Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transmėja“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Transmėja” ieškinį atsakovui ŽŪK “Agroimpulsas” dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Audrys Šimėnas, UAB „Zotra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Visų šių teisiškai reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime iš viso nenurodė, šių aplinkybių visai neaptarė, neįvertino, kas rodo, kad byloje esančius įrodymus teismas vertino nenuosekliai, kas sutrukdė priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendė tik dėl ieškovo (ŽŪK „Agroimpulsas") pareikšto reikalavimo, pripažinti Išankstinę sutartį negaliojančia. Ieškinyje nebuvo suformuoto reikalavimo dėl minėtos sutarties įvykdymo, tad Šiaulių miesto apylinkės teismas nesprendė ir negalėjo spręsti šio klausimo. Šiaulių apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde dėl 2010 rugsėjo 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, ŽŪK „Agroimpulsas" taip pat suformulavo savo reikalavimą - „panaikinti 2010 rugsėjo 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą kuriuo būtų patenkintas ŽŪK „Agroimpulsas " ieškinys atsakovui UAB „ Transmėja dėl 2008 kovo 31 d. Išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A pripažinimo negaliojančia". LR CPK 320 str. 2 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribų, taigi akivaizdu, kad ir apeliacinės instancijos teismas nesprendė bei negalėjo spręsti klausimo dėl Išankstinės sutarties įvykdymo, nes tokio prašymo nebuvo suformulavęs ieškovas. Išankstinės sutarties įvykdymo bei apmokėjimo už tariamai suteiktas paslaugas klausimas buvo sprendžiamas būtent sustabdytoje civilinėje byloje Šalčininkų rajono apylinkės teisme pagal UAB „Transmėja" ieškinį, o ne civilinėje byloje Šiauliuose. Todėl apelianto teiginiai, neva Išankstinės sutarties įvykdymo klausimas buvo išspręstas Šiaulių miesto apylinkės bei Šiaulių apygardos teismuose yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas ŽŪK „Agroimpulsas" pateiktame ieškinyje tokio reikalavimo nebuvo pateikęs, todėl teismas negalėjo išspręsti nesančio reikalavimo.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naują įrodymą - CMR važtaraštį Nr. LV- 042413 - , kurio jis nepateikė nei kartu su ieškiniu Šalčininkų rajono apylinkės teismui, nei vėliau, nagrinėjant šią bylą minėtame teisme. Šiuo dokumentu apeliantas grindžia savo apeliacinį skundą bei nurodo, kad šis važtaraštis įrodo, jog jis atliko pervežimo paslaugas Išankstinėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitoje - faktūroje Serija TRM Nr. 016568 bei visuose iki šiol rašytuose procesiniuose dokumentuose ir buvusiuose teismo posėdžiuose, apeliantas nurodė, kad pervežimas tariamai buvo atliktas pagal CMR važtaraščius Nr. AZ 807962, Nr. LV-018808 ir Nr. LV-018809, o ne pagal šį naujai pateikiamą dokumentą. Nėra jokių duomenų, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas būtų atsisakęs priimti šį CMR važtaraštį. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, atsakovas yra įsitikinęs, kad teismas, remdamasis LR CPK 314 str., turi atisakyti priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus. Važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis bei, kad ši sutartis yra įvykdyta. Tad atsižvelgiant į tokias aplinkybes, jokiu būdu negalima teigti, kad šio naujo įrodymo (CMR važtaraščio) pateikimo į bylą būtinybė iškilo vėliau, nes tai turėtų būti pagrindinis įrodymas, patvirtinantis krovinio pervežimą (tuo atveju, kai krovinio pervežimo paslauga yra realiai įvykdoma), o iki šiol apeliantas įrodinėjo, kad jis atliko pervežimą, remdamasis visiškai kitais į bylą pateiktais CMR važtaraščiais. PVM sąskaitoje - faktūroje TRM Nr. 016568 apeliantas nurodė CMR važtaraščius, kuriais jis tariamai pervežė krovinį iš Italijos į Rusiją, t.y. nurodyti važtaraščiai Nr. AZ 807962, Nr. LV-018808 ir Nr. LV-018809, todėl visiškai neaišku, iš kur praėjus daugiau nei trims metams po nurodytos PVM sąskaitos - faktūros išrašymo, jau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsirado dar naujo CMR važtaraščio Nr. LV-042413 nuorašas, kuriame transporto priemonės, tariamai vežusios krovinį, valstybinio numerio dalis yra uždengta, o matoma dalis neatitinka Išankstinėje sutartyje bei PM sąskaitoje - faktūroje nurodytų valstybinių numerių.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad teismui nėra pateikta važtaraščių ar kitų įrodymų, kad ieškovas būtų gabenęs iš Italijos į Rusiją metalo konstrukcijas, kaip numatė Išankstinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 03-05A. Teismo sprendime taip pat pažymėta, kad nei viename iš nurodytų CMR važtaraščių, atsakovas nebuvo nurodytas kaip prekių siuntėjas ar gavėjas. Be to, minėtuose CMR važtaraščiuose nurodytas prekių gabenimo maršrutas ir gabenamų prekių asortimentas nesutampa su maršrutu ir asortimentu, nurodytais Išankstinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr. 03-05A. Nėra abejonių, kad apeliantas neturi jokios teisės, prie abejotinos sutarties pridėjęs bet kokius CMR važtaraščius, reikalauti apmokėti už realiai nesuteiktas paslaugas. Todėl atsakovo įsitikinimu, Šalčininkų rajono apylinkės teismas, atmesdamas UAB „Transmėja" ieškinį, padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą jog ieškovo (UAB „Transmėja") atsakovui (ŽŪK „Agroimpulsas") apmokėjimui pateikti dokumentai - CMR Nr. AZ807962, LV-018808, LV- 018809 - galėjo būti išrašyti vykdant ne tarp šalių sudarytą pervežimo sutartį.

