Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovui D. B., ieškovo D. B. atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui N. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo, trečiajam asmeniui byloje esant N. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2005-06-20, t.y. nesukakus 18 metų, buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2013-03-01 ieškovas pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriui dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo ginčo adresu, tačiau 2013-03-13 raštu Nr. 53-5-1490 buvo atsakyta tenkinti prašymą, nurodant, kad gyvenamosios vietos deklaravimo klausimas galės būti sprendžiamas tik pateikus teismo sprendimą, kad ieškovas yra nuomininkės Z. B. šeimos narys. Tuo metu Z. B. turėjo rimtų sveikatos problemų, 2010-05-12 jai buvo sutektas didelių specialiųjų poreikių lygis ir jai išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad su buvusia nuomininke Z. B. ieškovas vedė bendrą ūkį iki jos mirties, patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, ieškovui skirta korespondencija, taip pat ir iš Kauno miesto savivaldybės, siunčiama ginčo buto adresu, kiti rašytiniai įrodymai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra ne ginčo buto adresu.

Po močiutės mirties ieškovas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus gavo 2014-12-11 raštą Nr. 53-5-3108, kuriuo buvo kviečiamas atvykti į Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrį dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties perrašymo ieškovo vardu, mirus pagrindinei nuomininkei. Rašte teigiama, kad yra 4047,20 Lt. skola už buto nuomą ir ieškovo teisės bei pareigos yra tokios pat, kaip mirusios Z. B., todėl ieškovas privalo sumokėti skolą. Tai reiškia, kad šis savivaldybės skyrius pripažino ieškovą Z. B. šeimos nariu, o skola susidarė dėl sunkios ieškovo materialinės padėties po močiutės mirties. Šiuo metu skolą ieškovas yra pilnai sumokėjęs. Ieškovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Šias aplinkybes patvirtina VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo išduota pažyma. Ieškovas gyvena vienas ir nėra susituokęs. Ginčo bute savo gyvenamąją vietą nuo 2007-12-06 yra deklaravusi ir močiutės dukra, ieškovo teta N. L., šiuo metu turinti rimtų sveikatos problemų ir gyvenanti VšĮ „Senelių rojus“. Mirus pagrindinei buto nuomininkei, teisę prašyti nuomos sutartį pakeisti savo vardu turi ir ieškovo teta N. L., kuri jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau susitarti su teta N. L. dėl nuomos sutarties pakeitimo ieškovo vardu ieškovas negali dėl tetos N. L. ligos. Dėl ligos N. L. taip pat negali būti pripažinta buto nuomininke, nes jai konstatuotas vidutinis psichinis sutrikimas ir ryšium su tuo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iki 2017-03-17. N. L. teismo sprendimu nėra pripažinta neveiksnia. Ji gyvena globos namuose ir jai būtina kito asmens priežiūra. Šias aplinkybes patvirtina VšĮ „Senelių rojus“ 2015-05-06 raštas atsakant į advokatės Danos Žvingilienės kreipimąsi.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo, keitimo tvarką reglamentuoja CK XXXI skyrius, kuriame numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 str. 1 d.). Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi nurodytame straipsnyje nepateikiama artimųjų giminaičių sampratos, aiškinant šią normą, turi būti laikomasi CK 3.135 straipsnyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių sampratos - artimaisiais giminaičiais yra tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008).

CK 6.602 straipsnis reglamentuoja sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Kauno miesto savivaldybė apie nuomininkės mirtį buvo informuota, tačiau nuomos sutarties nepakeitė. Atmestini kaip nepagrįsti ir Kauno miesto savivaldybės teiginiai dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo taikymo, kadangi ginčo butas suteiktas iki šio įstatymo priėmimo ir jis netaikomas, nes su ieškiniu pateikta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis Nr. 101, sudaryta 2001-03-05. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatavo, kad gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., negali būti taikomos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatos, kurios reikšmingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieštarautų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgaline data (tvarka) principui (lot. lex retro non agit), jei nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito. Atsižvelgiant į tai byloje sprendžiant nuomos sutarties pakeitimo klausimą taikytini CK 6.588 str. 2 d. ir 6.602 str. 2 ir 3 dalies reikalavimai.

Nors ieškovas į teismą kreipėsi po 2015-01-01, tačiau įrodinėja aplinkybes buvusias iki 2015-01-01, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos. Be to, analogiškos nuostatos yra ir nuo 2015-01-01 galiojančiame Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Byloje taip pat nėra pateikta informacija apie ieškovo šeiminę padėtį, todėl nėra aišku, kas sudaro ieškovo šeimą, nepateikta informacija, ar ieškovas ir jo šeimos nariai, jei tokių yra, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sąlygas, kadangi ginčo gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio būsto fondui, kuris gali būti išnuomojamas tik asmenims, atitinkantiems aukščiau nurodytos teisės normos įtvirtintiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006 yra pasisakęs, kad teismas įpareigodamas atsakovą sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį, privalo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuomos sutarties pakeitimas yra vienas iš aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdų. Todėl svarbu atsižvelgti ne tik į CK bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias nuomos santykius, bet ir į nurodytą specialią teisės normą, kadangi prašomos išnuomoti gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio būsto fondui, kuris gali būti išnuomojamas tik asmenims atitinkantiems aukščiau nurodytos teisės normos įtvirtintiems reikalavimams. Teismui nusprendus patenkinti ieškinį, iš atsakovo neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kadangi Kauno miesto savivaldybei teisės aktais nėra suteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo pripažinti nuomininko šeimos nariu. Tik teismui nustačius visas būtinas aplinkybes, kad būtų galima pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu ir tik priėmus teismo sprendimą, atsakovė galės pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu.

