Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjoms Vilmai Petrauskienei ir Ramutei Budrytei, nuteistajam A. B., nukentėjusiesiems K. Ž. ir G. Ž., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

-S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-04-28 iki 2010-04-30.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. A., V. K. ir A. B. solidariai priteista 1069,71 Lt Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir 3000 Lt nukentėjusiajai G. Ž., jos nepilnamečiui sūnui K. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnamečiui nuteistajam S. A. neturint turto ar uždarbio pakankamo nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti, atitinkama šių išlaidų dalis t.y. 356,57 Lt bei neturtinės žalos atlyginimui atitinkama šių išlaidų dalis t.y. 1000 Lt priteista iš jo įstatyminės atstovės R. A..

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. K., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. A. ir A. B. nuteisti už tai, jog jie ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2010 m. kovo 27 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), prie autobusų stotelėje stovinčio M. P. automobilio, kuriame sėdėjo ir klausėsi muzikos M. P., V. M., G. Ž. ir K. Ž., privažiavo ir sustojo A. B. vairuojamas automobilis, kuriame buvo A. B., S. A., V. K., D. K. ir nenustatyta mergina vardu Dovilė. Iš automobilio išlipęs S. A., priėjo prie M. P. automobilio ir, pamatęs jame sėdintį K. Ž., liepė jam išlipti iš automobilio. Šiam atsisakius tai padaryti, jis atidarė automobilio dureles ir, paėmęs už drabužių, ištraukė K. Ž. iš automobilio. Uždaręs dureles, S. A. prispaudė K. Ž. prie automobilio ir ranka sudavė jam smūgį į veidą. K. Ž. veidą užsidengus ranka bei paėjus toliau nuo automobilio, prie jo priėjo A. B. ir be jokios priežasties spyrė koja jam į veidą. Po to priėjęs V. K. ranka sudavė K. Ž. smūgį į veidą. Po to visi trys kaltinamieji sudavė K. Ž. nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į galvą padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje, apie dešinę akį, galvos smegenų sukrėtimo, kaklo ir nosies sumušimo. Šiais savo veiksmais, atliktais viešoje vietoje, kaltinamieji pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra M. P. automobilyje laisvalaikį leidusių jaunuolių poilsį.

Apelianto nuomone teismas neteisinai kvalifikavo jo veiksmus pagal LR BK 284 str. 1 d., nes nebuvo nustatyta viešosios tvarkos pažeidimą kvalifikuojančių požymių. Teismas neatsižvelgė į tai, dėl ko įvyko konfliktas, kad įvykis buvo apie 21.30 val., aplink nieko nebuvo-tik laukai ir netoliese (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo stotelė, todėl nėra pagrindo tą vietą pripažinti vieša vieta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, o jam nebuvo nei mažiausio noro priešpastatyti save aplinkiniams, demonstruoti savo viršenybę, nebuvo jokio tikslo ir noro kažką įžeisti. Konfliktas buvo tik tarp jo ir nukentėjusiojo K. Ž., dėl to jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti į BK 140 str. l d.

Anot apelianto, teismas nepagrįstai vadovavosi tik BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir netaikė BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, teisės normų. Turi būti vertinamos visos byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės, tai yra tai, jog jis labai gailisi, nuo 2010 m. balandžio mėnesio nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, padarė išvadas dėl savo elgesio. Teisme nebuvo atsižvelgta ir į Alytaus rajono VTAS darbuotojos R. P. parodymus, kad jo elgesys pagerėjęs, kad visi nusikaltimai padaryti iki vasaros, kad ji bendravo su Daugų technologijos ir verslo mokyklos pedagogais ir buvo pasakyta, kad su juo nėra jokių bėdų. Neatsižvelgta į jo gyvenimo sąlygas, tėvo nusišalinimą nuo šeimos problemų sprendimo ir vaikų auklėjimo bei išlaikymo.

Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiosios G. Ž. civilinį ieškinį dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškinys nėra įrodytas ir pagrįstas, nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo- jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Skundo autoriaus nuomone, nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo jo amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamojo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo procesiniu sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą.

Apeliantas pažymi, jog visais atvejais, kai ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitos priežasties, negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Teismų praktikos apibendrinimas rodo, kad dauguma teismų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio nepilnamečio naudai, o atstovams pagal įstatymą palieka teisę šias lėšas tvarkyti vaiko interesais.

Apelianto nuomone, nors jis nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo laikotarpiu, tačiau yra susituokęs, šeimoje auga mažametis vaikas. Kadangi žmona mokosi, vaiką prižiūri jis. Dėl šios priežasties išsiregistravo ir iš darbo biržos, nes vaiko priežiūra nesuderinama su darbine veikla. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad yra 10 kartų baustas administracine tvarka, tačiau visos nuobaudos jam skirtos septynerių metų laikotarpyje - nuo 2003-05-15 iki 2010-04-22. Teismas neišskyrė šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų. Nors 2010 metais jis yra baustas administracine tvarka, ši nuobauda yra už automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje, o bauda sumokėta.