Atsakovas visą bylos nagrinėjimo laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nėra sudaręs sutarties su ieškovu, todėl ir neginčijo paties pervežimo ir prekių pristatymo gavėjui fakto ir aplinkybių.

Nesuprantami apelianto teiginiai, kokiu pagrindu pinigus pagal kažkokią vieną sutartį galėtų gauti kelios įmonės, t.y. ir ŽŪK „Agroimpulsas" ir UAB „Zotra". Atsakovas paneigia apelianto teiginius, jog tariamai ŽŪK „Agroimpulsas" aiškinosi su UAB „Zotra", kas turi gauti pinigus už pervežimus, nes ŽUK „Agroimpulsas" į jokius apmokėjimus nepretendavo, nes jokių pervežimų neužsakė ir jam jie nebuvo įvykdyti. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą kad jei ir buvo sudarytos kažkokios krovinių pervežimo sutartys, tai jas sudarė ne atsakovas, o UAB „Zotra" (kurioje dirbo trečiasis asmuo A.Šimėnas) ir UAB „Transmėja".

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Apelianto argumentas, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-987-841/2010 pagal ŽŪK „Agroimpulsas“ ieškinį atsakovui UAB „Transmėja“ dėl 2008-03-31 išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A pripažinimo negaliojančia, ir Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-45-372/2010, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, atmestinas. Šiaulių miesto apylinkės teismas nagrinėjo ginčą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir atitinkamai tyrė aplinkybes dėl sutarties sudarymo ir jos negaliojimo pagrindų, o ne dėl jos įvykdymo. Byloje nebuvo teikiami ir atitinkamai analizuojami bei tiriami įrodymai, susiję su sutarties vykdymu, nebuvo aptartos sutarties vykdymo aplinkybės, todėl dėl jų negalėjo būti padarytos išvados, kurios turėtų prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 182 str.). Ginčas dėl sutarties įvykdymo ir atsakovo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra nagrinėjamas šioje byloje pagal ieškiniu apibrėžtą dalyką ir pagrindą, šioje byloje buvo teikiami ir įrodymai, kuriais ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimą.

UAB „Transmėja" pateikdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka Šalčininkų rajono apylinkės teismui nurodė, jog 2008 kovo 31 d. su atsakovu sudarė Išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-05A, vėliau pagal šią sutartį nugabeno nurodytą krovinį maršrutu Italija - Rusija, ką patvirtina CMR važtaraščiai Nr. AZ 807962, Nr. LV- 018808 ir Nr. LV-018809, o už šias paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitą- faktūrą TRM Nr. 016568 ir pareikalavo atsakovą apmokėti 5.950 EUR sumą.

Ginčas buvo nagrinėjamas dėl sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, tinkamo įvykdymo. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Kaip matyti iš Išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A, joje aptarti tikslūs duomenys apie krovinį, pasikrovimo vietą ir laiką, pervežimo kainą, jos apmokėjimą ir kt. Pagal 2008-03-31 Išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr.03-05A krovinys (metalo konstrukcijos) turėjo būti pakrautas Italijoje, pristatytas į Maskvą (Rusija), kur turėjo būti išmuitintas bei iškrautas. Remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4 straipsniu krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis (CMR). Atsakovui apmokėjimui pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje serija TRM Nr. 016568 nurodyti užsakymo Nr. 03-05A, maršrutas Italija (I)-Lietuva (LT)-Maskva Rus (MAS), krovinį gabenęs automobilis (duomenys neskelbtini) bei CMR važtaraščiai Nr. AZ807962, LV-018808, LV-018809. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ieškinio pagrindą sudarančius įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad teismui nėra pateikta važtaraščių ar kitų įrodymų, kad ieškovas gabentų iš Italijos į Maskvą metalo konstrukcijas, kaip numatė ieškovo ir atsakovo sudaryta Išankstinė krovinio pervežimo sutartis Nr.03-05A.

