- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- I-754-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02116-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- UAB „Eurovista ir Ko“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities VMI
- Kategorijos
- 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui Kęstučiui Kadonui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eurovista ir Ko“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI (toliau – Vilniaus – AVMI).
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 26–28) ir patikslintu skundu (b. l. 3–5), kuriuose prašo:
1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009-11-19 sprendimą „Dėl UAB „Eurovista ir Ko“ 2009-09-23 skundo“ Nr. S-368 (7-340/2009);
2. panaikinti 2009-09-02 VMI sprendimą Nr. 69-245;
3. panaikinti 2009-06-05 Vilniaus AVMI sprendimą Nr. (2I.26)-256-234.
Pareiškėja paaiškino, su priimtais sprendimais nesutinka. Pažymėjo, kad yra vedamos derybos dėl naftos bazės pardavimo. Pardavus naftos bazę bus gautas pelnas, kurio ir buvo siekiama įsigyjant Turtą, todėl Mokestinių ginčų komisijos teiginys, kad Turto tolimesnis panaudojimas yra problematiškas, nes Turtas sunkiai likvidus, yra visiškai nepagrįstas. Pasibaigus deryboms pareiškėja įsipareigoja atsakovei pateikti visą informaciją, patvirtinančią investicijos pelningumą.
Pareiškėja pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisija neatsižvelgė į pareiškėjos 2009-09-23 skunde išdėstytus argumentus, kad prie patikrinimo akto nepridėtas Domenų, gautų iš kilų trečiųjų asmenų, kuriais Vilniaus AVMI pagrindė savo sprendimą, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į savo interesų gynybą. Tačiau Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad tokie pareiškėjos motyvai atmestini, kaip neturintys įtakos vertinant surinktas faktines aplinkybes šioje mokestinėje byloje ir priimant sprendimą iš esmės.
Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b. l. 63).
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 44–45) nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė, apskaičiuodama 2001 m, apmokestinamąjį pelną, pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktą, visą įsigyto Turto kainą 900 000 Lt priskyrė investicijai. Mokesčių administratorius nustatė, kad įsigytas turtas nuo 2002-01-01 iki 2008-09-30 Bendrovės veikloje nebuvo ir nėra naudojamas.
Atsakovė pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė įsigyto turto nenaudojo ūkinėje veikloje, jos išleistos lėšos – 900 000 Lt negali būti laikomos investicija dėl to, kad jos nebuvo skirtos bendrosioms pajamoms uždirbti. Tokiai išvadai pagrįsti patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų, pasinaudota ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00055-03 medžiaga. Nors ikiteisminis tyrimas 2007-05-31 nutarimu nutrauktas, tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad įtariamieji R. P., V. K. ir S. P. padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, tai yra 2002-05-02 pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Eurovista ir Ko“ neva patirtas išlaidas investicijai už 2001 metus, tačiau tolesnis baudžiamasis procesas šių asmenų atžvilgiu negali būti vykdomas, nes vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p., yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Tačiau iš minėto ikiteisminio tyrimo surinktų įrodymų, būtent nekilnojamojo turto buvusios savininkės K. P. parodymų, kuri teigė, kad pastatus įsigijo ir juos pardavė buvusio vyro S. P. nurodymais, pinigų pastatams įsigyti neturėjo ir iš savo asmeninių santaupų nemokėjo, jokių pinigų už parduotus pastatus negavo, kad šių sandorių tikslas buvo nemokėti mokesčių, nustatytos ir įrodytos tikrosios sandorių aplinkybės.