Skundo autoriaus teigimu, teismas neatsižvelgė į LR BK 41 str. nuostatas, nepagrįstai padarė išvadą, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, todėl teismas turėjo pagrindą skirti su laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę. Paskyręs griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė LR BK 75 str. Bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes jis dar kartą įvertino savo netinkamą elgesį, padarė išvadas, pasiryžęs daugiau nenusikalsti. Dėl realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo jo sutuoktinė negalėtų tęsti mokslų Žemės ūkio universitete, nes nebūtų kam prižiūrėti 2008-07-02 gimusio jų mažamečio sūnaus.

Anot apelianto, jo atsakomybę švelnina tai, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiojo K. Ž., todėl tai turėjo būti vertinama kai jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Apelianto įsitikinimu, priteisdamas civilinį ieškinį, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika ir nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios G. Ž. civilinį ieškinį dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo, nes civilinis ieškinys neįrodytas, turėtų būti paliktas nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajai teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Skunde nurodyta, jog teismas nepagrįstai neturtinę žalą priteisė ne tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam nepilnamečiui K. Ž., bet jo atstovei pagal įstatymą G. Ž.. Apelianto teigimu, fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į jo amžių, o atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Nuteistojo S. A. gynėja prašė nuteistojo S. A. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistųjų S. A. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. A. ir A. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (LR BPK 328 str. 1 p.) ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (LR BPK 328 str. 4 d.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal LR BK 284 str. 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Teismas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis nukentėjusiojo K. Ž., pačių kaltinamųjų, tiesioginių įvykio liudytojų V. M., M. P., G. Ž., D. K. parodymais.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs įrodymų visumą, nuosprendyje pripažino, kad S. A., A. B. ir V. K., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje - autobusų stotelėje, matant kitiems asmenims, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį, be jokios teisėtos priežasties išsitraukė iš viešoje vietoje stovėjusio automobilio K. Ž., panaudojo prieš jį smurtą, padarydami kūno sužalojimą sutrikdė ne tik nukentėjusiojo, bet ir kitų M. P. automobilyje laisvalaikį leidusių jaunuolių poilsį.

Kolegijai taip pat nekyla jokių abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, nes smurtas panaudotas viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltininkų leidimo ir, kurioje būnant asmeniui, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. A., priėjęs prie M. P. automobilio, liepė nukentėjusiajam K. Ž. išlipti iš jo. Pastarajam nesutikus, jis atidarė automobilio dureles, paėmė K. Ž. už drabužių, ištraukė iš automobilio, ranka sudavė į veidą. Prie jų priėjęs A. B. spyrė nukentėjusiajam į veidą. Po to visi trys nuteistieji dar sudavė K. Ž. nenustatytą skaičių smūgiu į įvairias kūno vietas. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys viešą tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiajam, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai-buvo sutrikdyta viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančioje autobusų stotelėje automobilyje sėdėjusių asmenų rimtis, parodyta nepagarba visuomenės atstovams, sutrikdyta sveikata nukentėjusiojo, prieš kurį visi nuteistieji be teisėto pagrindo naudojo smurtą. Tokie nuteistųjų S. A. ir A. B. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, o jų prašymas veiką iš LR BK 284 str. 1d. perkvalifikuoti į veiką numatytą LR BK 140 str. 1d.- yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors nuteistasis S. A. skunde tvirtina, jog savo veiksmais nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties, o konfliktas įvyko tik tarp jo ir K. Ž. dėl pastarojo skleidžiamų apkalbų, tačiau jo kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais. Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius t.y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. S. A. ir A. B. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodami smūgius nukentėjusiajam K. Ž., bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis. Tai numatydami, jie tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jų veiksmai atitinka požymius LR BK 284 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės

Bausmės rūšis tiek S. A., tiek ir A. B. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra pagrindo.

Teismas skiria bausmes sankcijos ribose LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, laikydamasis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.). Skiriant bausmę nepilnamečiui, be minėtų aplinkybių, atsižvelgiama ir į nepilnamečio gyvenimo, auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (LR BK 55 str.). Tai rodo, jog įstatymas neįpareigoja teismą net ir pirmą kartą teisiamiems asmenims, kurių pavojingumas nėra didelis, skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Teisingai skunduose nurodoma, jog LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, t.y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas laikėsi įstatymų reikalavimų motyvuoti bausmės skyrimą. Parinkdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, teismas motyvavo, kodėl skyrė būtent tokią, o ne kitą įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui skirti nuteistiesiems S. A. ir A. B. laisvės atėmimo bausmes.

