Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2022-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-666-1156/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
A20.-666-1156/2022
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00085-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Pareiškėjas
Biudžetinė įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Byla Nr. A20.-666-1156/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00085-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 23 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro atstovui Rokui Rimkui,

užsieniečiui A. S. K. N., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,vertėjui Mecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro (toliau – (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centras) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam A. S. K. N., gimusiam (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 27 d. apie 6.05 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje tikrinant gautą informaciją, buvo sulaikyta 30 asmenų grupė, kurioje buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu A. S. K. N., gimusiu (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis. Jis asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. 2021 m. rugpjūčio 31 d. užsienietis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre. 2021 m. rugsėjo 9 d. pirminės apklausos metu užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) skubos tvarka išnagrinėjo prašymą suteikti prieglobstį ir 2021 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šį sprendimą užsienietis skundė, bet Migracijos departamento skundų komisija, o vėliau ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu jo skundus atmetė. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą. Teikime pažymima, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną veikdamas asmenų grupėje, su savimi neturėjo asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Pasikeitė užsieniečio teisinis statusas, jis nėra prieglobsčio prašytojas, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Neskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo laisvės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o asmeniui neturint kelionės dokumento, jo išsiuntimas į kilmės valstybę yra ilgesnė ir sudėtingesnė procedūra. Yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, 114 straipsnio 5 dalyje, 140⁸ straipsnio 7 dalyje, 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje, todėl prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau kaip kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Žemesnės instancijos teismas

2. (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro atstovas pašė teikimą tenkinti.

3. Užsienietis teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad nori likti Lietuvos Respublikoje, niekur nebėgs, negali grįžti į savo šalį. Prašo suteikti galimybę laisvai judėti, bendrauti su kitais asmenimis.

4. Užsieniečio atstovas prašė teikimo netenkinti, todėl prašo paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

7. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 27 d. apie 6.05 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje – Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Kalvių kaimo prieigose buvo sulaikyta 30 asmenų grupė, kurioje buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatęs A. S. K. N., gimęs (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 31 d. užsienietis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centre.

8. 2021 m. rugsėjo 9 d. užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu nesutiekti jam prieglobsčio, užsienietis pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1529-1047/2022 užsieniečio skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021m. spalio 17 d. sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietis nesutikdamas su teismo sprendimu jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1313-815/2022 užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. vasario 23 d. užsieniečio teisinis statusas pasikeitė ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas.

9. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti A. S. K. N. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, nebendradarbiavimo su minėtų institucijų pareigūnais faktą. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 17 d.

10. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant nagrinėjamą klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

11. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui ir jam nebesant prieglobsčio prašytoju, Valstybės sienos apsaugos tarnyba būtų vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi priėmusi sprendimą apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kad buvo nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės (teikime nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 punktai).

13. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio užsienietis nebėra laikomas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytoju, kad jos atžvilgiu yra priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kas jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas), todėl teismas konstatuoja, kad yra pagrindas taikyti teikime nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą, iš dalies pakeistą Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1529-1047/2022, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negali pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo tenkintinas, tačiau nustatytinas trumpesnis terminas, nei nurodyta teikime, t. y. trys mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistatančiam A. S. K. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 23 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Donata Šimkutė