Atsakovė nurodė, kad patikrinimo metu nustatytos ir įrodytos svarbios šiam mokestiniam ginčui aplinkybės – taip Panevėžio apskrities VMI patikrino minėto nekilnojamojo turto būklę ir nustatė, kad turtas yra išlikęs, tačiau nėra naudojamas ūkinei – gamybinei veiklai vykdyti. Metalinės talpos jau daug metų nenaudojamos, aprūdijusios, pastatai tušti, teritorija apžėlusi aukšta žole, siurblinėje nėra siurblių, viskas išardyta, demontuota, kuro apskaitos skaitiklių nėra. Teritorinė VMI, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra pastatai taip pat informavo, kad kuro talpos nebuvo užregistruotos teritorinėje VMI, kuro talpyklose laikomų naftos produktų žurnalai taip pat nebuvo registruoti, ataskaitos apie laikomus naftos produktus bei jų apyvartą nebuvo teikiamos. Inspekcija taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2008-09-30 Bendrovė įsigyto nekilnojamojo turto neeksploatavo – nepildė ilgalaikio turto apskaitos kortelių, nerašė turto įvedimo į eksploataciją aktų bei nekilnojamojo turto apskaitos registrų, neturėjo patvirtinimų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų, nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, neteikė juridinio asmens nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų, nepateikė apmokestinamųjų pajamų gautų naudojant šį turtą. gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikė darbuotojų, dirbusių minėtame objekte, darbo sutarčių. įsakymų apie priėmimą į darbą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Šių surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad minėtas turtas Bendrovės veikloje naudojamas nebuvo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 63).
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (b. l. 47) nurodė, kad palaiko VMI atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2009-04-07 buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. (21.26)-07-77-16 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 24–31). Patikrinimo metu pareiškėjai buvo papildomai apskaičiuota 174 882 Lt pelno mokesčio ir 78 502 Lt pelno mokesčio delspinigių. Vilniaus AVMI 2009-06-05 sprendimu Nr. (21.26)-256-234 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 17–19) pakeitė Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai 174 882 Lt pelno mokesčio ir 78 620 Lt pelno mokesčio delspinigių ir paskyrė 52 465 Lt pelno mokesčio baudą. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009-09-02 sprendimu Nr. 69-245 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 6–8) patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2009-11-09 sprendimu Nr. S-368(7-340/2009) (b. l. 6–5) patvirtino VMI sprendimą.
Ginčas kilo dėl to ar pareiškėjo išleistos lėšos (90 000)Lt nekilnojamojo turto įsigijimui gali būti laikomos investicija apmokestinant 2001 metais gautą pelną.
Pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. investicija į patį juridinį asmenį – tai kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš juridinio asmens nuosavų arba skolintų lėšų. 1999-07-07 Investicijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų).
Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo prasme investicijomis gali būti laikomos tik tos juridinio asmens lėšos (jo gauto pelno lėšos), kurios yra skirtos bendrosioms šio asmens pajamoms uždirbti (Administracinių teismų praktika 6, nutartis administracinėje byloje Nr. A11-892-2004, p. 143–148), todėl konstatavus, kad atitinkamos lėšos negali būti pripažintos investicija, nes už jas nupirktas ilgalaikis materialinis turtas įsigytas ir naudojamas neturint tikslo uždirbti bendrųjų pajamų, yra pagrindas netaikyti mokestinės lengvatos, įtvirtintos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. ir 21 str. 1 d. 2 p., visų lėšų, už kurias nupirktas toks turtas, apimtimi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-10-04 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-11-1276/2005, aiškindamas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnį, nurodė, kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatyti investicijų apskaičiavimo būdai, tarp jų ir būdas, kuriuo pasinaudojo pareiškėjas apskaičiuodamas ir deklaruodamas apmokestinamąjį 1999 m. pelną. Šioje normoje pateikti investicijai panaudoto apmokestinamojo pelno tarifas (0 procentų), tokios investicijos dydžio nustatymo tvarka bei jos apskaičiavimo laike taisyklės, tačiau investicijos sąvoka joje nėra pateikta. Todėl, apibūdinant investicijai skirtas lėšas, neužtenka vadovautis tik šiuo straipsniu, o yra būtina vadovautis ir kitomis šio įstatymo normomis. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodytas bendrojo apmokestinamojo pelno nustatymo principas, pagal kurį šis pelnas nustatomas atskaičius įstatymo 5 straipsnyje nurodytas sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas. Pagal įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, atskaičiuotos (atimtos iš bendrųjų juridinio asmens pajamų) gali būti tik sąnaudos, skirtos bendrosioms juridinio asmens pajamoms uždirbti lėšos. Kolegija pažymi, kad ši taisyklė atitinka investicijos sampratą, aiškinant ją lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, taip pat - įstatymo 21 straipsnio prasmę. Todėl darytina išvada ir konstatuotina, kad Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme investicijomis gali būti laikomos tik tos juridinio asmens lėšos (jo gauto pelno lėšos), kurios yra skirtos bendrosioms šio asmens pajamoms uždirbti. Taigi ilgalaikio materialinio turto įsigijimas gali būti laikomas investicija, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir naudojamas siekiant uždirbti bendrąsias pajamas. Nurodyta aplinkybė yra reikšminga nagrinėjant šios kategorijos bylas ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatytina vertinant byloje esančius įrodymus.
