- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-232-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Omnitel“
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Omnitel“ dėl pripažinimo neteisėtu reikalavimo apmokėti sąskaitą už tarptautinio ryšio paslaugas ir paslaugos teikimo atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Omnitel“, prašydamas pripažinti nepagrįstu UAB „Omnitel“ reikalavimą apmokėti sąskaitą už tarptinklinio ryšio paslaugas, įpareigoti UAB „Omnitel“ atnaujinti mobilaus interneto paslaugos teikimą. Nurodė, kad 200-09-08 su atsakovu UAB „Omnitel“ pasirašė Sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DSC) paslaugų teikimo Nr. OM 008146. 2005-11-18 žodžiu kreipėsi į UAB „Omnitel“ su prašymu dalyvauti atsakovės rengiamoje akcijoje VNK0510N36 ir įsigyti mobilųjį internetą bei nešiojamą kompiuterį. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „Omnitel“ atstovai 2005-11-18 pasirašė GSM abonento prašymą, ieškovo atstovui buvo žodžiu paaiškintos sąlygos, t.y. kad bendrovei yra suteikiamas abonento mokėjimo planas „Connect 100“ ir nešiojamasis kompiuteris, kad pagal šį planą bendrovė įsipareigoja mokėti plano mokestį, o UAB „Omnitel“ įsipareigoja leisti bendrovei naudotis interneto paslaugomis neribojant duomenų perdavimo kiekio. Nurodė, jog 2006 m. balandžio pradžioje ieškovo atstovas telefonu kreipėsi į UAB „Omnitel“ su paklausimu dėl galimybės naudotis mobiliojo interneto paslaugomis užsienyje. Jam buvo paaiškinta, kad šios paslaugos pajungimas ir naudojimasis ja bus apmokestinamas kaip ir mobiliojo interneto paslaugos Lietuvoje ir tai bendrovei papildomai nieko nekainuos. Ieškovo atstovas 2006 m. balandžio 19-21 d. būdamas Egipte naudojosi mobiliojo interneto paslaugomis. Ieškovui apmokėjimui buvo pateikta UAB „Omnitel“ išrašyta 2006-05-01 PVM sąskaita-faktūra už tarptinklinio ryšio ir kitas paslaugas 3000,06 Lt sumai su PVM. Kadangi ieškovas reikalavimą apmokėti už tarptinklinio ryšio paslaugas laikė nepagrįstu, jis apmokėjo tik už mobiliojo interneto paslaugas Lietuvoje (159 Lt su PVM). UAB „Omnitel“, reaguodama į bendrovės neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą, nutraukė mobiliojo interneto paslaugų teikimą. Kadangi ieškovas nesutiko sumokėti sąskaitoje nurodytą sumą, atsakovas pareikalavo 560 Lt netesybų. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad atsakovo reikalavimas apmokėti sąskaitą už tarptinklinio ryšio paslaugas yra nepagrįstas, kadangi apie šį mokestį ieškovas informuotas nebuvo, nei 2000-09-08 sutartyje, nei 2005-11-18 abonento prašyme nėra nurodytas tarptinklinio ryšio paslaugų apmokestinimo būdas, tarptinklinio ryšio paslaugų įkainiai, taip pat nėra nuorodų, kur galima susipažinti su tarptinklinio ryšio paslaugų tarifais. Priešingai, atsakovas pateikė ieškovui neteisingą informaciją, tuo jį suklaidindamas, elgėsi nesąžiningai ir nepakankamai bendradarbiavo, pažeidė sąžiningos dalykinės praktikos bei kooperavimosi principus.
