- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-26
- Bylos Nr.
- II-220-419/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00084-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,
dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovui Andrejui Vilkanec,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal H. D. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-04-02 nutarimo Nr. 97-ANR_N-614-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. H. D. prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-04-02 nutarimą Nr. 97-ANR_N-614-2021 ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2. H. D. pateiktame skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena jo giminaičiai, t. y. teta I. A. bei jos sutuoktinis V. M.. Su šiais giminaičiais nuolat konfliktuoja dėl jų gyvenimo būdo (jie nuolat vartoja alkoholį), kišasi į jo šeimos reikalus. Paskutiniu metu dėl karantino ir dėl nuolatos vykstančių konfliktų pas giminaičius namuose nesilankė. 2021-02-14 tarp jo ir šių giminaičių įvyko eilinis žodinis konfliktas (dėl ko dabar nepamena), konfliktavo telefonu. Jie abu buvo neblaivūs. Pas juos nuvykęs nebuvo. Tik vėliau sužinojo, kad pas giminaičius buvo policijos pareigūnai, kuriems jie nurodė, kad jis neva buvo atvykęs pas giminaičius ir su jais konfliktavo. 2021-02-14 kartu su žmona A. D. ir jos vaikais K. B. ir M. B. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Taip pat su juo buvo draugai E. M., gyv. (duomenys neskelbtini), R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), L. C., gyv. (duomenys neskelbtini). Kad minėtos dienos vakarą buvo namuose matė ir kaimynė G. B., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Draugai bei šeimos nariai girdėjo visą konfliktą su giminaičiais ir patarė nekreipti dėmesio. Be to, joks tyrimas dėl galimo administracinio nusižengimo nebuvo atliekamas, priimtas nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnyje keliamų reikalavimų, kadangi jokios aplinkybės ir motyvai jame nėra išdėstyti. Policijos pareigūnai neužfiksavo, kad jis buvo įvykio vietoje. Apie tai sprendė apklausęs galimai įvykio metu buvusius neblaivius bei dėl nuolatos vykstančių konfliktų su juo, šališkus giminaičius. Tyrėjui to pakako, kad būtų užfiksuotas pažeidimas. Tai įrodo, kad tyrimas buvo apsiribotas tik pirminiais veiksmais, visiškai nesiimta priemonių nustatyti, kur jis buvo įvykio metu. Neapklausti su juo gyvenantys asmenys, kaimynai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šią bylą tyręs pareigūnas ir priėmė nutarimą administracinėje byloje, kai ANK 615 str. 3 d. numato, kad administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas negali tirti administracinės bylos ir priimti nutarimą toje pačioje administracinėje byloje.
Atsiliepimas
3. Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą atsiliepime į skundą nurodyta, kad su apelianto pateiktais argumentais nesutinkama, kadangi Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimas yra priimtas pagrįstai, buvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtas administracinis nusižengimas, todėl prašoma skundą atmesti.
4. Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Institucija palaiko pateiktą atsiliepimą. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas dėl muštynių. Iki atvykimo mušeika pasišalino. Sutuoktiniai paliudijo, kad buvo atvykęs H. D., bet jis pasišalino iš įvykio vietos. Sutuoktinai buvo apklausti kitą dieną, jie nebuvo neblaivūs. Jie atsisakė rašyti pareiškimą dėl H. D. veiksmų, nes paaiškino, kad jie giminės ir nenori pyktis. Teta ir dėdė negalėjo įtakoti pareigūno sprendimo priimti nutarimą dėl karantino sąlygų pažeidimo ir net nežinojo, kad toks nutarimas bus surašytas, nes priimtas sprendimas yra visai kito pobūdžio ir nesusijęs su policijos iškvietimo tikslu. Jei teta ir dėdė norėtų atkeršyti sūnėnui, tai parašytų pareiškimą ir jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
5. Liudytoja I. A. parodė, kad H. D. yra jos sūnėnas. Iki įvykio santykiai buvo geri, bendraudavo, jis lankydavosi pas ją. Viskas įvyko vakare, apie 17.00 val. gal 18.00 val. Pati buvo šiek tiek išgėrusi, o vyras V. M. buvo gerai išgėręs. Tą dieną (buvo žiema) H. D. atvažiavo pas juos. Jis nebuvo iš anksto pranešęs, kad atvyks. Jį atvežė draugas, bet užėjo jis vienas. Su kokiu automobiliu jis atvažiavo nematė. Jis atvažiavo be jokios priežasties. Jis kartu su jais alkoholio nevartojo, bet buvo neblaivus. Bendraujant su juo įvyko konfliktas. Priminė sūnėnui, kad jis jai skolingas, o jis pasakė, kad pinigų negrąžins, dėl to susiginčijo ir jis ją pastūmė. Dėl to ji parkrito ir prarado sąmonę. Atsipeikėjusi pamatė, kad H. D. muša jos vyrą. Vyras iškvietė policija ir H. D. išėjo. Jis buvo jos namuose apie 20 minučių. Prieš tą įvykį bendravo su juo gal prieš pusmetį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, nes nenorėjo, kad jis būtų nubaustas. Po to įvykio su juo nebendravo, susiskambinę nebuvo. Įvykio aplinkybes atsimena gerai, neturi priežasčių apkalbėti sūnėną. Telefonu iki įvykio su juo nebendravo.