S. A. teisiamas jau trečią kartą, du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu buvo taikytos auklėjamojo poveikio priemonės. Tačiau jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Tai rodo, jog taikytas poveikio priemones nebuvo veiksmingos. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje. Jis charakterizuojamas neigiamai, baustas administracinėmis nuobaudomis.

A. B. taip pat anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Tai rodo, jog iš ankstesnio teistumo jis išvadų nepadarė, be to buvo baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką jis taip pat padarė veikdamas bendrininkų grupe. Iš to seka, kad tik A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pasiekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistiesiems S. A. ir A. B. laisvės atėmimo bausmes.

Tačiau apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi net nesvarstė galimybės taikyti nuteistajam A. B. LR BK 75 str., o S. A.- LR BK 92 str. numatytų nuostatų ir nuosprendyje apie tai nepasisakė.

Nors S. A. teisiamas ne pirmą kartą, tačiau padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Jis nusikalto būdamas nepilnametis, nuo 2010-09-01 pradėjo mokytis Daugų technologijų ir verslo mokykloje. Atsižvelgusi į tai bei visas LR BK 54 str. 2d. nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog S. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kolegijos įsitikinimu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus bei paskyrus nuteistajam auklėjamojo poveikio priemones, bus geriau įgyvendinta bausmės paskirtis sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubausti bei paveikti jį taip, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų, jos paskirtis užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nors A. B. nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės paskyrimo laikotarpiu, tačiau padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Jis turi šeimą, mažametį vaiką. Nors nedirba, tačiau nuo 2010-09-23 yra vaiko auginimo iki trejų metų atostogose, žmona mokosi Lietuvos žemės ūkio universitete, ketvirtame kurse. Duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikaltimų nėra. Paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, ženkliai nukentėtų jo artimųjų interesai. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl nuosprendis A. B. keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( LR BPK 328 str. 1d.).

Dėl neturtinės žalos

Nepagrįstai apeliaciniuose skunduose tvirtinama, jog civilinis ieškinys dėl neturinės žalos yra neįrodytas. Apylinkės teismas teisingai vadovavosi neturtinės žalos samprata ir jos atlyginimo dydžio vertinimo kriterijais. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala-tai piniginiu dydžiu įvertinti asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, patirti dėl nusikaltimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad aptariamų nuostatų apylinkės teismas nepažeidė, todėl mažinti iš nuteistųjų priteistos neturtinės žalos dydį kolegija nemato pagrindo.

Tačiau apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, jog teismas neteisingai neturtinę žalą priteisė nepilnamečio nukentėjusiojo K. Ž. motinai G. Ž.. LR CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Taigi, fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į jo amžių. Reiškia vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas - vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. Kadangi vaikas turi atskiras, nuo jo tėvų nepriklausančias teises, todėl jam priklausantis žalos atlyginimas negali būti priteistas kitiems asmenims.

Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti jo atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais bei priemonėmis ginti jo interesus, o ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas ne atstovo, o atstovaujamo nepilnamečio naudai. 2008-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ yra išaiškinta, kad visais atvejais, kai ieškinys tenkinamas, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas ne atstovo, o atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ir pan.) naudai. Dėl to keistina apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš kaltinamųjų S. A., V. K. ir A. B. solidariai priteista 3000 Lt nukentėjusiajai G. Ž. jos nepilnamečiui sūnui K. Ž. padarytai neturtinei žalai atlygint.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nusprendė:

Nuteistųjų S. A. ir A. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Taikyti S. A. LR BK 92 str. ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-18 nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5p., 87 str. 1d., 2d. 1p., 2p., S. A. 12(dvylikai) mėnesių paskirti auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą arba dirbti.

Taikyti A. B. LR BK 75 str. ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-10-18 nuosprendžiu paskirtos 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti 1(vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1d., 2 d., įpareigoti A. B. per 12(dvylika) mėnesių atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam ir, be sutikimo institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. A., V. K. ir A. B. solidariai priteista 3000 Lt nukentėjusiajai G. Ž., jos nepilnamečiui sūnui K. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. A., V. K. ir A. B. solidariai nukentėjusiajam K. Ž. 3000 (tris tūkstančius litų) Lt neturtinės žalos atlyginimui, o nepilnamečiui nuteistajam S. A. neturint turto ar uždarbio, pakankamo neturtinės žalos atlyginimui, atitinkamą šios žalos dalį-1000 (vieną tūkstantį litų) Lt priteisti iš jo įstatyminės atstovės R. A..

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.