Apeliantas skunde nurodo, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, jog krovinys buvo pristatytas gavėjui. Tačiau apelianto nurodomos aplinkybės, kurios turėtų pagrįsti krovinio pristatymą gavėjui, nesudaro pagrindo išvadai, kad tas krovinys atitiko Išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A sąlygas, nes pateiktuose CMR važtaraščiuose esantys duomenys neatitinka nei krovinio gabenimo maršruto, nei krovinio rūšies, nurodyto sutartyje. Be to, apelianto nurodomos aplinkybės dėl trečiojo asmens A. Šimėno paaiškinimų, dėl to, kad UAB „Zotra" Latvijos įmonei „Bayring Stividors" 2008 gegužės 15 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija EKS Nr. 00021 tai pačiai sumai už pervežimą tuo pačiu maršrutu, kaip ir nurodyta Išankstinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr.03-05A, bei ta pačia transporto priemone, kuri nurodyta CMR važtaraščiuose, kad pinigus už pervežimą iš Latvijos įmonės Bayring Stividors gavo UAB „Zotra" (2008 gruodžio 17 d. tarptautinio mokėjimo pavedimo patvirtinimo nuorašas), patvirtina tikėtinas išvadas, kad būtent UAB „Zotra" ir buvo užsakiusi pervežimo paslaugas UAB „Transmėja“, nes pagrindas sąskaitos išrašymui ir atitinkamai atsiskaitymui turėjo būti įrodymų, t.y. CMR važtaraščių su atitinkamomis atžymomis apie krovinio pristatymą nurodytam gavėjui, pateikimas. Tačiau šios nurodomos aplinkybės negali pagrįsti tinkamo Išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A sąlygų vykdymo tarp ieškovo ir atsakovo, kai ieškovas reiškia reikalavimus dėl apmokėjimo už krovinio pervežimą numatytu maršrutu Italija- Rusija ir nepateikia įrodymų, kad šios sutarties sąlygos yra įvykdytos.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ir kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad byloje kilo ginčas tik dėl to, kas turi pagal sutartį atsiskaityti, kai Šiaulių miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame sprendime buvo konstatuota, jog UAB „Transmėja“ 2008-03-31 Išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-05A įvykdė, nesudaro pagrindo išvadai, kad būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo vėliau. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio 2011-09-23 protokolo nustatyta, kad atsakovas nepripažino ieškinio dėl to, kad nėra įrodyta, jog sutartis tarp ieškovo ir atsakovo yra įvykdyta, pateiktuose trijuose CMR važtaraščiuose nesutampa nei nurodytas gavėjas, nei krovinio pristatymo terminai, nei transportavimo maršrutas, o reikalaujama sumokėti už krovinio gabenimą iš Italijos į Rusiją. CMR važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis bei, kad ši sutartis yra įvykdyta. Todėl ieškovas privalėjo ne tik šį įrodymą pateikti kartu su ieškiniu, kaip pagrindžiantį esminę ginčo aplinkybę, bet pateikti ir CMR važtaraščius, pagrindžiančius krovinio pasikrovimą Italijoje ir jo pervežimą iki Vokietijos, kad šiuos įrodymus galėtų vertinti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitos šalies motyvus ir argumentus. Pažymėtina, kad naujai pateiktame CMR važtaraštyje Nr. LV-042413 nurodytas pervežtas krovinys - sutepimo alyva, kuri toliau vežamu maršrutu jau visai nenurodoma CMR važtaraščiuose, o Išankstinėje krovinio pervežimo sutartyje nurodytas krovinys - metalo konstrukcijos, t.y. sutartyje nurodytas krovinys bei CMR važtaraštyje nurodytas krovinys nesutampa. Krovinio pasikrovimo vieta naujai pateikiamame CMR važtaraštyje nurodoma Vokietija, tačiau Išankstinėje krovinio pervežimo sutartyje nurodytas krovinio vežimo maršrutas Italija-Rusija. Apelianto teikiamą naują įrodymą - CMR važtaraštį Nr. LV-042413, atsisakytina priimti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.