- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- A15.-1851-526/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01277-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. sav., dirbanti Kupiškio socialinių paslaugų centre, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019-07-16, 18:44 val., Vilniaus pl. - Šilutės pl., Klaipėdoje, R. K., vairuodama transporto priemonę „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, trečia eismo juosta įvažinėdama į žiedinę sankryžą, įvažiavo į antrą eismo juostą, ko eigoje susidūrė su antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu T. R.. Apie eismo įvykį R. K. nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešus policijai, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų nuostatas.
Teismo posėdžio metu R. K. parodė, jog važiuodama iš trečios eismo juostos į antrą nepamatė antra eismo juosta važiuojančio automobilio ir jį kliudė. Išvažiavus iš žiedinės sankryžos sustojo, tačiau nematė jokio stovinčio automobilio, kuris būtų nukentėjęs. Jokio smūgio nepajuto, todėl nuvažiavo nepranešus policijai. Įvykio dienos vakare iš Kupiškio jai pranešė, kad yra ieškoma policijos. Tada pati susisiekė su Policijos departamentu ir kreipėsi į komisariatą, kur ji buvo patikrinta alkoholio matuokliu. Įvykio faktą pripažįsta, atsakomybės nevengia, veikos metu buvo susijaudinimo būsenoje. Pasišalinti iš įvykio vietos neketino, buvo atvykusi iš kito miesto.
R. K. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 11).
Liudytojas T. R. parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas liudyti. Paaiškino, kad įvykio metu, įvažiuojant į žiedinę sankryžą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis kliudė jo vairuojamą automobilį. Išvažiavus iš žiedinės sankryžos, sustojo artimiausioje galimoje vietoje - autobusų stotelėje, o R. K. automobilis nuvažiavo pro šviesoforą toliau, nematė, kad ji būtų sustojusi. Mano, jog susidūrimo tarp automobilių nepajusti nebuvo galima.
Liudytoja policijos pareigūnė, F. R., parodė, jog prisimena dėl ko pakviesta liudyti. Įvykio dieną pagal gautą pranešimą nuvyko į įvykio vietą, kur autobusų stotelėje laukė pranešėjas. Pastarajam nurodžius aplinkybes pagal transporto priemonės numerius buvo nustatyta pasišalinusios transporto priemonės savininkė. Tačiau, iš karto su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu susisiekti nepavyko. Tada įformino eismo įvykį ir gavo žinią iš budėtojo komisariate, kad į instituciją kreipėsi moteris, sukėlusi eismo įvykį, bei nurodė, kad nori atvykti paaiškinti įvykio aplinkybes, jog iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Praėjus apie porai valandų po eismo įvykio, moteris atvyko į policijos komisariatą, ji patikrinta alkoholio matuokliu – nustatytas blaivumas (0,00 prom.), įforminti procesiniai dokumentai. R. K. minėjo, jog susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto, išvažiavusi iš žiedo buvo sustojusi įsitikinti ar nieko nenutiko, bet tikslios sustojimo vietos nenurodė. Apžiūrėjusi automobilių apgadinimus, mano, jog vairuotojai susidūrimą turėjo justi.
F. R. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Liudytojas policijos pareigūnas, G. N., parodžius nuo eismo įvykio nukentėjusio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas, parodė, jog prisimena dėl ko pakviestas liudyti. Įvykio dieną pagal gautą pranešimą su kolege nuvyko į įvykio vietą, įformino aplinkybes. R. K., susisiekusi su Policijos departamentu, praėjus porai valandų po įvykio, pati atvyko į komisariatą, kur jai buvo patikrintas blaivumas, apžiūrėta transporto priemonė ir bylos medžiaga perduota tyrėjams. Apžiūrėjus automobilių apgadinimus, mano, jog vairuotojai susidūrimą turėjo justi.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų, policijos pareigūnų, parodymų KET pažeidimų padarymo faktas ir R. K. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4); BIRT žiūryklės ataskaitos išrašu apie užregistruotą eismo įvykį (b. l. 6-7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 8); papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 9); nukentėjusio nuo eismo įvykio, T. R., sudaryta eismo įvykio schema (b. l. 10); T. R. paaiškinimu apie eismo įvykį ir padarytą žalą, kurią vertina apie 1000 Eur (b. l. 12); asmens duomenų, administracinių nusižengimų registro išrašais (b. l. 13-14; 17); VĮ „Regitra“ duomenų apie transporto priemones išrašais, iš kurių matyti, jog transporto priemonės „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – R. K., o transporto priemonės „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – T. R. (b. l. 15; 16); fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti minėtų automobilių apgadinimai (b. l. 25-34) .
Motyvuojamoji dalis
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokia veika užtraukia baudą nuo 1100 iki 2000 eurų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 2, 8 d.). Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 str. 7 d.).
ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tokia veika užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.
Nagrinėjamoje byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje R. K., vairuodama transporto priemonę „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, trečia eismo juosta įvažinėdama į žiedinę sankryžą, įvažiavo į antrą eismo juostą, ko eigoje susidūrė su antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (KET 9, 126 p.) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (KET 222 p.). Remiantis tuo R. K. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
R. K. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. tai, jog pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (ANK 426 str. 2 d.), papildomas kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).
Todėl, įvertinus bylos įrodymų visumą, darytina išvada, jog R. K., pažeidusi savo veiksmais KET 9, 126, 222 punktų nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Jai skirtina administracinė nuobauda.
R. K. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į R. K. asmenybę – dirba, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, anksčiau administracine tvarka nebausta, prisipažįsta padariusi nusižengimą, po eismo įvykio savo iniciatyva tą pačią dieną kreipėsi policijos įstaigą, pati atvyko į komisariatą aplinkybių nustatymui, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, administracinės nuobaudos tikslais ir paskirtimi, atsižvelgiant į papildomai teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, R. K. elgesį po eismo įvykio, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad R. K. skirtina nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, - bauda, mažesnė negu numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijos minimali riba. Manytina, jog tokia nuobauda, netaikant pagal sankciją alternatyvios administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti atėmimo, nagrinėjamu atveju bus pakankama administracinei teisenai įgyvendinti (ANK 563 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 27 straipsniais, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2, 7, 8 dalimis, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
R. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje bei, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą - 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą, be transporto priemonės - „Volkswagen Golf Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant lygiomis dalimis.
Išaiškinti, kad baudą turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 19103626511, įmokos kodą - 1001.
Administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.