Mokesčių administratorius nustatė, kad K. P. pagal 2000-04-25 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš UAB „Rokiškio agrochemija“ už 25 000 Lt pastatus ir kiemo statinius. Pareiškėja 2001-12-29 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su K. P. (P.) ir S. P. dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių pastatų (kontoros ir kiemo statinių), esančių K. (duomenys neskelbtini) g. 17, Rokiškyje, pirkimo-pardavimo už 900 000 Lt. Bendrovė pagal kasos išlaidų orderį už minėtus pastatus sumokėjo K. P. 900 000 Lt. Mokesčių administratorius nustatė, kad K. P. (P.) yra S. P. žmona, o S. P. yra Bendrovės akcininko R. P. brolis.
Mokesčių administratorius negavęs įrodymų, kad pareiškėja 2001 m. (2001-12-29 sutartis) įsigytą turtą naudojo ūkinėje veikloje, pareiškėjo 2001 m. patirtas 900 000 Lt išlaidas šiam turtui įsigyti nepripažino investicija.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio AVMI patikrino Pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto (administracinės patalpos-kontora, siurblinė, rezervuarai-metalinės talpos), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) g. 17, Rokiškio m., būklę ir nustatė, kad turtas nėra naudojamas (metalinės talpos jau daug metų nenaudojamos, aprūdijusios, pastatai tušti, teritorija apžėlusi aukšta žole, siurblinėje nėra siurblių, viskas išardyta, demontuota, kuro apskaitos skaitiklių nėra) ūkinei-gamybinei pareiškėjos veiklai vykdyti (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 75).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos įsigyti rezervuarai ir įrenginiai (kaip vientisas gamybinis objektas, skirtas kuro saugojimui) yra nenaudojami. Laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2008-09-03 pareiškėja įsigyto ilgalaikio materialiojo turto neįvedė į eksploataciją ir nevykdė su turto eksploatavimu susijusių operacijų registravimo apskaitoje bei neteikė duomenų finansinėje atskaitomybėje.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įsigyto nekilnojamojo turto savo veikloje nenaudojo ir iš jo pajamų negavo, todėl ir šio turto įsigijimo vertės jis pripažinti investicija pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą negalėjo.
Pareiškėja skunde taip pat pažymi, jog pažeistos jo teisė į savo interesų gynybą, nes mokesčių administratorius nepateikė tam tikrų duomenų, gautų iš trečiųjų asmenų, kuriais mokesčių administratorius grindžia savo sprendimą. Teismas sutinka su Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytų motyvų esminiais, nes mokesčių administratorius, vykdydamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-19 sprendimą Nr. S-65 (7-35/2007) ir Teismo 2005-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1848/2005, rinko visus reikšmingus įrodymus dėl turto naudojimo siekiant gauti naudos ir vertino juos visumoje, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą pripažinti kaip investiciją, todėl šie pareiškėjos motyvai atmestini, kaip neturintys įtakos vertinant surinktas faktines aplinkybes šioje mokestinėje byloje ir priimant sprendimą iš esmės.
Atmestinas ir pareiškėjo motyvas, kad įgytą nekilnojamąjį turtą ateityje parduos ir tada jo įsigyjimą bus galima laikyti investicija. Visų pirma pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nekilnojamas turtas realiai bus parduotas, o antra tai nereikštų jo naudojimo įmonės veikloje, kaip ilgalaikio turto.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia
atmesti pareiškėjos UAB „Eurovista ir Ko“ skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.