- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-1753-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01378-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- A. J., A. P.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovei A. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo – sūnaus A. P., gi. 2011-05-22 d. gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymo.
Ieškovas M. P. 2016 m. gegužės 13 d. pateikė Trakų rajono apylinkės teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Nurodė, kad jis nuo sūnaus gimimo rūpinosi kasdiene vaiko priežiūra, maitinimu ir auklėjimu, slaugė sergantį, buvo tėvystės atostogose iki vaikui sukako 2 metai, taigi tarp jo ir sūnaus yra susiformavęs tvirtas emocinis ryšys. Ieškovas teigia, kad rūpinasi sūnumi – paima jį iš darželio, rūpinasi jo maitinimu, užmigdo. Nuo pat sūnaus gimimo gyveno jo tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur sudarytos geros sąlygos sūnui augti, ilsėtis, žaisti. Netoli namų yra sūnaus lankomas Vievio vaikų darželis – lopšelis „(duomenys neskelbtini)“. Prašyme taip pat pažymėjo, kad vaikas kelis kartus buvo konsultuotas psichologų, gydytojas ortopedas taip pat rekomendavo psichologo konsultaciją dėl vaiko vaikščiojimo ant pirštų galų, jam būtina saugi ir rami gyvenamoji aplinka.
Šalies argumentai
Atsakovė A. J. 2016 m. gegužės 17 d. pateikė Trakų rajono apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovo po 175 Eur/mėn. Nurodė, kad atsakovė su ieškovo sutikimu su sūnumi išsikraustė iš ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) į jai nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad sūnus yra mažametis, 4 metų amžiaus, todėl yra labai prieraišus prie mamos ir jam būtina nuolatinė mamos priežiūra. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, būtų užtikrintas vaiko psichologinis saugumas ir stabilumo jausmas, kadangi vaikui yra būtina žinoti, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, atsakovės prašymą atmetė. Nustatė vaiko A. P., gim. 2011-05-22, gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovu M. P., jo gyvenamojoje vietoje. Teismas nutartyje konstatavo, kad šalys bendro gyvenimo metu iki 2016-05-15 gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), vaikas lanko Vievio vaikų lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad M. P. įvairiais laikotarpiais buvo nedarbingas dėl to, kad slaugė ligonį. Išklausęs garso įrašą, pateiktą ieškovo, kuriame užfiksuotas atsakovės pokalbis su vaiku, pažymėjo, kad nuolat girdimas suaugusios moters pakeltas, šiurkštus tonas. Pažymėjo, kad Vaikų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad šeimos nepažįsta, šeimos gyvenimo ir buities sąlygų netyrė nei ieškovo, nei atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia tik tuo, kad sūnus yra mažametis, todėl jam reikalinga nuolatinė mamos priežiūra. Teismas konstatavo, kad pripažįsta motinos svarbą vaiko gyvenime, tačiau neteikia prioriteto nei vienam iš tėvų, kadangi vaiku rūpintis privalo ir gali abu tėvai vienodai. Teismas laikė reikšminga aplinkybe, kad šalys gyveno tame pačiame name, galėjo bendrauti su vaiku nekliudomai abi šalys, o motina teismo nuomone sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė būtinojo reikalingumo nedelsiant išsikraustyti ir išsikraustė su vaiku iš karto po nutarties, kurioje konstatuota, kad šalys gyvena kartu, dėl ko nebuvo pagrindo nustatyti gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, pasiimdama vaiką iš įprastinės jo gyvenamosios aplinkos, tuo pačiu neatsižvelgdama į priimtoje nutartyje nurodytas aplinkybes siekiant išsaugoti abiejų tėvų normalų bendravimą su vaiku. Teismo vertinimu, vaikui įprasta gyvenamoji aplinka yra adresu (duomenys neskelbtini)., kur netoliese yra jo lankomas vaikų darželis. Užfiksuotas motinos ir vaiko bendravimas yra šiurkštus. Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į vaiko interesus ir byloje surinktus įrodymus, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko A. P., gim. 2011-05-22, gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovu M. P., jo gyvenamojoje vietoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. J. prašė panaikinti teismo priimtą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti atsakovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, jai asmenine teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini) seniūnija, o ieškovo prašymą atmesti. Skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad esant šalių konfliktiniams santykiams, ieškovas ir atsakovė sutarė, kad ieškovas sutinka, kad ji su sūnumi išsikels į jai nuosavybės teise priklausantį namą, tam ieškovas neprieštaravo. Garso įraše girdimas grubus ieškovo ir pakeltas balsas, iš ko galima spręsti, kad jam nerūpi ar sūnus gyvens su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje ar su atsakove. Iš karto po atsakovės išsikraustymo, manipuliuodamas situacija, ieškovas kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, jo tikslai manipuliuoti vaiku, atskirti jį nuo motinos, emociškai sugniuždyti atsakovę. Taigi, ieškovė išsikraustė iš namų ne be priežasties, o bendru šalių sutarimu. Teismas, priimdamas nutartį šios aplinkybės tinkamai neįvertino, privalėjo atsižvelgti į bendrą šalių sutarimą dėl sūnaus ir atsakovės išsikraustymo gyventi atskirai, tačiau to nepadarė. Kadangi proceso šalys buvo sutarę, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, teismas negalėjo remtis ieškovo argumentais dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo, nebent būtų įrodyta, kad toks bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad tėvas yra konfliktiškas, nesivaldantis, todėl buvo priimtas sprendimas išsikraustyti iš namo.
Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino ieškovo garso įrašus, neatsižvelgė į įrodymų ir aplinkybių visumą, ieškovo pateikti garso įrašai yra ištraukos, pateiktos nežinant įrašų padarymo konteksto. Ieškovas klaidingai nurodė, kad tik jis slaugydavo vaiką, vaiku pradėjo rūpintis tik prieš pusę metų, ruošdamasis skyrybų procesui. Iki tol savaitgaliais vaiko visiškai neprižiūrėjo, sūnui dėmesį skirdavo minimaliai. Nurodė, kad atsakovės ir vaiko ryšys yra labai svarbus, glaudus, artimas. Staiga nutraukus vaiko ir motinos bendravimą, tai gali stipriai paveikti vaiko emocinę būklę. Teismas neturėjo viso dėmesio skirti tik ieškovo argumentams, o vaiko lankomą ugdymo įstaigą vertino kaip svarbesnes nei tėvų elgesį, vaiko ir tėvų ryšį, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, su skundu nesutiko, o jame nurodytas aplinkybes vertino kaip neatitinkančias tikrovės. Teismas vertino šalių argumentus posėdžio metu, atsakovė nenurodė, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaiku, neužtikrina jo poreikių. Teismas nustatė, kad sūnus lanko šalia esančią ugdymo įstaigą, jau yra susiklosčiusi jo gyvenamoji aplinka, atsakovė šią įstaigą keistų – vaikas lankytų (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriaus mišrią grupę. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad jau nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas susijęs su vaiko emociniais išgyvenimais jam gali sukelti socialinę ir psichologinę žalą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas pakeisti įprastas vaiko gyvenimo sąlygas. Ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku. Atsakovė pareiškime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė aplinkybių, kad vaiko gyvenamoji vieta pakeista jai ir ieškovui susitarus, todėl teismas šios aplinkybės ir negalėjo vertinti. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad buvo susitarta su ieškovu, kad ji su sūnumi gyvens jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name ir ieškovas tam neprieštaravo, neatitinka tikrovės, aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į teismą, patvirtina, kad tarp šalių buvo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – šalių nepilnamečio sūnaus Aleksandro, gim. 2011-05-22 laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys siekia nutraukti santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, bei prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą – ieškovas ieškiniu su juo, atsakovė patikslintu atsiliepimu į ieškinį - su ja.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismo priimtą nutartį motyvavo tuo, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto principu, šiuo atveju tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, t.y. jo įprastoje gyvenamojoje vietoje, kurioje šalys bendrai gyveno iki 2016-05-15 d. kartu, kur netoliese yra vaiko lankomas darželis. Teismo vertinimu, ieškovas įvairiais laikotarpiais slaugė sūnų, o įvertinęs 2016-05-10 d. ieškovo pateiktą garso įrašą, konstatavo, kad atsakovė šiurkščiai ir pakeltu tonu bendrauja su vaiku. Darė išvadą, kad atsakovė nepagrindė būtinybės pakeisti savo ir sūnaus gyvenamąją vietą.
