Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, 2010 m. spalio 8 d. teistas Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda (Liteko sistemoje duomenų apie baudos sumokėjimą nėra ?????),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2018 m. gegužės 11 d., apie 00.30 val., būdamas prie įėjimo į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos narei, sugyventinei, J. T. į kairį paakį, dėl ko ji susvirduliavusi sutrenkė dešinę blauzdą į laiptų pakopą, tuo padarė nukentėjusiajai J. T. poodines kraujosruvas kairio paakio srityje ir dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, 2018 m. liepos 29 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė ranka savo šeimos narei, sugyventinei, J. T. už dešinės rankos riešo ir ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į skalbimo mašiną, ir sudavė kumščiu du kartus į kairę veido sritį, tuo nukentėjusiajai J. T. padarė poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kairio dilbio srityje, dešinio dilbio srityje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairio dilbio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (1 tomas, b. l. 58-59, 171-173, 183-184), kad 2018 m. gegužės 11 d. smurtavo prieš savo sugyventinę J. T., t. y. sudavė jai vieną kartą kumščiu į kairį paakį, dėl ko ji susvirduliavo ir sutrenkė dešinę koją. 2018 m. liepos 19 d. sugriebė jai už dešinės rankos ir ją pastūmė, sudavė kumščiu du kartus jai į veidą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, savo sugyventinės atsiprašė.

Nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 tomas, b. l. 30-31, 135-137, 140-141), kad 2018 m. gegužės 11 d., apie 00.30 val., tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas dėl to, kad ji pas savo motiną vartojo alkoholį. Konflikto metu M. P. jai vieną kartą trenkė į kairį paakį, po ko ji susvirduliavo ir trenkė dešinę blauzdą į laiptų pakopą, esančią prie namo. 2018 m. liepos 29 d. su M. vartojo alkoholį, gėrė alų. Vakarop, galėjo būti apie 17.00 val., M. P. išvyko pas savo pažįstamą, kurio vardo ir pavardės taip pat nežino. Ji liko namuose viena ir po truputį gėrė alų. M. P. į namus grįžo apie 19.00-20.00 val. Kai jis grįžo, jie susipyko, nes abu buvo neblaivūs. To konflikto metu lauke ant laiptų prie gyvenamojo namo M. P. rankomis ją pastūmė. Nuo šio pastūmimo nenugriuvo, niekur neatsitrenkė, neužsigavo. Po to abu parėjo į kambarį, virtuvę. Būnant virtuvėje vėl susipyko. To konflikto metu M. P. jai viena ranka sugriebė už dešinės rankos riešo ir stipriai pastūmė, ji atsitrenkė į virtuvėje buvusią skalbimo mašiną, bet ant žemės nenugriuvo. Atsitrenkdama į skalbimo mašiną neužsigavo. Nuo šio sugriebimo jai ant dešinės rankos liko kraujosruvos. Dėl sugriebimo už rankos pajuto fizinį skausmą. Kai atsitrenkė į skalbimo mašiną, M. P. prie jos priėjo ir ranka, neprisimena ar delnu ar kumščiu, sudavė jai du kartus į kairę veido pusę ties ausimi. Nuo šių jo suduotų smūgių jai ant veido atsirado kraujosruvos. Dėl šių M. P. suduotų smūgių taip pat pajuto fizinį skausmą.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 tomas, b. l. 45-46) nukentėjusiajai J. T. užfiksuotas sužalojimas, kraujuojanti žaizda veido srityje.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 tomas, b. l. 113-114) nukentėjusiajai J. T. užfiksuotas sužalojimas, kraujuojanti žaizda kaktoje, patinimas.

Specialisto išvada Nr. G1469/2018(02) (1 tomas, b. l. 44) nustatyta, kad J. T. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio paakio srityje ir dešinėje blauzdoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvada Nr. G2315/2018(02) (1 tomas, b. l. 127) nustatyta, kad J. T. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kairio dilbio srityje, dešinio dilbio srityje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairio dilbio srityje, muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

M. P. 2018 m. gegužės 11 d., 01.45 val., nustatytas 3,29 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 49).

M. P. 2018 m. liepos 29 d., 21.13 val., nustatytas 2,57 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 151).

Įvykio vietos apžiūros protokolais (1 tomas, b. l. 19-20, 115-118) nustatytos nusikaltimų padarymų vietos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje, esančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusiosios J. T. parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, alkotesterio parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis M. P. 2018 m. gegužės 11 d., apie 00.30 val., būdamas prie įėjimo į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei J. T. į kairį paakį, dėl ko ji susvirduliavusi sutrenkė dešinę blauzdą į laiptų pakopą, tuo padarė nukentėjusiajai J. T. poodines kraujosruvas kairio paakio srityje ir dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, 2018 m. liepos 29 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė ranka sugyventinei J. T. už dešinės rankos riešo ir ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į skalbimo mašiną, ir sudavė kumščiu du kartus į kairę veido sritį, tuo nukentėjusiajai J. T. padarė poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kairio dilbio srityje, dešinio dilbio srityje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairio dilbio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų matyti, kad jie yra kartu gyvenantys ir bendrą ūkį vedantys sugyventinai. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo smurtas abu kartus buvo panaudotas prieš šeimos narį, kartu gyvenančią sugyventinę, kas M. P. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl abiem atvejais jam inkriminuotos nusikalstam veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (1 tomas, b. l. 25-27).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10, 11 straipsniai), kurie yra tyčiniai ir baigti. Jis praeityje teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas, psichiatrijos klinikoje neregistruotas, duomenų apie įskaitą/gydymąsi priklausomybės ligų centre nėra, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (2 tomas, b. l. 1-21).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. P. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (dvi veikos) padarymą skirtina prokuroro siūloma minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalys).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 11 d., 01.15 val., iki 2018 m. gegužės 11 d., 16.20 val. (1 tomas, b. l. 48; 52-53) ir nuo 2018 m. liepos 29 d., 20.40 val., iki 2018 m. liepos 30 d., 18.15 val. (1 tomas, b. l. 152-153; 159-161), iš viso – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 tomas, b. l. 60-61, 185-187), teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 11 d. veika), ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. liepos 29 d. veika), ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 11 d., 01.15 val., iki 2018 m. gegužės 11 d., 16.20 val., nuo 2018 m. liepos 29 d., 20.40 val., iki 2018 m. liepos 30 d., 18.15 val., iš viso 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, paskirti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo 9 (mėnesių) mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.