Trečiajam asmeniui N. L. adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos, dubliko, tripliko kopijos ir teismo pranešimai įteikti nepažeidžiant CPK 123 straipsnio reikalavimų. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.

Liudytojas T. A. parodė, kad yra ieškovo kaimynas. Ieškovas bute gyveno nuo vaikystės ir iki šiol gyvena. Ieškovą pažįsta nuo vaikystės, jie yra vienmečiai, jų butai šalia, abu lankė greta esančią Kauno Dainavos mokyklą. Ginčo buto nuomininkė buvo močiutė. Ieškovas su močiute labai gerai sutarė, ja rūpinosi, prižiūrėjo, jų santykiai buvo šeimyniniai.

Liudytojas B. B. parodė, kad yra ieškovo tėvas. Ieškovas bute gyveno nuo vaikystės. Nutrūkus liudytojo santuokai su ieškovo motina, ieškovas buvo automatiškai išdeklaruotas, bet visą laiką gyveno bute ir dabar gyvena. Po santuokos nutraukimo nei liudytojas, nei ieškovo motina neliko gyventi bute. Ieškovas rūpinosi liudytojo mama ir savo močiute Z. B.. Jie abu kartu gyveno ginčo bute. Ieškovas su savo močiute vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo butą ir jį remontavo už močiutės, liudytojo ir ieškovo lėšas.

Liudytojas A. B. parodė, kad yra ieškovo tėvo draugas nuo mokyklos laikų. Ieškovas nuo gimimo gyveno ginčo bute, labai gerai sutarė su močiute. Ieškovo tėvai išsituokę. Ieškovo tėvai po santuokos nutraukimo iš buto išsikraustė, o ieškovas liko gyventi su močiute. Ieškovas niekur iš buto nebuvo išvykęs. Ieškovas darė buto remontą, klijavo plyteles prieš kokius 5 metus. Ieškovo močiutės dukra N. L. savo motina rūpintis negalėjo dėl psichikos ligos. Ieškovas su močiute vedė bendrą ūkį.

Liudytoja A. B. parodė, kad yra ieškovo tėvo dabartinė sutuoktinė. Ieškovas bute gyveno nuo gimimo, gyvena ir dabar. Liudytoja su B. B. susituokė 2000 metais. Tuo metu ieškovas gyveno pas savo močiutę, kuri juo rūpinosi, gamino jam valgyti. Ieškovas buvo močiutės šeimos nariu, ten gyvendamas lankė mokyklas. Ieškovas darė buto remontą. N. L. po insulto nekalba.

Liudytoja Z. B. parodė, kad yra ieškovo mama, jos sūnus ginčo bute gyveno nuo gimimo. Po santuokos nutraukimo su B. B., ieškovą prižiūrėjo ieškovo močiutė, jie kartu vedė bendrą ūkį ginčo bute, jos sūnus minėtame bute darė remontą prieš pora metų. Mokyklos sūnui buvo renkamos pagal jo gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) Kauno m. Panemunės rajono vykdomojo komiteto 1980-05-14 išduotu orderiu Nr. 22 buvo suteiktas ieškovo močiutės Z. B. keturių asmenų šeimai, tarp kurių buvo ir ieškovo tėvas B. B.. 2001-03-05 su Z. B. SĮ „Panemunės butų ūkis“ pasirašė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį Nr. 101 dėl 3-jų kambarių 64,09 kv.m. bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Ieškovas D. B., B. ir Z. B. sūnus, gimė (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta nurodytame bute deklaruota nuo 1988-06-07. 2000-10-11 išsituokiant ieškovo tėvams, ieškovui esant nepilnamečiui, jis kartu su Z. B. buvo išregistruotas iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas faktiškai toliau gyveno nurodytu adresu su savo močiute Z. B. iki jos mirties (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį. Mirus ieškovui močiutei, ieškovas ir toliau gyvena nurodytame bute, šiuo metu įsiskolinimo už buto nuomą nėra. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti jį Z. B. šeimos nariu, įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu D. B.. Atsakovė su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.

