Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-14 · Administracinė byla Nr. I1-583-789/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
I1-583-789/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01751-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-583-789/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01751-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

dalyvaujant pareiškėjui A. Č. (A. Č.),

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 10 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2, 10–11).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, jam atliekant bausmę kameroje Nr. 286, 2019 m. gegužės 6 d. kitas nuteistasis kameroje Nr. 286 paliko plaukų kosmetinę priemonę. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. vakare dalinant maistą bandė plaukų kosmetinę priemonę perduoti pareigūnui. Nurodė, kad įkalinimo įstaigos pareigūnas atsisakė paimti plaukų kosmetinę priemonę. Paaiškino, kad vėliau pareigūnas grasino pareiškėjui panaudoti dujų balionėlį. Pareiškėjas nurodė, kad teikė skundą 2 aukšto auklėtojui, kuris turėjo skundą užregistruoti, tačiau skundas nebuvo užregistruotas ir Vilniaus PN direktoriui nepateiktas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–19, 64–65).

Atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo apklaustas pareigūnas, 2019 m. gegužės 6 d. atlikęs tarnybą priežiūros poste, kuriame buvo laikomas pareiškėjas. Pareigūnas 2019 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 51-4275 nurodė, kad 2019 m. gegužės 6-7 dienomis tarnybos metu pareiškėjas su jokiais prašymais, pareiškimais ar skundais nesikreipė. Pažymėjo, kad prieš pareiškėją pareigūnas nenaudojo psichinės, fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių. Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad įstaigos darbuotojai veikė netinkamai, atlikdami jiems pavestas darbo funkcijas.

Atkreipė dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas teismo prašė remtis nuteistojo A. D. parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigūno veiksmų 2019 m. gegužės 6 ir 7 d.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde dėsto aplinkybes dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigūno veiksmų 2019 m. gegužės 6 ir 7 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 286 kitas nuteistasis paliko plaukų kosmetinę priemonę, kurią pareiškėjas bandė perduoti Vilniaus PN pareigūnui. Pareiškėjas skunde teigia, kad pareigūnas elgėsi netinkamai, atsisakė perimti plaukų kosmetinę priemonę ir grąsino pareiškėjui, kad panaudos dujų balionėlį. Pareiškėjas teismo prašė remtis nuteistojo A. D. parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo pateikti argumentai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai arba kad įkalinimo įstaigos pareigūnai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje pateiktas A. D. 2019 m. birželio 3 d. prašymas, kuriame jis nurodė, kad su pareiškėju busmę atlieka nuo 2019 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 287. Nurodė, kad Vilniaus PN nepateikė pareiškėjui dokumentų, susijusių su 2019 m. gegužės 6 ir 7 d. įvykusiu konfliktu ir pareiškėjo teiktais skundais įkalinimo įstaigos adminsitracijai (b. l. 9). Byloje pateiktas Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2019 m. birželio 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas su jokiais prašymais į pareigūną nesikreipė, prieš jį nebuvo naudojamos prievartos priemonės (b. l. 23). Byloje pateiktas Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto 2019 m. liepos mėn. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas su jokiais prašymais į Vilniaus PN administraciją nesikreipė, prieš jį nebuvo naudojamos prievartos priemonės (b. l. 22).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 192 punkte nustatyta, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami pašto vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui – nuteistojo nuožiūra. Pagal Taisyklių 194 punktą, nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento.

Teismas 2019 m. spalio 31 d. raštu įpareigojo Vilniaus PN pateikti duomenis dėl to, ar pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN su skundais ar prašymais dėl 2019 m. gegužės 6 ir 7 d. įvykusio konflikto ir pateikti išsamų atsiliepimą (b. l. 56). Vilniaus PN 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo, kaip ir kitų nuteistųjų (suimtųjų), rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, adresuoti Vilniaus PN direktoriui bei valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms institucijoms, įvedami į apskaitą griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos (b. l. 64–65). Vilniaus PN 2019 m. lapkričio 12 d. rašte pažymėjo, kad, patikrinus pareiškėjo pateiktame prašyme nurodytomis datomis kamerą Nr. 286 kuravusio resocializacijos specialisto nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalą bei elektroninę apskaitos (registracijos) sistemą, nustatyta, kad minėtomis dienomis pareiškėjas į resocializacijos specialistą specialistą nei raštu, nei žodžiu nesikreipė.

Byloje nėra duomenų dėl to, ar pareiškėjas teikė skundus, pareiškėjo skundai dėl 2019 m. gegužės 6 ir 7 d. įvykusio konflikto nėra registruoti. Teismas pažymi, kad, aplinkybių, jog pareigūnas netinkamai elgėsi su pareiškėju ir kad pareiškėjo skundas nebuvo užregistruotas, nepatvirtina jokie byloje pateikti duomenys. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad Vilniaus PN pareigūnas su pareiškėju elgėsi netinkamai. Byloje taip pat nėra duomenų, kokią žalą jam galėjo sukelti pareigūno atsisakymas perduoti kitam kaliniui priklausančią plaukų kosmetinę priemonę. Bylos duomenimis nepatvirtinus pareiškėjo argumentų, jie laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nedetalizavo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaRasa Ragulskytė-Markovienė