbtini) buhalterės ir kasininkės pareigas ( 3t., b.l. 11, 12), pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, (duomenys neskelbtini) naudojamose patalpose adresu - Naujakiemio g. 26 Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-11-02 veikdama grupėje su (duomenys neskelbtini) direktore T. Š. ir laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2011-12-31 veikdama grupėje su (duomenys neskelbtini) direktoriumi K. Š. tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdama:
Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, vykdydama (duomenys neskelbtini) direktorės T. Š. ir direktoriaus K. Š. nurodymus buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92 063,00 Lt gavimo, jų išmokėjimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš kokių piniginių lėšų laisvos formos žiniaraščiais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 92 063,00 Lt išmokas (duomenys neskelbtini) darbuotojams ( 3t., b.l. 23-26): E. P. 2010-08-06 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-08-20 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-09-06 laisvos formos žiniaraščiu 200 Lt sumai, 2010-09-07 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-10 laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-09-17 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 2890 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 110 Lt sumai, 2010-10-08 laisvos formos žiniaraščiu 1600 Lt sumai, 2010-10-22 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-11-04 laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-11-05 laisvos formos žiniaraščiu 1090 Lt sumai, 2010-11-19 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-11-26 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-10 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-23 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai ir V. M. 2010-04-30 laisvos formos žiniaraščiu 5940 Lt sumai, 2010-05-06 laisvos formos žiniaraščiu 2700 Lt sumai, 2010-06-09 laisvos formos žiniaraščiu 11 873 Lt sumai, 2010-06-17 laisvos formos žiniaraščiu 3630 Lt sumai, 2010-08-18 laisvos formos žiniaraščiu 8511 Lt sumai, 2010-09-21 laisvos formos žiniaraščiu 6977 Lt sumai, 2010-09-21 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12 laisvos formos žiniaraščiu 32 242 Lt sumai bei jų panaudojimą ( 3t., b.l. 23-24, 27-39);
- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą: buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 užregistravo išlaidas iš kasos, atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 10/028, 10/065, 10/089 nurodė tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą ir taip pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – atlyginimo išmokėjimą darbuotojams E. A. 3083,62 Lt ir A. V. 411,42 Lt iš viso 3495,04 Lt, ties jų pavardėmis pasirašant ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parašu ( 4t., b.l.19) .
-16 straipsnio 1 dalies nuostatą – pagal (duomenys neskelbtini) direktorės T. Š. 2006-12-29 įsakymu Nr. Į-026 „Dėl įmonės buhalterinio sąskaitų plano patvirtinimo“ patvirtintą sąskaitų planą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 apskaitos registruose neužregistravo V. M. ir E. P. pateiktų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimą iš viso už 72 873,00 Lt ir 19 190,00 Lt ( 3t, b.l. 23-26).
Šiuo atveju, M. Z. eidama (duomenys neskelbtini) buhalterės - kasininkės pareigas ir turinti, kaip pati teigė, specialų ekonominį išsilavinimą, susipažinusi su Buhalterinės apskaitos įstatymu bei Verslo apskaitos standartais, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos registruose neužregistravo V. M. ir E. P. pateiktų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį iš nenustatytų ūkio subjektų gautų sąskaitų faktūrų, kuriomis jie pagrindė (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų pirkimą už 72 873 Lt ir 19 190 Lt. Nurodė tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie išmokėtas pinigines lėšas, pagal kurias negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, buhalterinėje apskaitoje užregistravo darbo užmokesčio išmokėjimą E. A. bei A. V. ir taip pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, ties E. A. bei A. V. pavardėmis pasirašant nenustatytiems asmenims. Apskaitoje neparodė piniginių lėšų už 92 063 Lt gavimo ir išmokėjimo.
Nesilaikant finansinės drausmės dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Vikosta” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31, todėl M. Z. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p. ), kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais, bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.
Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes.
T. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdama bendrininkų grupe, dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, savo poelgio kritiškai nevertina, anksčiau teismo neteista, tačiau bausta administracine tvarka, jai skirtas baudas sumokėjo ir galiojančių nuobaudų neturi ( 5t., b.l. 8-11), T. Š. turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba (duomenys neskelbtini) finansininke. K. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe, dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, savo poelgio kritiškai nevertina, anksčiau teismo neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, jam skirtas baudas sumokėjęs ( 5t., b.l. 4346), turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba UAB „Vokosta“ direktoriumi. M. Z. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdama bendrininkų grupe, dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, savo poelgio kritiškai nevertina, anksčiau teismo neteista, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, jai skirtą baudą sumokėjo iš dalies ( 5t., b.l. 81), turi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu niekur nedirba ir nuo 2013-01-21 jai suteiktas bedarbio statusas, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, augina du nepilnamečius vaikus ( 7t., b.l. 25-26). Vertinant aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
M. Z. naikintina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimą neišvykti.
Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2011-01-18 pagal dokumentų paėmimo aktą iš (duomenys neskelbtini) paimti 1348 lapai dokumentų (1 t., b.l. 17), juodos spalvos segtuvas Nr. 2 su 301 lapu dokumentų, saugomi prie ikiteisminio tyrimo bylos ir perduoti teismui, grąžintini (duomenys neskelbtini)
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 str., 307 str.;
nusprendė:
T. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti 100 MGL dydžio ( 13 000 Lt) baudą.
K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti 100 MGL dydžio ( 13 000 Lt) baudą.
M. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti 50 MGL dydžio ( 6 500 Lt) baudą.
Įpareigoti nuteistuosius baudą per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Klaipėdos apskrities VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistiesiems, kad sumokėję baudą privalo pateikti teismo raštinei banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
M. Z. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2011-01-18 pagal dokumentų paėmimo aktą iš (duomenys neskelbtini) paimtus 1348 lapus dokumentų , juodos spalvos segtuvą Nr. 2 su 301 lapu dokumentų, saugomus prie ikiteisminio tyrimo bylos ir perduotus teismui, grąžinti (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.