Apeliantė nesutinka su teismo priimta nutartimi motyvuodama tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys bendru sutarimu sutarė, kad atsakovė su sūnumi išsikraustys į jai nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini)., tam ieškovas neprieštaravo, žadėjo mokėti sūnui išlaikymą. Tačiau vėliau manipuliuodamas esama situacija kreipėsi į teismą dėl laikinos sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantės vertinimu, ieškovas manipuliuoja esama situacija, siekia atskirti sūnų nuo motinos, kas kenkia vaiko emocinei ir psichologinei būsenai. Apeliantės nuomone, teismas šiuo atveju turėjo įvertinti šalių bendrą susitarimą dėl vaiko ir jos gyvenamosios vietos pakeitimo. Dėl teismo argumentų, susijusių su vaiko priežiūra ir bendravimu, apeliantė nurodė, kad garso įrašai teismo netinkamai vertinti, nes yra ištraukos, pateiktos nežinant bendro jų konteksto. Pažymėjo, kad ieškovas sūnumi pradėjo rūpintis tik prieš puse metų, iki tol jo neprižiūrėjo, jam skyrė minimalų dėmesį. Apeliantė tvirtina, kad tarp jos ir sūnaus yra glaudus ryšys nuo pat gimimo, o tokio ryšio nutraukimas gali stipriai paveikti mažamečio vaiko emocinę ir psichinę būseną. Šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 str. 1-3 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo prašymo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pateikimo metu šalys jau negyveno kartu, atsakovė su sūnumi išsikėlė iš jų bendros gyvenamosios vietos. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad toks sprendimas buvo priimtas jų bendru sutarimu, o kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas šiuo atveju manipuliavo susiklosčiusia situacija.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovė savo ir sūnaus gyvenamąją vietą pakeitė šalių bendru sutarimu. Esant šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o byloje toks ginčas yra, teismas šį klausimą turi spęsti vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Iš byloje esančios 2016-05-18 Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad Šalys iki ginčo kilimo gyveno ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), vaikas čia gyveno nuo gimimo, nuo 2015-09-02 lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini)vaikų lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2016-05-15 persikraustė gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota, kad abu tėvai turi panašias gyvenimo sąlygas, abu yra išsilavinę, dirba, neturi žalingų įpročių, daug dėmesio skiria sūnui. Tarnybos nuomone, vaikas nėra pakankamai brandus dėl amžiaus įvertinti jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, byloje nustatyta, kad šalių gyvenimo sąlygos yra panašios, abu tėvai rūpinasi sūnumi. Ir nors apeliantė skunde teigia, kad teismas priimdamas nutartį netinkamai vertino ieškovo pateiktus garso įrašus, nežinant jų padarymo konteksto, apeliacinės instancijos teismas sutinka šiuo atveju su teismo išvada, kad 2016-05-10 garso įraše yra užfiksuotas šiurkštus ir netinkamas motinos ir vaiko bendravimo tonas ir situacija.
Todėl įvertinus šias aplinkybes bei nustatytą faktą, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno kartu su šeima adresu (duomenys neskelbtini), kuri jam yra įprasta gyvenamoji aplinka, lankė šalia namų esantį darželį, o aplinkos keitimas susijęs su emociniais išgyvenimais, nepatogumais, ir kad nėra duomenų, jog toks nepilnamečio vaiko gyvenimas prieštarautų jo interesams bei kad klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.