Atsakovas UAB „Omnitel“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mobiliojo interneto paslaugą ieškovas užsisakė telefonu, todėl nebuvo galimybės supažindinti jį su paslaugų teikimo sąlygomis ir įkainiais, tačiau visa informacija yra skelbiama internete ir lankstinukuose, platinamuose daugelyje UAB „Omnitel“ prekybos vietų,
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-11-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Omnitel“ yra pasirašyta ir galiojanti neterminuota 2000-09-08 sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo. Pagal 2005-11-18 prašymą ieškovui buvo pajungtas mobilusis internetas su mokėjimo planu „Connect 100“. Teismas pažymėjo, kad šio plano sąlygos paskelbtos viešai, UAB „Omnitel“ tinklapyje yra informacija apie tai, kad į mokėjimo plano minimalų mokestį neįtrauktos tarptinklinio ryšio paslaugos. Atsakovas užsienyje neteikia mobiliojo interneto paslaugų, tuo užsiima užsienio šalių operatoriai pagal pasirašytas sutartis, paslaugos yra atlygintinės. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo nėra rašytinio susitarimo dėl neatlygintinų mobiliojo interneto paslaugų teikimo, dėl ko šios paslaugos yra atlygintinės. Visa būtina informacija apie paslaugas ir jų kainas paskelbta internete UAB „Omnitel“ tinklapyje atitinkančiu įstatymo reikalavimus ir visiems prieinamu būdu. Ieškovas turėjo galimybę susipažinti su visomis atsakovo UAB „Omnitel“ teikiamomis paslaugomis, sąlygomis, įkainiais. Nepasinaudodamas galimybe susipažinti su viešai skelbiama informacija apie teikiamas paslaugas ir įkainius, ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ veikė savo rizika, dėl ko jis atsakingas už dėl to kylančias pasekmes ir privalo atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas, t.y. įvykdyti prievolę. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Omnitel“ atnaujinti mobilaus interneto paslaugų teikimą yra nepagrįstas, nes ieškovui neapmokant už suteiktas paslaugas teismas negali įpareigoti atsakovo nemokamai teikti ieškovui mobilaus interneto paslaugas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-11-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį turtinio reikalavimo dalyje patenkinti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai aiškinant ir taikant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Teismas pažeidė LR CPK 178 str., 185 str. reikalavimus, nes, laikydamas, jog atsakovas tinkamai įvykdė informavimo pareigą viešai skelbdamas apie interneto mokėjimo plano „Connect 100“ sąlygas, neįvertino, kad atsakovas prieš suteikdamas paslaugą nebuvo suteikęs ieškovui informacijos (nei žodžiu, nei raštu), kad į mokėjimo plano minimalų mokestį neįtrauktos tarptinklinio ryšio paslaugos, t.y. mobiliojo interneto paslauga užsienyje buvo teikiamas neatlikus paslaugos tiekėjui įstatymo keliamų privalomų reikalavimų (LR CK 6.719 str. 1 d.). Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo D. Š. parodymų, kurio paaiškinime aiškiai nurodyta, kad apie mobiliojo interneto paslaugas ir įkainius užsienyje jis nebuvo informuotas. Liudytojas, skambindamas į UAB „Omnitel“, būtent ir siekė išsiaiškinti visas su teikiama paslauga susijusias sąlygas, tačiau jam nebuvo pateikti tarptinklinio ryšio paslaugos įkainiai. Aplinkybė, jog informacija paskelbta viešai, nėra teisinis pagrindas išvadai, kad atsakovas tinkamai įvykdė informavimo pareigą. Teismas šioje byloje turėjo tirti ir analizuoti UAB „Omnitel“ veiklos aplinkybes – nustatyti kaip ir kokiomis sąlygomis buvo sudaryta paslaugų sutartis, ištirti, ar UAB „Omnitel“ pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ paslaugos teikimo sąlygas, ar supažindino ieškovą su sąlygų nuostatomis, kokiu būdu supažindino ir kt. Teismas turėjo vertinti individualiai aptartų sąlygų buvimą, šių sąlygų įtaką tinkamam prievolių vykdymui. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.716-6.724 str. nuostatas. Teismas neanalizavo paslaugų tiekėjo pareigos suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, teikimo sąlygomis, kaina, teikimo galimomis pasekmėmis bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Atsakovas turėjo nedviprasmiškai nurodyti mobiliojo interneto paslaugų užsienyje tarifus, tačiau to nepadarė nei ieškovui telefonu teiraujantis dėl mobiliojo interneto paslaugos teikimo ir naudojimosi sąlygų užsienyje, nei bendrovės atstovui pasirašant 2005-11-18 GSM abonento prašymą, nei 2000-09-08 sutartyje Nr. OM 008146. UAB „Omnitel“ turėjo pareigą ne sudaryti galimybę susipažinti su viešai skelbiama informacija, bet privalėjo informuoti/supažindinti, ko nepadarė. Todėl šalių valia dėl sutarties sąlygos – paslaugos kainos – nebuvo suderinta. Atsakovas nepakankamai bendradarbiavo, nesikeitė informacija, reikšminga prievolei vykdyti, o taip pat neįvykdė imperatyvių įstatymo nuostatų (LR CK 6.200 str. 6.719 str. 1 d.). Teismas, nurodydamas aplinkybę, kad mobilaus interneto paslaugas užsienyje teikia ne UAB „Omnitel“, bet užsienio operatorius dvišalės sutarties pagrindu, nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog apie dvišalę sutartį ir joje nurodytus tarptinklinio ryšio paslaugų įkainius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo informuotas ir supažindintas.