Sprendžiant civilinėje byloje tarp šalių kilusį ginčą būtina nustatyti ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, nes atsakovės teigimu ginčui turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatos, kuriuos yra ir nuo 2015-01-01 galiojančiame Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Taikant šių įstatymų nuostatas būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas kito, taip pat yra pakeistas ir nuo 2015 m. sausio 1 d. priėmus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims sudarytoms iki 2003 m. sausio 1 d. turi būti taikomos Lietuvos Respublik?s valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2003 m. sausio 1 d. (iki 2003 m. sausio 1 d. šio įstatymo pavadinimas buvo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas), remiantis tuo, jog 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2014 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui Nr. XII-1215, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymas pripažintas netekusiu galios nuo 2015 m. sausio 1 d. (2014 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1189 pripažinimo netekusiu galios įstatymas). Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims ir šeimoms, iki 2002m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą (toliau – Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas), šiame įstatyme nustatyti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvai bei šio būsto nuomos sąlygos nekeičiami ir dėl to galiojanti nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus. Konstatuotina, kad net ir pasikeitus teisės aktams, nuostata, kad asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, šio būsto nuomos sąlygos nekeičiamos ir dėl to galiojanti nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus, išliko nepakitusi, todėl ir toliau būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012.

Net ir 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003m. sausio 1 d., minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu valstybė ir toliau užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Pagal tuometį teisinį reguliavimą valstybė suteikdavo gyvenamąsias patalpas nuomotis asmenims, kurie negalėdavo patys įsigyti gyvenamųjų patalpų, buvo iškeldinti iš manevrinių fondų, gyveno grąžintinuose savininkams namuose, nepasinaudojo Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis lengvatomis ir kt. Jei asmenys gyvenamąsias patalpas nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagrindu naudoja nepažeisdami sąlygų, nustatytų nuomos sutartyje ir CK gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančių teisės normų, jiems nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis naujos redakcijos įstatymo nuostatomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Šios teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo taisyklės turi būti taikomos ir nuomininko šeimos nariams, nes jie turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2012). Su ieškovo močiute Z. B. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis Nr. 101 dėl 3-jų kambarių 64,09 kv.m. bendrojo ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, sudaryta 2001-03-05, t.y. iki 2003 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai kilusiam ginčui spręsti turi būti vadovaujamasi CK XXXI skyriaus nuostatomis. Atmestinas ir atsakovės argumentas dėl teismų praktikos suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006 taikymo kilusiam ginčui, nes šios bylos faktinės aplinkybės neatitinka minėtoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, pagal kurias ieškovė pasinaudojusi Butų privatizavimo įstatyme suteikta teise lengvatinėmis sąlygomis nuosavybėn įsigyti butą ir jį įgijusi, negali tapti dar vieno būsto nuomininke, todėl esant šioms aplinkybėms ieškovei buvo taikomos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytos teisės normos.

CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2011). Byloje nustatyta, kad ieškovas D. B. yra mirusios nuomininkės Z. B. vaikaitis, todėl sprendžiant dėl jo pripažinimo šeimos nariu būtina nustatyti, kad ieškovas su Z. B. turėjo bendrą ūkį (CK 6.588 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybę, kad D. B. gyveno su Z. B. adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu vedė bendrą ūkį patvirtina teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, kurie nuosekliai patvirtino aplinkybę, kad ieškovas nuo pat vaikystės gyveno kartu su gyvenamųjų patalpų nuomininke Z. B., vedė bendrą ūkį, rūpindamiesi vienas kitu ir gyvenamosiomis patalpomis, taip pat ieškovas iki šiol gyvena ginčo bute. Byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, t.y. Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos 2015-05-05 raštas Nr. S-94 (26 b.l.), Kauno Dainavos pagrindinės mokyklos 2015-05-05 pažyma Nr. U11-006 (27 b.l.), ieškovui D. B. siunčiama korespondencija adresu (duomenys neskelbtini) (30-34 b.l.), taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovas D. B. visą laiką gyveno ir gyvena ginčo bute. Byloje taip pat buvo nustatyta aplinkybė, kad už gyvenamųjų patalpų nuomą adresu (duomenys neskelbtini), buvo susidaręs 1372,82 Eur įsiskolinimas, kuriais šiai dienai yra padengtas. Nors atsakovė nurodė, kad nemokėdamas mokesčių ieškovas nelaikė savęs buvusios nuomininkės šeimos nariu bei buto nuomininku, tačiau ieškovas paaiškino skolos susidarymo aplinkybes dėl močiutės mirties ir jo tuometinės sunkios materialinės padėties, kas atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, padengė įsiskolinimą. Pažymėtina ir tai, kad pati atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu nesiėmė veiksmų iškeldinti ieškovą iš gyvenamosios patalpos dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo. Teismas taip pat pripažįsta, kad ieškovo gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini), 2000-10-11 panaikinta dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, kadangi ieškovas tuo metu buvo mažametis. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai (33 b.l.) patvirtina, kad ieškovas siekė deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytu adresu, tačiau to negalėjo padaryti, nes Kauno miesto savivaldybė reikalavo ieškovą pripažinti Z. B. šeimos nariu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog D. B. vedė bendrą ūkį su Z. B. yra įrodyta, todėl ieškovas D. B. pripažintinas Z. B. šeimos nariu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pripažinus ieškovą D. B. Z. B. šeimos nariu, atsakovė įpareigotina sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu D. B., kadangi yra visos CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, ) ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo D. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei tenkinti.

Pripažinti ieškovą D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 63 Eur (šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.