- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1922-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24238-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškiant skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. J. pateikė antstoliui D. Š. skundą dėl antstolio veiksmų ir vieną skundo egzempliorių teismui, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atšaukti pareiškėjo atžvilgiu pradėtoje vykdomoje byloje Nr. 0178/16/02548 priimtus patvarkymus dėl turto ir lėšų priverstinio išieškojimo bei taikyto arešto iki bus išspręstas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl 2016 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. VMI-01N-52546154-16-38 dėl baudos skyrimo teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Nors pareiškėjas teigė, kad dėl pritaikyto arešto AB „Swedbank“ banko sąskaitai bankas negali laisvai disponuoti jo lėšomis bei atlikti privalomojo įskaitymo 121,55 Eur sumai, teismas pažymėjo, kad antstolis areštavo 413,55 Eur sumą, bet ne visas pareiškėjo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje esančias lėšas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo sąskaitoje konkrečios sumos areštas užtikrina nutarimo įvykdymo galimumą, jei šis nebūtų panaikintas peržiūrėjus jį apeliacine tvarka, ir konstatavo, kad nėra jokios realios grėsmės dėl nutarties įvykdymo negalimumo išnagrinėjus pareiškėjo skundo pagrįstumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/02548 priimtų patvarkymų vykdymą dėl turto arešto ir lėšų priverstinio išieškojimo iki bus išspręstas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl 2016 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. VMI-01N-52546154-16-38 dėl paskirtos baudos. Skundą grindžia šiais motyvais:
Teismas neteisingai aiškina jau pradėtą ginčijamos baudos išieškojimo procesą bei jį sugretina su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesu, nors antstolis vykdo išieškojimą, o ne taiko laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apskritai nėra galimas konkrečios sumos areštas, kuris turėtų užtikrinti skundžiamo Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimo įvykdymą, jeigu išnagrinėjus bylą nutarimas būtų paliktas galioti.Netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes jam nepagrįstai ilgą laikotarpį (iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas dėl VMI nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo) apribojamos teisės naudotis visomis turimomis lėšomis.Pareiškėjas turi pakankamai turto, yra dirbantis bei gaunantis nuolatines pajamas, todėl turto areštas dėl baudos išieškojimo apskritai nėra būtinas.Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytą informaciją ir pateiktą prašymą, t. y. kad antstolis apskritai net negalėjo pradėti vykdomosios bylos. Taigi siekdamas užkirsti kelią ir toliau pažeidinėti įstatymus teismas turėjo tenkinti pareiškėjo prašymą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškiant skundą dėl antstolio veiksmų.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio kodekso nustatyta tvarka.
Taigi, pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikinosios apsaugos priemonės bylose dėl antstolių veiksmų yra taikomos konkretų įstatyme nustatytą laiko tarpą, t. y. kol nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto skundas dėl antstolio veiksmų (kuriame apeliantas prašė taikyti ginčo laikinąsias apsaugos priemones) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-32379-910/2016, paliktas nenagrinėtas. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d. (CPK 179 str. 3 d.).
Taigi teismui apelianto skundą dėl antstolio veiksmų palikus nenagrinėtą, apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos, nes neliko reikalavimo, kurio įvykdymą šios priemonės galėtų užtikrinti.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas netenka savo prasmės, kas yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą, nutraukti, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 3 str. 6 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2S-1922-881/2016 pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties nutraukti.