Atsiliepimas
UAB „Omnitel“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-11-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs atsakovo UAB „Omnitel“ reikalavimo apmokėti sąskaitą už tarptinklinio ryšio paslaugas pagal 2006-05-01 PVM sąskaitą faktūrą serija JUP Nr. 5044986720 teisėtumo klausimas. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ savo prievolės sumokėti už suteiktas tarptinklinio ryšio paslaugas nebuvimą grindžia tuo, jog tarptinklinio ryšio paslaugos sąlygos, susijusios su šios paslaugos kaina, apmokėjimo tvarka ir sąlygomis, yra negaliojančios (siurprizinės sutarties sąlygos (LR CK 6.186 str.)), kadangi atsakovas kaip paslaugų tiekėjas ne tik nevykdė LR CK 6.719 str. 1 d. jam numatytos pareigos suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su paslaugų kaina, bet ir suklaidino ieškovo atstovą, nurodydamas, kad mobiliojo interneto paslaugų užsienyje pajungimas ir naudojimasis jomis bendrovei papildomai nieko nekainuos.
Byloje nustatyta, jog tarp šalių 2000-09-08 buvo sudaryta Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DSC) paslaugų teikimo Nr. OM 008146, kurios pagrindu UAB „Omnitel“ įsipareigojo teikti klientui mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM/DCS) ryšio paslaugas už užmokestį, o klientas UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti šios sutarties nustatyta tvarka (b.l.8-9). Ieškovui dalyvaujant akcijoje VNK0510N36 šios sutarties pagrindu šalys susitarė dėl mobiliojo interneto paslaugų teikimo pagal „Connect 100“ mokėjimo planą (b.l.11-12). Pagal šį mokėjimo planą ieškovui už fiksuotą mėnesinį paslaugos mokestį buvo suteikta galimybė neribotai naudotis mobiliojo interneto paslaugomis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Abonentas, norėdamas mobiliojo interneto paslaugomis naudotis užsienyje, turėjo papildomai užsisakyti tarptinklinio ryšio paslaugą. Prašymui dėl šios paslaugos užsakymo ir susitarimui dėl šios paslaugos teikimo nekeliami jokie papildomi formos reikalavimai. Tuo pasinaudodamas ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ užsakė tarptinklinio ryšio paslaugos pajungimą telefonu. Tiek kilusio ginčo, tiek apeliacinio skundo esmę sudaro atsakovo UAB „Omnitel“ (paslaugų tiekėjo) pareigos suteikti klientui informaciją apie paslaugos kainą, kas turėjo įtakos kliento apsisprendimui užsakyti paslaugą, tinkamo įvykdymo vertinimas. Apeliantas UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog kliento informavimas laikomas tinkamu, kai jam sudaromos sąlygos viešai susipažinti su paslaugos sąlygomis, teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nurodo, jog atsakovas UAB „Omnitel“ neįvykdė tinkamo kliento informavimo apie tarptinklinio ryšio paslaugos įkainius pareigos, kadangi ieškovui nei žodžiu, nei raštu aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė mobiliojo interneto užsienyje tarifų, tuo pažeisdamas LR CK 6.719 str. 1 d. reikalavimus.
Paslaugų teikėjo pareigos suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, tinkamas įgyvendinimas turi esminę kliento valios sudaryti sutartį susiformavimui. Todėl iškilus ginčui dėl konkrečios paslaugos kainos, paslaugos teikėjas turi įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė paslaugos teikėjo informavimo pareigą. LR CK 6.719 str. 1 d. įtvirtinta norma, numatanti paslaugų teikėjo pareigą prieš sudarant paslaugų sutartį suteikti klientui išsamią su teiktinomis paslaugomis susijusią informaciją, yra bendroji norma, kurios įgyvendinimą elektroninių ryšių paslaugų sutarčių sudarymo atveju reglamentuoja LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Vadovaujantis šių Taisyklių 5 ir 9 punktų nuostatomis, tuo atveju, kai paslaugų teikimo sutarčiai nekeliamas rašytinės formos reikalavimas, o sutarties sudarymui užtenka šalių konkliudentinių veiksmų, prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį paslaugų teisėjas privalo sudaryti galimybę paslaugų gavėjui susipažinti su paslaugų teikimo taisyklėmis. Kadangi, kaip jau minėta, tarptinklinio ryšio paslaugos užsakymui ir susitarimui dėl šios paslaugos teikimo nebuvo keliami rašytinės formos reikalavimai, minėtų Taisyklėse įtvirtintų nuostatų pagrindu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant apie tinkamą LR CK 6.719 str. įtvirtintos paslaugų teikėjo pareigos įgyvendinimą, turėjo būti vertinamas galimybės paslaugų tiekėjui susipažinti su paslaugų teikimo sąlygomis sudarymas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog su mobiliojo interneto (tarptinklinio ryšio) paslaugų teikimo užsienyje sąlygomis ieškovui buvo suteikta galimybė viešai susipažinti UAB „Omnitel“ buveinėje ir bendrovės tinklapyje, pagrįstai sprendė, jos atsakovas (paslaugos teikėjas) tinkamai įvykdė kliento informavimo pareigą. Šios išvados teisingumą patvirtina ir LR CK 6.185 str. 3 d. įtvirtinti supažindinimo pareigos su sutarties standartinėmis sąlygomis tinkamo įvykdymo alternatyvūs būdai, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys (verslininkai), iš kurių vienas apibrėžiamas kaip sutarties šalies galimybė susipažinti su sutarties standartinėmis sąlygomis šias sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju tinkamam kliento informavimo pareigos įgyvendinimo įvertinimui įtakos turėjo atsakovo tiesioginių veiksmų supažindinant ieškovą su tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo įkainiai vertinimas.
Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas, nepasinaudodamas galimybe susipažinti su viešai skelbiama informacija apie teikiamas paslaugas ir įkainius, veikė savo rizika ir turi atsakyti už dėl to kylančias pasekmes. Juridinis asmuo (verslininkas), užsiimdamas komercine veikla, dažniau nei vartotojas sudaro sandorius, yra įgijęs sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinęs su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei vartotojui. Ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ kaip mokėjimo plano „Connect 100“ abonentui turėjo būti žinoma, jog elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra viešoji sutartis (LR Elektroninių ryšių įstatymo 34 str. 1 d.), kurios esmė, jog viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos ir kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams. Todėl ieškovas negalėjo tikėtis, jog jo atžvilgiu galėjo būti taikomos individualios apmokėjimo už suteiktas tarptinklinio ryšio paslaugas sąlygos. Be to, atsižvelgiant į mobiliojo interneto paslaugų viešąjį pobūdį ir tai, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimas yra UAB „Omnitel“ verslas, ieškovui turėjo būti žinoma apie atsakovui LR CK 6.719 str. 2 d. pagrindu kylančią prievolę kiekvienam galimam klientui sudaryti sąlygas viešai susipažinti su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis ir kita informacija, o taip pat savo kaip galimo tarptinklinio ryšio paslaugos gavėjo galimybę viešai susipažinti su šios paslaugos teikimo sąlygomis.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovo UAB „Omnitel“ atstovas suklaidino ieškovo atstovą dėl neatlygintino naudojimosi tarptinklinio ryšio paslauga. Kolegija kritiškai vertina liudytojo D. Š. parodymus, kadangi šių parodymų įrodomoji reikšmė priklauso nuo šio liudytojo subjektyvių gebėjimų suformuoti paklausimą UAB „Omnitel“ atstovui bei jo gebėjimo suvokti ir perteikti jam perduodamą informaciją. Tuo tarpu iš liudytojo parodymų neįmanoma nustatyti tikrosios jo paklausimo dėl galimybės naudotis mobiliojo interneto ryšio paslauga užsienyje apimties ir to, ar jam buvo suteikta informacija tik dėl tarptinklinio ryšio paslaugos pajungimo sąlygų, ar ir dėl naudojimosi šia paslauga kainų. Pažymėtina, jog ir paties liudytojo parodymai šiuo klausimu prieštarauja vieni kitiems (b.l. 53, 120). Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepasinaudodamas jam suteikta galimybe prieš užsakant mobiliojo interneto teikimo užsienyje paslaugą viešai susipažinti su tarptinklinio ryšio paslaugos teikimo sąlygomis, nesilaikė rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo UAB „Omnitel“ reikalavimo apmokėti sąskaitą už tarptinklinio ryšio paslaugas pagrįstumui neturi įtakos tai, jog ieškovas nebuvo supažindintas ir informuotas apie atsakovo ir užsienio šalies operatoriaus sudarytą dvišalę sutartį ir joje nurodytus tarptinklinio ryšio paslaugų įkainius, kadangi ieškovas naudodamasis tarptinklinio ryšio paslaugomis nedalyvauja prievoliniuose teisiniuose santykiuose su užsienio operatoriumi ir atsiskaityti turi su UAB „Omnitel“ kaip paslaugų teikėju pagal jo skelbiamus tarptinklinio ryšio paslaugų įkainius. Nors apeliantas nurodo nesutinkantis su 2006-05-01 PVM sąskaitoje-faktūroje serija JUP Nr. 5044986720 nurodytu tarptinklinio ryšio paslaugų kainos dydžiu ir jo paskaičiavimo teisingumu ir pagrįstumu, tačiau šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl apeliacinio skundo argumentas dėl tarptinklinio ryšio paslaugų kainos dydžio nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.