6. Liudytojas V. M. parodė, kad H. D. yra žmonos sūnėnas. Su juo bendravo retai. Jis buvo skolingas jiems pinigų. Dėl to kilo konfliktas, jis pastūmė žmoną, ji nukrito ir prarado sąmonę. Po to pradėjo kibti prie jo. Dėl to iškvietė policiją, o jis pabėgo. Pats tuo metu buvo išgėręs. Neatsimena kurią dieną jis buvo atvažiavęs. Neprisimena kada jis buvo pas juos prieš tai, seniai nebuvo. Jis buvo užėjęs vienas, bet atvažiavęs jis buvo su draugais. Tai suprato iš pokalbių. Nematė su kuo jis kalbėjo, gal ir su praeiviais, buvo tamsu. Jis ilgai nebuvo. Nenorėjo, kad jo atžvilgiu būtų pradėta baudžiamoji byla. H. D. girdėjo kaip jis kvietė policiją ir dėl to pabėgo. Po to įvykio jis atvažiavęs pas juos nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. 2021-04-02 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 97-ANR_N-614-2021 H. D. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2021-02-14 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas Nutarimo 2.1.7. papunktyje numatyto pagrindo atvyko iš Vilniaus rajono savivaldybės į Šalčininkų rajono savivaldybę (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. H. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirta 500,00 Eur bauda.
9. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2021-01-27 nutarimo redakcija, TAR, 2021, Nr. 2021-01428) 2.1.7. punkte buvo numatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.
11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas H. D. įrodinėjo, kad jam inkriminuojamo nusižengimo nepadarė ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą dieną savo tetos namuose nesilankė, su ja bendravo tik telefonu. Tačiau teismas pateiktą H. D. įvykių versiją laiko jo gynybine pozicija. Šios išvados teismas priėjo ištyręs liudytojų parodymus bei byloje surinktą medžiagą.
12. Liudytoja I. A. tvirtino, kad gerai atsimena, kad H. D., jos sūnėnas, buvo pas ją atvažiavęs 2021-02-14. Liudytoja pakankamai tiksliai nurodė sūnėno lankymosi jos namuose laiką ir aplinkybes. Liudytojos parodymai buvo nuoseklūs nuo pat policijos iškvietimo momento. Kaip matyti iš policijos iškvietimo registracijos duomenų, policija buvo kviesta dėl muštynių. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai bendravo su pranešėjo V. M. žmona I. A., kuri paaiškino, kad pas ją svečiavosi sūnėnas H. D., atvykęs iš Vilniaus rajono. Išgertuvių metu kilus konfliktui H. D. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą jos vyrui V. M., o pačią I. A. pastūmė, dėl ko ji griūdama susimušė galvą. Policijos pareigūnai pažymėjo, kad ant V. M. veido matėsi paraudimo žymės. Iki pareigūnų atvykimo H. D. pasišalino.
13. Po trijų dienų I. A. buvo apklausta papildomai ir davė iš esmės analogiškus parodymus. Rašyti pareiškimą atsisakė ir prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, kadangi pretenzijų sūnėnui neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Tiriant įvykio aplinkybes I. A. parodymus patvirtino ir jos vyras V. M.. Teisme abu liudytojai taip pat teigė, kad H. D. buvo atvykęs pas juos į namus, kur sumušė V. M., o I. A. pastūmė. Liudytojai paaiškino, kad pagrindo apkalbėti H. D. neturėjo, keršyti jam neketino. Nenorėjo, kad jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl prašė policijos pareigūnų ikiteisminio tyrimo nepradėti.
15. Institucijos, surašiusios ginčijamą nutarimą, atstovas teisme paaiškino, kad I. A. ir V. M. savo parodymais galėjo įtakoti tik ikiteisminio tyrimo pradėjimą arba nepradėjimą. Tačiau jie negalėjo įtakoti policijos pareigūnų sprendimo patraukti H. D. administracinėn atsakomybėn už karantino sąlygų pažeidimą. Liudytojai net negalėjo žinoti apie tokį policijos pareigūnų sprendimą, kadangi šis sprendimas visiškai nebuvo susijęs su liudytojų kreipimosi į policiją priežastimi.
16. Teismas sutinka su institucijos pozicija, kadangi ji yra logiška ir pagrįsta. Jeigu I. A. ir V. M. norėtų, kad H. D. būtų nubaustas už pavartotą smurtą, tai siektų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir H. D. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau liudytojai šito nesiekė. Pareigūnai savarankiškai nustatę, kad H. D., gyvendamas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusių judėjimo tarp savivaldybių ribojimų galiojimo metu, buvo be svarbios priežasties atvykęs į Šalčininkų rajono savivaldybės teritoriją, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, o H. D. administracinio nurodymo neįvykdžius, priėmė nutarimą pripažinti jį kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
17. Taigi ištyrus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad H. D. padarytas nusižengimas yra visiškai įrodytas liudytojų I. A. bei V. M. parodymais, informacija apie policijos iškvietimą. Teismui duoti liudytojų parodymai visiškai atitinka byloje surinktą įvykio tyrimo pirminę medžiagą, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs visą bylos tyrimo laikotarpį, teismas nenustatė, kad liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti H. D., atvirkščiai, siekė, kad ikiteisminis tyrimas dėl jų sumušimo H. D. nebūtų pradėtas, kas leidžia spręsti apie liudytojų parodymų teisingumą, todėl atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad H. D. pažeidė galiojusius judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, todėl pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.
18. Apibendrinant išdėstyta, teismas prieina išvados, kad H. D. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, tad pripažintina, kad skundžiamas nutarimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Skiriant nuobaudą vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl yra pagrindas H. D. skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-04-02 nutarimą Nr. 97-ANR_N-614-2021 nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti H. D. skundo ir palikti Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-04-02 nutarimą Nr. 97-ANR_N-614-2021 nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.