Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-30 · Byla Nr. A2.6.-595-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
A2.6.-595-806/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14873-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-595-806/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14873-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., išnagrinėjusi A. A. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2014-12-06 apie 21.18 val., Dūkštų g. 1, Vilniuje, vairavo J. R. priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti, važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Teisme apklaustas A. A. parodė, kad taip ir buvo kaip parašyta protokole, tik ten nebuvo susidūrimas, jie taip pastatė automobilį, kad neįmanoma buvo išvažiuoti. Bandė išvažiuoti, nelaikė kantrybė. Bedarydamas judesius, pamatė, kad palietė automobilį. Išlipo ir pažiūrėjo, kad nieko nėra, pastatė automobilį į vietą. Ten vietoje su asmeniu aiškinosi. Prasidėjo skandalas tarpusavyje, realiai jokio pažeidimo nebuvo.

Apklausta teisme liudytoja S. L. parodė, kad įvykį atsimena, bet papildyti nepapildys. Automobilis „Toyota Yaris“, sidabrinės spalvos, buvo tvarkingai pastatytas, aiškino, kad pastatė, užrakino ir išėjo. Pasak S. L., truputi matėsi apgadinimai, pagal darbuotojus matosi, kad kontaktas buvo, bet nestiprus.

Apklaustas teisme liudytojas E. P. parodė, kad nieko neatsimena. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą, liudytojas paaiškino, kad eismo įvykio nepamena, tarnybinis parnešimas jo rašytas, patvirtina, kad tarnybiniame pranešime viskas nurodyta teisingai. Tarnybinis parnešimas rašomas įvykio vietoje ir nurodomos visos aplinkybės.

Apklaustas teisme suinteresuotas asmuo J. R. parodė, kad neturėjo jokio supratimo, kad A. A. neturi teisių, tai jai buvo netikėta naujiena. Tą vakarą, ji, J. R. blogai jautėsi, su jais nebendro. Jie išvyko. Po to, kai A. A. grįžo pasakojo, kad įvyko šioks toks incidentas. Pasak J. R., jie kartu gyvena porą metų. Grįžęs A. A. aiškino, kad įvyko incidentas su apsaugos kompanijos automobiliu, jie sukonfliktavo. Po to, kai iškvietė į policiją tada visi ieškojo pažeidimų, kol atrado minimalistinį įbrėžimą. Galima diskutuoti iš kur jie atsiradę. Pasak J. R., nevertina kaip žalą padarytą jos automobiliui, plika akimi beveik neįmanoma pamatyti įbrėžimo.

Apklaustas teisme liudytojas V. S. parodė, kad paskambino A., pasakė, kad jis užeitų, nusprendė padovanoti gitarą. Pasėdėjo. Andrejus pasakė, kad paveš namo. Sustojo prie parduotuvės. Kai išėjo prie durų stovėjo tikro autobusas. Jie ten pinigus surinkinėjo. Buvo mažai vietos įvažiuoti. Jis, V. S. sėdėjo keleivio vietoje, A. prisilietė prie automobilio. Vyrukas pradėjo ant jų šaukti ir kviesti policiją. Pasak V. S., automobilis buvo purvinas ir buvo prisiliesta, ta dėmelė ir buvo toje vietoje, bet kad nubrūžinta taip nebuvo, A. tik prisilietė. Andrejus pastatė atgal automobilį kur stovėjo. Jis, V. S. atsisveikino su A. ir išėjo. V. S. teigimu, automobiliui su kuriuo važiavo nieko nebuvo apgadinta, kiek matė niekas nesugadinta, gal po purvu nuplovus ir būtų kas.

Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad atvažiavo inkasuoti parduotuvės. Inkasatorius išėjo inkasuoti, o jis, A. B. liko automobilyje. Pilietis išvažinėjo su automobiliu „Toyota Yaris“ ir kliudė automobilį. Jis, A. B. pajuto kaip kliudė, automobilis suvibravo, pajudėjo automobilis. Jis, A. B. išėjo pakalbėti su piliečiu. Iškvietė policiją ir surašė protokolą, pilietis pasišalino. Pasak A. B., matėsi įbrėžimas ant durelių. Salėje yra tas asmuo, kuris važiavo. Kito automobilio buvo nubrozdintas bamperis. Su piliečiu vienas kito nesuprato. Pilietis pasišalino. Mano, kad asmuo suprato, kad apgadintas automobilis. Kai jis, A. B. atsisuko piliečio jau nebuvo. Atvažiavo pareigūnai. Automobilis liko stovėjimo aikštelėje. Pilietis pastatė atgal automobilį ir pats pasišalino. Teisėjai pagarsinus paaiškinimą, liudytojas A. B. patvirtino, kad viskas nurodyta teisingai. Pasak A. B., jautėsi nuo piliečio alkoholio kvapas, pastarasis kai trinktelėjo norėjo nuvažiuoti, gal jis ir nepajuto. Nelabai didelis trinktelėjimas buvo. Po to, aiškinosi.

Šalies argumentai

A. A. savo paaiškinime nurodė, jog išvažinėjo atbuline eiga iš „Maxima“ aikštelės. Darė atbulinį veiksmą, žiūrėjo į priekį, kad nekliudyti priekinio automobilio ir nepastebėjo gale stovinčio automobilio ir jį kliudė. Išlipęs pastatė automobilį į vietą, kur stovėjo, pažiūrėjo iš automobilio, kad nieko nėra ir išėjo. Automobilio vairuoti teisės neturi ir dėl to labai gailisi. Vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulės S. L. 2014-02-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-06 apie 21.45 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Dūkštų g. 1, Vilniuje, parduotuvės „Maxima“ aikštelėje automobilis „Toyota Yaris“ apgadino automobilį „Volkswagen Transporter“, vairuotojas gali būti neblaivus. Atvykus į minėtą vietą, į juos, policijos pareigūnus kreipėsi automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K. ir kartu su juo važiavęs A. B., kurie paaiškino, kad Dūkštų g. 1 į jų stovintį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kitas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotojas išlipęs iš automobilio pasišalino. Į įvykio vietą buvo iškviestas kelių policijos ekipažas. Automobilio „Volkswagen Transporter“ vairuotojas galės atpažinti automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoją.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulio E. P. 2014-12-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-06 21.26 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Dūkštų g. 1, Vilniuje, aikštelėje yra eismo įvykis. Atvykus į nurodytą vietą, juos, policijos pareigūnus pasitiko automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. B. ir paaiškino, kad matė kaip automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo stovintį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir mėgino iš įvykio vietos išvažiuoti, bet A. B. neleido pastarajam išvažiuoti iš aikštelės. Tada automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas pastatė savo automobilį aikštelėje ir išlipęs iš automobilio pabėgo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. A. B. matė automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoją ir atpažinti pastarąjį galėtų. Ši aikštelė nėra filmuojama. Išvežti automobilio „Toyota Yaris“ nebuvo galimybės.

Šalies argumentai

A. K. savo paaiškinime nurodė, jog išinkasavęs parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Dūkštų g. 1, Vilniuje, išėjo pro paradines duris ir pamatė iš vietos atbuline eiga važiuojantį lengvąjį, sidabrinės spalvos automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepastebėjęs jo, A. K. vos neužvažiavo ant kojos, spėjo pasitraukti ir pasislėpti už autobuso. Pamatė kaip vairuotojas atsitrenkė galiniu bamperiu į keleivio dureles. Pamatęs tai vairuotojas pavažiavo į priekį, išlygino automobilį ir pradėjo važiuoti toliau atbuline eiga, bandant išvažiuoti iš aikštelės. Iškart buvo pranešta vairuotojui. Automobilyje sėdėjo du vyriškiai.

A. B. savo paaiškinime nurodė, jog 2014-12-06 21.18 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvės „Maxima“, adresu Dūkštų g. 1, Vilniuje. Laukdamas inkasatoriaus, pastebėjo kaip iš stovėjimo vietos pajudėjęs sidabrinės spalvos automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga trinktelėjo į jų automobilio šonines dureles iš dešinės pusės. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas nepastebėjęs norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, bet buvo sustabdytas. Nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas palikęs automobilį pasišalino. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotoją labai gerai matė, galėtų atpažinti.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog Dūkštų g. 1, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis, automobiliui „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės dešinės pusės durys.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje.

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežymiai nubrozdintos priekinės durys dešinėje pusėje.

Fotolentelėje prie bylos nurodyta, kad fiksuojamas automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis nuo 0,51 - 0,60 cm, fiksuojamas automobilio „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežymiai nubrozdintos galinės durys dešinėje pusėje, fiksuojamas labai nežymus padarytas nubrozdinimas nuo 0,55 – 0,62 cm. Automobilių apgadinimų aukščiai sutampa.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. A. A. neneigia buvęs protokole nurodytu laiku ir vietoje, parodė, kad automobilis buvo taip pastatytas, kad nebuvo įmanoma išvažiuoti, bandydamas išvažiuoti, pamatė, kad palietė kitą automobilį, išlipęs iš automobilio ir apžiūrėjęs, nieko nepastebėjo, todėl pastatė automobilį į vietą. A. A. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad išvažinėjo atbuline eiga iš „Maxima“ aikštelės ir žiūrėjo į priekį, kad nekliudyti priekinio automobilio ir nepastebėjo gale stovinčio automobilio ir jį kliudė. Išlipęs pastatė automobilį į vietą, kur stovėjo, pažiūrėjo iš automobilio, kad nieko nėra ir išėjo. Pažeidėjo A. A. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jo parodymai paneigti tiesiogiai vairavimo aplinkybes mačiusių liudytojų A. B. ir A. K. parodymais ir paaiškinimais. Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad pilietis išvažinėjo su automobiliu „Toyota Yaris“ ir kliudė automobilį. Jis, A. B. pajuto kaip kliudė, automobilis suvibravo, automobilis pajudėjo. Pasak A. B., matėsi įbrėžimas ant durelių. Kito automobilio buvo nubrozdintas bamperis. Mano, kad asmuo suprato, kad apgadintas automobilis. Kai jis, A. B. atsisuko piliečio jau nebuvo. Pilietis pastatė atgal automobilį ir pats pasišalino. Liudytojas A. B. patvirtino, kad duomenys esantys jo paaiškinime teisingi, jog pastebėjo kaip iš stovėjimo vietos pajudėjęs sidabrinės spalvos automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga trinktelėjo į jų automobilio šonines dureles iš dešinės pusės. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas nepastebėjęs norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, bet buvo sustabdytas. Vairuotojas palikęs automobilį pasišalino. A. K. savo paaiškinime nurodė, kad pamatė iš vietos atbuline eiga važiuojantį lengvąjį, sidabrinės spalvos automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepastebėjęs jo, A. K. vos neužvažiavo ant kojos, spėjo pasitraukti ir pasislėpti už autobuso. Pamatė kaip vairuotojas atsitrenkė galiniu bamperiu į keleivio dureles. Pamatęs tai vairuotojas pavažiavo į priekį, išlygino automobilį ir pradėjo važiuoti toliau atbuline eiga, bandant išvažiuoti iš aikštelės. Netikėti liudytojų A. B. ir A. K. parodymais ir paaiškinimais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Be to, su A. A. kartu važiavęs liudytojas V. S. parodė, kad buvo mažai vietos išvažiuoti, A. A. prisilietė prie automobilio. Apklausta teisme liudytoja S. L. parodė, kad truputi matėsi apgadinimai, pagal darbuotojus matosi, kad kontaktas buvo, bet nestiprus. Teismo posėdyje liudytojas E. P. patvirtino, kad duomenys nurodyti jo tarnybiniame pranešime teisingi, jog A. B. paaiškino, kad matė kaip automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jo stovintį automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir mėgino iš įvykio vietos išvažiuoti, bet A. B. neleido pastarajam išvažiuoti iš aikštelės. Tada automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas pastatė savo automobilį aikštelėje ir išlipęs iš automobilio pabėgo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulės S. L. 2014-02-06 tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktai, fotolentelės prie bylos.

A. A. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. A. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 220 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog A. A. pažeidė KET 126 p. Pats A. A. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, bet paaiškino, kad jokių apgadinimų ant automobilių nebuvo, todėl pastatė automobilį į vietą ir pasišalino iš įvykio vietos. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugų parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytojas V. S. yra pažeidėjo draugas, pastarojo subjektyviais parodymais, jog automobilis buvo purvinas ir buvo prisiliesta, ta dėmelė ir buvo toje vietoje, bet kad nubrūžinta taip nebuvo, automobiliui, su kuriuo važiavo, nieko nebuvo apgadinta, kiek matė niekas nesugadinta, gal po purvu nuplovus ir būtų kas, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai. Tai, jog pažeidėjas turėjo suprasti, jog sukėlė eismo įvykį patvirtina liudytojo A. B. parodymai, jog jis pajuto kaip kliudė, automobilis suvibravo, automobilis pajudėjo, mano, kad asmuo suprato, kad apgadintas automobilis. Jis, A. B. išėjo pakalbėti su piliečiu. Iškvietė policiją ir surašė protokolą, pilietis pasišalino. Kreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog A. A. vairavo automobilį neturint teisės vairuoti, vairavo automobilį priklausantį J. R., be to, kaip nurodė liudytojas A. B., nuo piliečio jautėsi alkoholio kvapas, visos šios aplinkybės tik patvirtina, jog A. A. turėjo pagrindą iš įvykio vietos pasitraukti tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Dėl išdėstyto teismas vertina, kad A. A. aiškinimas, jog jis apgadinimų nepastebėjo yra pastarojo gynybinė pozicija. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau A. A. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, praeityje baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, baustas administracine tvarka, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga A. A. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcija numato asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Atsižvelgdamas į ypatingas aplinkybes, o būtent į tai, kad automobilio naudotoja – J. R., nors su A. A. kartu gyvena porą metų, tačiau nežinojo, jog A. A. neturi teisės vairuoti, tai jai buvo netikėta naujiena, todėl teismas mano, kad konfiskavus transporto priemonę, atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, kuriam automobilis yra būtinas. Dėl šios priežasties teismas mano, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nustatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl skirdamas nuobaudą, vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais bei skiria nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 289 eurų dydžio baudą.

A. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskirti 1158 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir A. A. skirti 1158 eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė