- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 1-184-404/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-78-1-00796-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kategorijos
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis, išnagrinėjęs Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-00796-11 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. J., gim. 1975 m. gruodžio 5 d., Alytaus m., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., 2012-01-23 Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindais, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.
2011 m. gruodžio 25 d., apie 8³⁰ val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kaltinamasis J. J. privačioje aplinkoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant J. B. ir J. B., pavadino sutuoktinę A. J. necenzūriniu žodžiu, po to ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ir atsitrenkė galva į stalo kampą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kirstinę žaizdą pakaušyje ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams J. B. ir J. B., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, 2012 m. vasario 22 d., apie 4³⁰ val., kaltinamasis J. J. savo namuose, (duomenys neskelbtini), Plungės m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu trenkė L. B. į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: 2011-12-25 tarnybiniu pranešimu, kad 2011-12-25, apie 8³⁰ val., J. J., būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, plūsdamas necenzūriniais žodžiais, elgdamasis įžūliai, pastūmė savo sutuoktinę A. J., dėl ko jai buvo praskelta galva, toks elgesys papiktino bute buvusius pašalinius asmenis (b.l. 6); nukentėjusiojo J. B. parodymais, kad 2011-12-25 ryte, apie 5⁰⁰ val., pas juos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, atėjo neblaivi kaimynė A. J., atsinešdama alkoholinių gėrimų (degtinės ir alaus), kuriuos jis su ja ir jo žmona Jurgita nuėję į kambarį ėmė gerti. Tikslaus laiko nepamena, kai į kambarį įėjo A. J. vyras J. J., kuris savo žmoną Astą pavadino necenzūriniu žodžiu ir rankomis ją pastūmė, dėl ko ši griuvo, atsitrenkdama galva į stalo kampą. Jis išstūmė šaukiantį ir necenzūrinius žodžius vartojantį J. J. į koridorių. Toks J. J. elgesys jį labai papiktino (b.l. 9); nukentėjusiosios J. B. parodymais, kurie iš esmės analogiški nukentėjusiojo J. B. parodymams. Papildomai parodė, kad nuo pastūmimo virsdama A. J. stipriai prasikirto galvą, pradėjo bėgti kraujas. Toks J. J. elgesys ją labai papiktino ir išgąsdino (b.l. 12); nukentėjusiosios A. J. parodymais, kad 2011-12-25, apie 8³⁰ val., ji su savo vyru J. J., atšventusi Kalėdas, buvo savo namuose, Vėjo 12-2, Plungėje. Vyrui nuėjus miegoti, ji išėjo pas kaimynus Joną ir J. B., gyvenančius toje pačioje laiptinėje bute Nr. 9, toliau švęsti Kalėdų. Kas įvyko vėliau neprisimena, nes buvo girta. Pamena, kad ligoninės priėmimo skyriuje ją apžiūrėjo gydytojas, o iš kaimynų Jono ir J. B. sužinojo, kad jos vyras Julius ją pastūmė, anksčiau jis niekada nebuvo jos mušęs (b.l. 15-16). Be to, parodė, kad 2012-02-22 apie 04⁰⁰ val. ji su vyru J. J. iš kaimynų girti grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), Plungės m., kur miegojo jos vaikai L. B. ir duktė K. S.. Ji su vyru nuėjo į virtuvę dar atsigerti alaus. Gerdami kalbėjosi, po to jos vyras supyko ir pradėjo garsiai šūkauti. Pabudęs nuo triukšmo, į virtuvę atėjo jos sūnus, kuris, atsisėdęs prie stalo, paprašė, kad J. J., kad šis nutiltų. Vyras supyko ir liepė jam neaiškinti, ji taip pat pasakė vyrui, kad jis nutiltų. Po sūnaus pasakymo jos vyrui, kad nutiltų, vyras paėmė už stalo galo ir jį apvertė. Supratusi, kad vyras gali dar ką nors padaryti, ji greitai priėjusi jį apkabino, kad jis nebesijudintų, bet jis ištraukė vieną ranką ir kumščiu trenkė sūnui per veidą. Po šių veiksmų atėjo dukra K. S., atidarė virtuvės duris ir supratusi, kad kažkas vyksta negero, pranešė policijai (b.l. 16, 30); nukentėjusiojo L. B. parodymais, kad 2012-02-22, apie 4⁰⁰ val., jis miegojo savo namuose, Plungėje, (duomenys neskelbtini), kai išgirdo triukšmą. Pabudęs nuėjo į virtuvę, kurioje jo mama A. J. ir patėvis J. J. sėdėjo prie stalo ir gėrė alų, patėvis garsiai kalbėjo. Atsisėdęs prie jų jis paprašė, kad nutiltų, nes jie jam trukdė ilsėtis ir miegoti. Patėvis jam pasakė, kad jis jam neaiškintų, mama taip pat pasakė patėviui, kad jis nutiltų, tada jis dar kartą pasakė patėviui, kad šis nutiltų ir nešūkautų. Po šio pasakymo patėvis paėmė už virtuvės stalo galo ir jį apvertė, tačiau stalas jo nekliudė. Mama greitai patėvį apkabino, kad jis daugiau nieko nedarytų, bet jis vieną ranką ištraukė ir kumščiu trenkė jam per veidą. Jam kliuvo nestipriai, nes spėjo pasitraukti, dėl to patyrė nežymų fizinį skausmą. Po šių veiksmų jo sesuo K. S. atidarė virtuvės duris ir supratusi, kad vyksta kažkas negero, paskambino policijai (b.l. 26); liudytojos K. S. parodymais, kad 2012-02-22, apie 4⁰⁰ val., ji miegojo savo namuose, Plungėje, (duomenys neskelbtini) ir išgirdo triukšmą. Pabudusi nuėjo į virtuvę, kurioje pamatė