Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. 2S-756-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
2S-756-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13139-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-756-265/2015Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-13139-2014-5)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui V. L., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo V. L. priešieškinį ieškovei E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi M. L. tvarką – kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovas pasiima sūnų M. 19.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža sūnų į motinos namus tą pačią dieną 21.00 val., antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.30 val., kartu su sūnumi leidžia savaitgalį ir sekmadienį 19.00 val. parveža jį į motinos namus; visą atsakovui skirtą laiką bendravimui su sūnumi atsakovas praleidžia be ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo įpareigojo ieškovę E. L., leisti atsakovui V. L. be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi M. L.: leisti atsakovui V. L. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiimti sūnų M. L. 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parvežti sūnų į motinos – ieškovės E. L. namus tą pačią dieną 20.00 val., antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį atsakovui V. L. pasiimti sūnų M. L. iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 10.30 val., kartu su sūnumi leidžiant savaitgalį ir sekmadienį 18.00 val. atsakovui V. L. parvežti sūnų į motinos E. L. namus; visą atsakovui V. L. skirtą laiką bendravimui su sūnumi M. L. atsakovas V. L. praleidžia be ieškovės E. L.. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo su vaiku tvarką vadovavosi VTAS išvada bei siekiu užtikrinti nepilnamečio M. L. teisę bent minimaliai bendrauti su tėvu ir sudaryti atsakovui galimybę dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė su priimta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nutarta leisti antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį vaikui likti nakvoti pas atsakovą, nesutiko. Šią nutarties dalį prašė pakeisti ir nustatyti, kad atsakovas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiima sūnų šeštadienį 10 val. ir su juo leidžia laiką iki 19 val., sekmadienį pasiima sūnų 10 val. ir su sūnumi būna iki 19 val., sūnų pasiima ir grąžina į motinos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą. Nurodė, kad sūnus yra prie jos prisirišęs ir leidimas atsakovui jį paimti nakvoti neatitiktų vaiko interesų. Pasak ieškovės keletas skirtingų nakvojimo vietų turėjimas vaiką dirgintų emocionaliai, psichologiškai traumuotų, todėl jis nesijaustų saugiai. Ieškovė nurodo, kad sūnui dėl perdėto jautrumo yra nustatytas adaptacijos sutrikimas. Taip pat ieškovė pateikdama naujus įrodymus prie atskirojo skundo nurodė, kad psichologės išvados patvirtino, jog vaikas iki 5 metų turi turėti nuolatinę miegojimo vietą naktį.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškovės atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis turi teisę bendrauti su vaiku, o vaiko nakvynei užtikrintos visos tinkamos sąlygos. Pasak atsakovo, jo ir sūnaus ryšys yra emociškai stiprus, vaikas būna jo pasiilgęs. Atsakovas teigia, jog ieškovė neleisdama matytis su vaiku ir nevykdydama pirmosios instancijos teismo nutarties pažeidžia jo interesus matytis su vaiku ir taip užtikrinti artimą santykį su vaiku. Su ieškovės pateiktu psichologo įvertinimu nesutinka, nurodo, kad šis vertinimas tendencingas, nes atliktas ieškovės užsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nekvestionuoja vaikų ir tėvo galimybės bendrauti, kol bus tarp šalių išspręstas ginčas iš esmės. Pažymėtina, jog tėvas arba motina, kurie negyvena su vaiku turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, nors ir laikiną turi pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Vaiko interesų turinį apima ne tik vaiko noras bendrauti su tėvu, tėvo ir vaiko tarpusavio emocinis ryšis, tėvo elgesys ir jį charakterizuojantys bruožai, bet ir bendravimo būdas. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo esminę reikšmę turi vaiko interesai, kuriais teismas privalo vadovautis. Iš ieškovės į bylą pateikto psichologo pirminio vertinimo išvados matyti, jog vaikui po pasimatymų su tėvu yra rekomenduojama nakvoti grįžti į savo įprastą lovą, nes taip formuojasi vaiko saugumo jausmas. Taip pat yra užtikrinamas pasitikėjimo savimi jausmas ir psichologinis stabilumas. Neabejotinai ši psichologinio komforto būsena atitinka vaiko interesus ir nepaneigia vaiko tėvo teisės bendrauti su vaiku. Kaip pažymima išvadoje, tik vaikui sulaukus 5 metų būtų galima galvoti bei planuoti miegojimą pas tėvą. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nustatyti bendravimu su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų pasiimti sūnų per naktį.

Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su šia psichologo išvada, nes ji atlikta ieškovės užsakymu. Pažymėtina, jog pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Ši išvada laikytina duomenimis, kurie pagrindžia vaiko poreikius, dėl to pripažintina įrodymu. Tuo tarpu atsakovas šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti psichologo išvada, kurioje pripažįstamas vaiko poreikis grįžti nakvoti į jam artimą aplinką.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka su vaiku yra per plati ir neatitinkanti vaiko interesų. Dėl to skundžiama nutarties dalis keistina nustatant, kad atsakovas turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimti sūnų šeštadienį 10 val. ir su juo leisti laiką iki 19 val., taip pat pasiimti sūnų sekmadienį 10 val. ir su juo būti iki 19 val. Atsakovas sūnų pasiima ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, jog ieškovė prašė leisti atsakovui paimti arba grąžinti sūnų ir į kitą iš anksto suderintą vietą, tačiau teismas įvertinęs šalių konfliktinius santykius konstatuoja, jog vaiko nustačius konkrečią vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą, bus eliminuoti tarp šalių galintys ateityje kilti ginčai. Dėl to nustatytina, kad atsakovas turi teisę nustatytu laiku paimti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir privalo jį grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų pasaugos priemonių mokamas 28 eurų žyminis mokestis. Šis mokestis priteistinas iš atsakovo, kadangi ieškovės atskirasis skundas iš esmės buvo tenkintas.

Pažymėtina, jog ieškovė sumokėjo 41 euro žyminį mokestį, todėl permokėtas 13 eurų žyminis mokestis jai grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m vasario 20 d. nutarties dalį, kurioje nustatyta, kad atsakovas V. L. turi teisę pasiimti sūnų M. L. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį su nakvyne, pakeisti.

Leisti atsakovui V. L. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimti sūnų M. L. šeštadienį 10 val. ir su juo leisti laiką iki 19 val., taip pat pasiimti sūnų sekmadienį 10.30 val. ir su juo būti iki 18 val.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. L. 28 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovės E. L. naudai.

E. L. grąžinti 13 eurų žyminį mokestį, sumokėtą 2015-03-03 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM mokėjimo nurodymu Nr. 606331.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas