- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-978-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės ,,Kauno energija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama kreditoriaus akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2FB-1329-435/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iškėlė V. D. fizinio asmens bankroto bylą, 2016 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens V. D. mokumo atkūrimo planas. Į teismą kreipėsi kreditorius AB ,,Kauno energija“ su prašymu V. D. bankroto byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti bankroto administratorių padengti įsiskolinimą už patiektą šilumą ir mokėti mokesčius už tiekiamą šilumą kiekvieną mėnesį. Nurodė, kad, iškėlus V. D. bankroto bylą, susidarė naujas įsiskolinimas už butui (duomenys neskelbtini), tiekiamą šilumą, kadangi ji nemoka einamųjų mokesčių už šį butą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 n. sausio 28 d. nutartimi atmetė kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintame V. D. mokumo atkūrimo plane, kuriam pritarė ir AB „Kauno energija“, nenumatyta skirti lėšų buto (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Patvirtinus mokumo planą bankrutuojančio fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis disponuoja bankroto administratorius pagal plane nustatytą tvarką, jis taip pat atlieka plane numatytus mokėjimus. Kadangi tvirtinant mokumo planą, kreditorius pritarė tokiom plano sąlygom, teismas darė išvadą, kad bankroto administratoriaus atsisakymas tenkinti AB „Kauno energija“ reikalavimą ir iš bankrutuojančio asmens lėšų mokėti mokesčius už buto (duomenys neskelbtini), išlaikymą yra visiškai teisėtas ir nėra pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde kreditorius AB ,,Kauno energija“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Nurodo šiuos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus:
Kreditorius AB ,,Kauno energija“ nepritarė V. D. mokumo plano patvirtinimui ir balsavo ,,prieš“, todėl teismo išvada, kad AB ,,Kauno energija“ pritarė lėšų skyrimui tik buto (duomenys neskelbtini), einamiems priskaitymams už šilumą sumokėti, yra nepagrįsta.
Šalies argumentai
2) Mokumo atkūrimo plano 4 puslapyje, „Kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos“ numatyta, kad būsto komunaliniams mokesčiams (vidutiniškai per mėnesį, įvertinus šildymą žiemą) iki buto pardavimo reikalinga 70 Eur, po buto pardavimo 30 Eur. Mokumo atkūrimo plane niekur nėra nurodyta, kad ši pinigų suma skiriama tik butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Priešingai, plane nurodoma, kad iki buto, t. y. (duomenys neskelbtini), pardavimo reikalinga didesnė suma, kuri, pardavus butą, mažėja, nes V. D. gyvens savo mamos bute. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad mokumo atkūrimo plane numatant kiekvieno mėnesio lėšų skyrimą komunaliniams mokesčiams mokėti, yra neabejotinai skiriama lėšų ir (duomenys neskelbtini) priskaitymams už šilumą apmokėti. LR fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 6 str. 9 d. yra nurodyta, kad, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymo nustatyta tvarka. FABĮ 12 str. 1 d. 1, 2 p. ir 18 str. 2 d. nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis FABĮ nustatyta tvarka, tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo paskirtį. Tačiau einamieji priskaitymai už šilumą, patiektą butui Piliakalnio g. 11-43, Kaune yra nemokami, auga skola. Bankroto administratoriui ir savininkei nevykdant FABĮ numatytų pareigų mokėti einamųjų mokesčių, pažeidžiami kreditoriaus interesai ir didinamas naujų priskaitymų už šilumą įsiskolinimas, o tai lemia, kad nebus pasiektas fizinio asmens bankroto esminis tikslas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditoriaus prašymas savo esme yra prašymas išspręsti ginčą iš esmės, o ne prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mokumo plane, kuris patvirtintas kreditorių daugumos, aiškiai nurodyta, kad V. D. gyvena bute (duomenys neskelbtini) ir kad komunaliniai mokesčiai paskaičiuoti tik vieno būsto išlaikymui. Be to, V. D. deda visas pastangas padengti buto (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolas, nors ne ji viena atsakinga už mokesčių mokėjimą, kadangi jai šio buto priklauso tik 5/8 dalys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Kreditorius fizinio asmens bankroto byloje pareiškė prašymą taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti bankroto administratorių padengti įsiskolinimą už patiektą šilumą ir kiekvieną mėnesį mokėti mokesčius už tiekiamą šilumą butui, priklausančiam bankrutuojančiam asmeniui.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str.). Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant dviem sąlygoms: 1) jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) jeigu netaikant konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymas galimas tik esant pareikštam ieškinio reikalavimui (CPK 144 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju kreditorius pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne pareikštų reikalavimų, jų tenkinimo atveju, įvykdymo užtikrinimui, o laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekia susidariusios skolos padengimo ir einamųjų mokėjimų savalaikio vykdymo. Toks prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto tikslų. Apeliantas skunde teigia, kad nutartis naikintina, nes teismas netinkamai įvertino bankrutuojančio fizinio asmens V. D. mokumo atkūrimo plano nuostatas dėl lėšų, skirtų būsto komunaliniams mokesčiams. Apelianto nuomone, plano nuostatos leidžia daryti išvadą, kad jame numatant kiekvieno mėnesio lėšų skyrimą komunaliniams mokesčiams mokėti, yra neabejotinai skiriama lėšų ir butui Piliakalnio g. 11-43, priskaitymams už šilumą apmokėti. Tačiau šie argumentai ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Apelianto skundo argumentai, kuriais yra grindžiamas ir prašymas, iš esmės yra susiję su fizinio asmens mokumo plano įgyvendinimu, jo nuostatų aiškinimu vykdant mokumo planą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriui nurodė, kad, jei bankrutuojantis asmuo tinkamai neįgyvendina plano, jis gali teikti bankroto administratoriui prašymus dėl finansinių reikalavimų padidinimo susikaupusios skolos suma.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.