Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. prašymą atnaujinti procesą S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2007 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius surašė S. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. vasario 26 d. 20.59 val. važiavo autobusu Nr. 482 maršrutu Nr. 53 tarp stotelių „Šeškinės kalvos“ ir „Širvintų“, turėdamas vienkartinį bilietą su nuolaida, bet be teisę į transporto lengvatą patvirtinančio dokumento, kurį turint taikoma nuolaida, ir tuo pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-967, 33¹ punkto reikalavimus.

2007 m. vasario 26 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimu S. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 1 dalyje. Už pažeidimo padarymą jam skirta 15 Lt bauda.

II.

III.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors S. T. nurodė, jog jis yra dieninio skyriaus Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universiteto studentas, tačiau jo pateiktame studento pažymėjime tai nėra patvirtinta, t. y. pateiktas pažymėjimas neatitinka 2006 m. balandžio 27 d. Švietimo ir mokslo ministerijos įsakyme Nr. ISAK-783 „Dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytų studentų pažymėjimų pavyzdžių ir rekvizitų, todėl jį pateikus transporto lengvata netaikytina.

IV.

2008 m. kovo 17 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas S. T. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N19-1992/2007 Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vyriausiasis administracinis teismas netaikė aktualios nagrinėjamu atveju Europos Sąjungos teisės, t. y. EB steigimo sutarties 39 straipsnio, kuris garantuoja laisvą asmenų judėjimą. Asmenys, studijuojantys Paryžiuje ir siekiantys gauti Prancūzijos diplomą, negali naudotis nuolaidomis, o Lietuvos universitetų studentai įgyja teisę naudotis nuolaidomis. Vadinasi, Lietuva diskriminuoja ES piliečius, kurie studijuoja užsienyje, bet nori gyventi Lietuvoje.

2. Netaikytas EB steigimo sutarties 49 straipsnis, užtikrinantis laisvą paslaugų judėjimą. Lietuvos gyventojai, perkantys aukštojo išsilavinimo paslaugas kitų ES valstybių universitetuose, netenka teisės į transporto nuolaidas. Pareiškėjo nuomone, taip ribojama kitų ES valstybių universitetų laisvė teikti paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos universitetai.

3. Teismas neanalizavo, ar nėra EB steigimo sutarties 87 straipsnio, draudžiančio valstybei suteikti tokią pagalbą, kuri pažeistų konkurencijos laisvę, pažeidimo. Įtraukdama transporto nuolaidas į Lietuvos Respublikos universitetų teikiamų paslaugų paketą, bet neįtraukdama jų į kitų ES universitetų teikiamų paslaugų paketą, Lietuvos valstybė suteikia valstybės pagalbą Lietuvos Respublikos universitetams, pažeisdama konkurencijos laisvę.

4. Neatsižvelgta į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo protokolo 2 straipsnio nuostatas. Visi ES ir netgi Europos laisvos prekybos zonos universitetai yra mokslo įstaigos, rengiančios specialistus su aukštuoju išsilavinimu Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

5. Neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo tikslą, kuriuo siekiama suteikti studentams finansinę paramą ir sumažinti jiems kelionių iš namų į universitetą bei bibliotekas kaštus.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip nacionalinis paskutinės instancijos teismas, pažeidė EB sutarties 234 straipsnyje numatytą pareigą, iškilus Europos Sąjungos teisės interpretacijos klausimui, kreiptis į Europos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje tenkintinas.

Bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodoma, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pareiškėjas teigia, kad padarytas esminis ES teisės normų pažeidimas, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netaikė, pareiškėjo nuomone, aktualių nagrinėjamu atveju EB steigimo sutarties 39, 49, 87 straipsnių ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 2 straipsnio nuostatų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 straipsnis įtvirtina, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniai teismai, įgyvendindami Europos Bendrijų teisės viršenybės nacionalinei teisei principą, yra atsakingi už efektyvų Europos Sąjungos teisės normų taikymą ir tiesioginį jų veikimą, todėl svarstytina, ar nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ES teisė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Bendrijos teisė taikoma, kai asmuo naudojasi fundamentaliomis Sutarties garantuojamomis teisėmis, ypač tais atvejais, kurie susiję su teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybėse narėse. Pareiškėjas pasinaudojo Sutarties numatyta teise laisvai judėti bei apsigyventi kitoje valstybėje narėje ir pasirinko studijas Prancūzijoje, Paryžiaus I Panteono-Sorbonos universitete. S. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl patenka į pilietybės nuostatų taikymo sritį ratione personae, o kadangi judėjo Bendrijos valstybių narių teritorijoje, tai patenka ir į EB steigimo sutarties nuostatų taikymo sritį ratione materiae. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Europos Bendrijos teisė, kuri galėjo turėti lemiamos įtakos priimant teismo nutartį.

EB steigimo sutarties 39 straipsnis garantuoja laisvą asmenų judėjimą ir draudžia bet kokią valstybių narių diskriminaciją dėl pilietybės. EB steigimo sutarties 12 straipsnis įvirtina, kad šios Sutarties taikymo srityje, nepažeidžiant joje esančių specialių nuostatų, draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės. Nediskriminavimo dėl pilietybės principas yra vienas svarbiausių, kad būtų efektyviai įgyvendinamos Sutarties nuostatos dėl laisvo asmenų judėjimo. Uždraudus diskriminaciją, judėjimo laisve besinaudojantis asmuo turi būti traktuojamas lygiai taip pat kaip ir priimančiosios valstybės piliečiai. Svarstytina, ar šiuo atveju pareiškėjas, kuris studijuoja kitoje valstybėje narėje, neatsiduria skirtingoje padėtyje nei studentai, nusprendę įgyti išsilavinimą nacionaliniuose universitetuose.

Pagal EB steigimo sutarties 49 straipsnį Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai. EB steigimo sutarties 49 straipsnis draudžia ne tik tiesioginę diskriminaciją, bet ir bet kokias netiesioginės diskriminacijos formas, kurios dėl skirtingo asmenų traktavimo sukelia tokį patį rezultatą. Laisvė teikti paslaugas apima ir paslaugų gavėjų teisę važiuoti į kitą valstybę narę ir gauti tokias pačias paslaugas kaip ir kilmės piliečiai. Manytina, kad pareiškėjas galėjo patirti laisvės keliauti siekiant gauti paslaugas apribojimus, kurie Europos Sąjungoje yra draudžiami.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje formuluojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika aktuali didelei visuomenės daliai; Europos piliečiams yra labai svarbu mokytis kitose valstybėse narėse, o galimybė pasinaudoti laisvo judėjimo teise nebūtų visiškai efektyvi, jeigu valstybės narės pilietis būtų atgrasintas pasinaudoti judėjimo laisve dėl galimų kliūčių, kurios kiltų jam grįžus į kilmės valstybę.

Atsižvelgdama į visumą aukščiau paminėtų aplinkybių, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Europos Sąjungos teisės normos nagrinėjamoje byloje yra aktualios ir yra pakankamas pagrindas svarstyti, ar nagrinėjamoje byloje nebuvo padarytas esminis šių teisės normų pažeidimas, jų netaikant, galėjęs turėti įtakos priimant teismo nutartį. Dėl to procesas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti procesą S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Administracinę bylą pagal savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutarimo S. T. administracinio teisės pažeidimo byloje perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.