Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-28 · Administracinė byla Nr. I-7404-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
I-7404-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01902-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
R. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7404-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-01902-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti 2000 Lt žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-01-17 (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimo. Pareiškėjas į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, teisme gautas jo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad atvykus į Lukiškių TI-K, pats būdamas nerūkantis, buvo patalpintas į kamerą su rūkančiais asmenimis. Dėl to buvo priverstas kvėpuoti dūmais, jausdavo nuovargį, skaudėdavo galvą, jautėsi pažemintas, kilo kitų nepatogumų. Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta, kad laisvės atėmimo įstaigose nerūkantiems asmenys asmenims turi būti sudaromos sąlygos būti laikomiems taip, kad jie nebūtų verčiami kvėpuoti dūmais. Kadangi šios pareigos buvo nesilaikoma, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, buvo pažeista jo teisė į orumą. Valstybės institucijos veikė neteisėtai, neįvykdė įstatymuose nustatytų pareigų, atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 8 straipsnių nuostatos. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmuose galima įžvelgti visas būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtumą, sukeltą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto veikimo ir sukeltos žalos, todėl, pagal CK 6.271 str., kyla valdžios institucijų atsakomybė.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo ir atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 13-17) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pagal šio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamento) direktoriaus įsakymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 p., gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus ir apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nukrypimas nuo įprastinių sąlygų buvo trumpalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiškėjui būtų atlyginama neturtinė žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimas Nr. A146-1527/2012). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatytai valstybės civilinei atsakomybei.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu į skundą (b. l. 47-50) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis, skunde nurodė iš esmės vienintelį nusiskundimą, kad kameroje buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos. Dėl šios aplinkybės pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) nesikreipė, todėl su tuo susiję duomenys nebuvo renkami. Be to, pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Skunde pateikiami pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, nėra įrodyta patirta žala, nepagrįstas atsakomybei reikalaingas priežastinis ryšys. Pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 ir 70 str. ir kituose teisės aktuose nėra numatytas asmenų skirstymo į kameras kriterijus – rūkymas ar nerūkymas. Naujai atvykusiems asmenims, pateikus prašymą laikyti juos atskirai nuo rūkančių asmenų, pagal galimybes yra sudaromos sąlygos būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2011-12-22 pateikė prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuriame nurodė, kad yra rūkantis ir prašė jį paskirti į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys. Dėl šių priežasčių šiuo atvejų nėra civilinei atsakomybei būtinų sąlygų, todėl prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-01-17 buvo kalinamas nežmoniškomis, nepriimtinomis, žiauriomis sąlygomis, pats būdamas nerūkantis buvo priverstas kalėti kamerose kartu su asmenimis, kurie rūkė. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

Žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal CK 6.271 str. 1 d., privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taikant šias nuostatas teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str. nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje P. prieš Graikiją).

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų suėmimo vykdymo ypatumų. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkančių asmenų laikymo ypatumai nėra nurodyti. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d., jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų – pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų. Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo dėl to pateikti prašymą raštu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patyrė žalą dėl laikymo vienoje kameroje Lukiškių TI-K su rūkančiais asmenimis laikotarpiu nuo 2011-11-02 iki 2012-01-17. Tačiau teismui nepateikta įrodymų, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K, prašydamas sudaryti galimybę būti laikomu atskirai nuo rūkančiųjų. Priešingai, skundžiamu laikotarpiu jis buvo etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2011-12-22 buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriui pareiškėjo prašymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis ir todėl prašė būti perkeltas į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys (b. l. 56).

Byloje surinkti pareiškėjo skundai, adresuoti Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamentui dėl laikymo su rūkančiais asmenimis (b. l. 5-7; 18-25; 51-55), buvo pateikti 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais, kada pareiškėjas jau nebebuvo laikomas Lukiškių TI-K.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nesikreipė į Lukiškių TI-K su rašytiniu prašymu laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad galimybė būti laikomu kartu su nerūkančiais asmenimis yra užtikrinama tik esant tokiam prašymui, todėl byloje neįrodyta, kad Lukiškių TI-K veikė neteisėtai.

Taip pat byloje neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė jo nurodomą žalą. Pareiškėjas dėl skundžiamo pažeidimo į Lukiškių TI-K, Kalėjimų departamentą ir teismą kreipėsi praėjus ilgam laikotarpiui nuo skundžiamo laikotarpio pradžios, kas patvirtina, jog jis realiai nepatyrė jo nurodomos neturtinės žalos. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir, kaip minėta, neįrodė pačios žalos padarymo fakto. Nenustačius šių atsakomybės sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė