- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- 2-3172-292/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- R. M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., A. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L. ir A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškime (b. l. 1-2) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad R. M. L. priėmė palikimą, atsiradusį po jos vyro V. L. 2013-11-13 mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas J. G. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo vyras V. L.. Po jo mirties liko turtas – trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. M. L. ir V. L., kuriame jie kartu gyveno. Ji po vyro mirties gyvena minėtame bute, naudojasi visu turtu, baldais, namų apyvokos daiktais, moka mokesčius, prižiūri turtą.
Po vyro V. L. mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Tik vėliau sužinojo, kad reikia kreiptis pas notarą per tris mėnesius dėl palikimo priėmimo.
Turi dvi dukras - A. L. ir A. G., kurios po savo tėvo V. L. mirties palikimo atsisakė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į pareikšimą (b. l. 5) ir teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareikšimą (b. l. 8) ir teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo V. L. mirties momento 2013-11-13 (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Mirusiojo turto įstatyminiai įpėdiniai yra jo žmona R. M. L., jo dukros A. L. ir A. G. (b. l. 6, 14, 12, 19). Paveldėjimo byla po V. L. mirties nėra užvesta (b. l. 15). Po V. L. mirties atsirado palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Pareiškėja bute gyvena, juo rūpinosi, jį prižiūri, moka mokesčius (b. l. 13, 16, 17, 18). Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys A. L. ir A. G. turėtų pretenzijų į mirusiojo tėvo V. L. palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad jų motina R. M. L. priėmė palikimą po savo vyro ir jų tėvo V. L. mirties (b. l. 5, 8).
Tokiu būdu bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po V. L. mirties jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, paveldėjo mirusiojo sutuoktinė R. M. L..
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po V. L. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors R. M. L. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo vyro V. L. palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 3,66 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad R. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo vyro V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos R. M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.