mamą A. J., patėvį J. J., brolį L. B., apverstą stalą ir suprato, kad patėvis girtas pradėjo konfliktuoti – pyko ant jos brolio, šaukė ant jo visokiais žodžiais. Jos mama taip pat buvo girta, bet ramino ir laikė patėvį, kad jis negalėtų muštis ar laužyti baldų. Supratusi, kad patėvis nenusiramins, paskambino į policiją, nes bijojo, kad jis nemuštų jos brolio. Buvo gaila brolio, kuris mokosi, kad jis negalėjo ramiai miegoti ir po šio įvykio jam sunku susikaupti mokykloje (b.l. 33); specialisto išvada Nr. G 201/11 (07), kurioje konstatuota, kad A. J. muštinė kirstinė žaizda pakaušyje padaryta kietu buku daiktu, galimai ir turinčiu ribotą briauninį paviršiaus plotą, vieno smūginio kontakto pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 21); kaltinamojo J. J. parodymais, kuriuose jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas, kad 2011-12-25, laiko neprisimena, atsikėlęs savo namuose, (duomenys neskelbtini), Plungėje, pastebėjo, kad nėra žmonos A. J.. Numanydamas, kad ji gali būti pas kaimynus, gyvenančius 9 bute, ten nuėjo, pyko, kad žmona išėjo, kaip jam atrodė, išgerti degtinės. Atėjęs į butą pamatė savo žmoną, kuri buvo girta, ir jį apėmė pyktis, kad ji viena išėjo ir geria degtinę. Priėjęs prie jos kažką pikto pasakė, ką nepamena, ir ją pastūmė. Matė, kaip ji apvirto, tačiau į ką atsitrenkė, nematė. Visą konfliktą matė buto savininkai Jurgita ir J. B., kaimynas J. B. išstūmė jį iš buto. Be to, 2012-02-22, apie 4⁰⁰ val., jis su žmona A. J. iš kaimynų grįžo girti namo į savo butą, (duomenys neskelbtini), Plungėje. Pamena, kad nuėjo į virtuvę ir toliau gėrė su žmona alų, pradėjo su žmona ginčytis, garsiai kalbėti, nes girtas savęs nekontroliuoja. Po to pamena, kad atėjo jo posūnis L. B. ir jam pasakė, kad baigtų šūkauti. Tuomet jis supyko, kad jis jam aiškina ir, paėmęs už virtuvės stalo galo, nuvertė jį į posūnio pusę, norėdamas šį pagąsdinti. Jis nenorėjo, kad stalas kliudytų posūnį, jam ir nekliuvo. Po to pamena, kad žmona jį apkabino ir liepė ramintis, bet jis vis tiek, ištraukęs ranką iš žmonos glėbio, trenkė posūniui į veidą. Kokius žodžius kalbėjo nežino, nes nepamena, buvo girtas, pamena, kad atvažiavo policija. Dėl savo elgesio labai gailisi, taip elgiasi kai būna girtas. Po šių įvykių pats savo noru išvažiavo į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę gydytis nuo alkoholio priklausomybės, šiuo metu nebegeria visiškai ir namuose nebėra jokių problemų. Su šeima dabar sutaria gerai, su visais susitaikė. Sutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė (b.l. 63).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, tai yra viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kadangi viešąja vieta BK 284 str. prasme laikoma ne tik vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, bet ir privati aplinka, į kurią pašalinių žmonių patekimas be tam tikro leidimo yra apribotas arba negalimas (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002), jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti privačioje aplinkoje sutrikdo žmonių, esančių ten, rimtį, sukelia jiems nepatogumų, suardo jų normalią įprastą gyvenseną ir taip pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką, laikoma, kad buvo pažeista viešoji tvarka, atsirado neigiami padariniai aplinkai ir visuomenei.
Kaltinamasis mušdamas, t. y. tyčia suduodamas kumščiu vieną smūgį L. B. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą, ši jo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamų veikų padarymo metu.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti 4 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti neatlygintinai po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., paskirti 4 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti neatlygintinai po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 p., subendrinus iš dalies jas sudedant, nustatyti 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti neatlygintinai po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką.
Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bet prašo skirti mažesnę, nei prokuroro siūloma, bausmė.
Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Teismas mano, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnyje 2 dalyje, bus pasiekti paskyrus jam viešųjų darbų bausmę.
BK 46 str. 2 d. nustatyta, kad viešųjų darbų bausmė gali būti paskirta nuo 1 mėnesio iki 1 metų, asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nėra pagrindo mažinti prašomos skirti bausmės dydį, be to, jas ir subendrinus, galutinė bausmė atitiks įstatyme numatytą bausmės vidurkį, todėl ją sumažinus, nebus pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, beje, kaltinamasis savo prašymo dėl bausmės sumažinimo nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti J. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2011-12-25, 12³⁰ val. iki 2011-12-26, 6⁴⁵ val. ir nuo 2012-02-22, 5⁰⁷ val. iki 2012-02-23, 14⁵⁵ val.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Išaiškinti J. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.