Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, kolegijos teisėjų Bronės Vidzėnienės, Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2008-01-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-725/2008, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą (įst. red., galiojusi iki 2007-07-21), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2007-06-17, apie 5 val. 15 min., Kėdainių rajone, kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai 25–ame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas KET 68 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat–Ibiza”, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), atsižvelgdamas į kelio būklę, meteorologines sąlygas, matomumą, privalėdamas pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 p.), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, užvažiavo ant dešiniojo žvyruoto kelkraščio, automobilio nesuvaldė, šiam praradus judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio į kairėje esantį griovį, atsitrenkė į pakelės medžius ir apvirto, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleiviui D. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-01-09 nuosprendį ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, uždrausdamas vairuoti vienerius metus kelių transporto priemonę, netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl jo darbo pobūdžio bei šeimynines aplinkybes, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę bei neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 str. 2d. 5p.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymo jis netenka galimybės tęsti darbą vadybininko pareigose (duomenys neskelbtini), nes teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina darbo sąlyga, o kartu netenka ir pragyvenimo šaltinio. A. B. taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad turi neįgalią motiną, kurią reikia dažnai vežti pas gydytojus. Uždraudimas vairuoti transporto priemonę sukelia itin neigiamus padarinius apeliantui ir jo artimiesiems. A. B. teigia, kad pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi ir padarė išvadas, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Nuteistasis ir jo gynėja teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 str. 1d. 1p.), 2008 m. sausio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1d. 2 p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3 d.).

BK 68 straipsnis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, laikėsi bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK bendrojoje dalyje. Teismas tinkamai įvertino A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, teisingai įvertino A. B. asmenybę, pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1d. 2, 3p.) ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taikydamas BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, pagrįstai nustatė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir, atidėdamas bausmės vykdymą, paskyrė BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą įpareigojimą (be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms), bei BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (draudimą vairuoti kelių transporto priemonę) (BK 67 str. 2d. 1p., 3 d., 68 str. 1d.).

Iš bylos įrodymų matyti, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nes nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,15 promilių girtumas (b.l. 18)), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio būklę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairėje kelio pusėje esantį griovį, atsitrenkė į pakelės medžius ir apvirto. Šia veika buvo sukelti sunkūs padariniai – sunkiai sutrikdyta D. P. sveikata. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad A. B. vairavimo stažas yra nedidelis, kiek daugiau kaip trys metai (b.l. 36), per šį laikotarpį jis buvo baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurios, nors ir nesusijusios su vairavimu esant neblaiviam (vairavimas neprisegus saugos diržų, ATPK 134 str., greičio viršijimas nuo 50 km/val. ir daugiau, ATPK 124 str., b.l. 39), tačiau rodo A. B. nedrausmingumą ir atsakomybės stoką vairuojant didesnio pavojaus šaltinį, taip keliant pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog apeliantui buvo nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas minimalus – vieneri metai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas skundžiamą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas minimalų jos terminą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į A. B. darbo pobūdį, į jo motinos neįgalumą, į tai, kad nuteistasis ja rūpinasi. Nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, išlaikytinių neturi, todėl, jei nėra galimybės tęsti darbo santykius UAB (duomenys neskelbtini), ATPK 124 str, A. B. turėtų dėti pastangas susirasti kitą, nesusijusį su vairavimu, darbą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. gyvena su abiem tėvais, miesto teritorijoje, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, suvaržymai dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, nelaikytini sukeliančiais itin neigiamus padarinius nuteistajam ir jo artimiesiems. Dėl to, kas nurodyta, atmetamas kaip nepagrįstas A. B. apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai teismo paskirtos bausmės netinkamai įvertinus bylos aplinkybes dėl nuteistojo darbo pobūdžio bei šeimyninių aplinkybių, dėl ko paskyrus neteisingą bausmę bei neužtikrinus teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 str. 2d. 5p.). Apeliaciniame skunde A. B. nenurodo jokių naujų aplinkybių, į kurias neatsižvelgė ar neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies, dydžio, įpareigojimo, baudžiamojo poveikio priemonės rūšies ir dydžio, ir konstatuoja, kad laikyti A. B. paskirtą bausmę per griežta ir ją mažinti panaikinant baudžiamojo poveikio priemonės taikymą, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.