- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-599-357/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- T. R.
- Ieškovas
- G. A.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01241-2012-5
NUTARTIS
2012 m. spalio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui L. R. priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė G. A. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. R. nepilnamečio sūnaus L. R. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 7190 Lt išlaikymo įsiskolinimą vaikui, kurio atsakovas nemokėjo nuo 2009-03-01 iki 2012-03-01 bei nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove vaiko motina G. A., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad 2006 m. kovo 23 d. gimė sūnus L. R., kurio gimimo liudijime atsakovas yra įrašytas vaiko tėvu. Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo ir gali susirasti gerai apmokamą darbą bei mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodoma, kad atsakovas privalėjo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui kiekvieną mėnesį po 400 Lt trejų metų laikotarpyje iki jo pilnametystės, tačiau teikė mažesnio dydžio išlaikymą.
Atsakovas T. R. sutiko sūnaus išlasymui skirti po 200 Lt (49-50 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jo dabartinė turtinė padėtis neleidžia mokėti didesnio išlaikymo sūnui. Nesutiko atsakovas sumokėti ir sūnui skirto išlaikymo įsiskolinimą, kurio dydis jo manymu yra per didelis. Dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimų nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovės G. A. ieškinį atsakovui T. R. tenkino iš dalies.
Priteisė iš atsakovo T. R. išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. R. po 350,00 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės.
Priteisė nepilnamečiam L. R. iš atsakovo T. R. 5 390,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2012-03-01.
Nustatė L. R. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. A..
Įpareigojo nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę G. A. tvarkyti uzufrukto teise sūnaus L. R. išlaikymui tėvo T. R. mokamas periodines mėnesines išmokas.
Priteisė į valstybės biudžetą iš T. R. 480,00 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisė į valstybės biudžetą iš T. R. 288,00 Lt žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas išmokas ir įsiskolinimą bei 100,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 388,00 Lt.
Sprendimą dėl išlaikymo L. R. priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė (162-171 b. l.).
Teismas nustatė, kad L. R. yra ieškovės G. A. ir atsakovo T. R. sūnus. Vaiko tėvai gyvena skyrium, santuokos nesudarę. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedideles pajamas, be to šalių vaikui kol kas yra teikiama valstybės ir ieškovės motinos parama. Šiuo metu atsakovas dirba, jam paramą teikia ir jo sesuo. Atsakovas turi profesinių įgūdžių, yra baigęs aukštąjį mokslą. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis yra pasiryžęs ateityje sūnaus išlaikymui mokėti daug didesnio dydžio mėnesines išmokas, bet tik tuomet kai jo paties pajamos bus didesnės, laikydamas, kad tai neatitinka jo vaiko interesų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir jos gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės už atsakovo. Šalių sūnus šiuo metu lanko vaikų lopšelį darželį, o rudenį pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę. Atsakovas kol kas tik geranoriškai žada teikti sūnui išlaikymą, todėl teismas laikė, kad tai tėra tik pažadai. Teismas pripažino, kad atsakovas savo pareigą dėl sūnaus išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama.
Teismas sprendė, kad ieškovė, kaip vaiko motina, ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko teismas negalėjo pasakyti apie atsakovą, nes laikė, kad atsisakymas teikti tinkamo dydžio paramą sąlygojamas vien objektyvių priežasčių ir yra nepateisinamas. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės prašomas sūnaus išlaikymui reikalingas dydis, šiandien yra per didelis ar viršijantis minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius, o ir pati ieškovė nėra pajėgi teikti sūnaus išlaikymui tiek kiek prašo iš atsakovo.
Remiantis byloje pateiktais dokumentais teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo keturių šimtų litų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris reikalingas šalių sūnui, nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo amžių, sveikatą bei profesinius įgūdžius. Teismas laikė, jog atsakovo dabartinė padėtis objektyviai leistų priteisti iš jo ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą sūnui, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas šalių vaiko vystymuisi. Tačiau tuo pat metu teismas netoleravo ir išlaidavimo, kuomet būtina atsižvelgti į vaiko poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu nors ir dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nėra toks kuris leistų teismui iš jo priteisti po 400 Lt kiekvieną mėnesį. Teismas nustatydamas šalių vaiko išlaikymui reikalingą dydį, atsižvelgė ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į visus kitus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu susijusius poreikius ir sprendė, kad reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Todėl teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 350 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės. Teismas pastebėjo, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į ją neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos. Be to pažymėjo, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas nesutinka kompensuoti.
Kadangi išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismas sprendime nurodė, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Taip pat teismas įpareigojo ieškovę iš atsakovo T. R. nepilnamečio vaiko L. R. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Teismas tenkino iš dalies ir ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo sūnui skirto išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytais motyvais, kad atsakovas tuo metu tik iš dalies teikė sūnui reikalingą išlaikymą, ir pripažino, kad jis nebuvo atitinkantis vaiko poreikių. Todėl teismas priteisė iš atsakovo 5 390 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skirtą jo nepilnamečiam vaikui.
Teismas tenkino ir ieškovės prašymą dėl sūnaus L. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina G. A., nes laikė, kad tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus, o atsakovas dėl šio ieškovės prašymo prieštaravimo nereiškė.
Kadangi ieškovei G. A. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl šios ir kitos valstybės patirtos išlaidos teismas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. R. priteisimo iš T. R. pakeisti ir kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį sumažinti iki 200,00 Lt; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą dalyje dėl 5 390,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui L. R. priteisimo iš T. R. panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (174- 182 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė CK 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str., nes netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, dėl išlaikymo įsiskolinimo, apie šalių turtinę padėtį, taip pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas sprendimą grindė daugiau deklaratyviais teiginiais ir teisės teorijos aiškinimu, nei realių faktų ir aplinkybių tyrimu ir analize.
2. Apeliantas teismo išvadą, kad atsakovas nei anksčiau, kuomet gyveno su ieškove, nei dabartiniu metu neteikia vaikui reikalingo dydžio išlaikymo, laiko nepagrįsta ir neparemta jokiais įrodymais.
3. Laiko, kad ieškovė nepateikė teismui visiškai jokių įrodymų, kad 800 Lt sumą vaikui išleidžia ir kad buvo finansiškai pajėgi tokią sumą vien vaiko poreikiams išleisti. Kadangi turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai, teismas nesilaikė šios nuostatos vertindamas tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, ir tai sąlygojo neteisingas išvadas apie šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydį ir nepagrįstai didelės sumos priteisimą iš atsakovo.
Atsiliepimas
4. Atsakovui nesuprantamas skundžiamo teismo sprendimo teiginys, kad teismas kaip nepagrįstą, neatitinkantį vaiko interesų, atmetė atsakovo argumentą, kad jis yra pasiryžęs ateityje sūnaus išlaikymui mokėti daug didesnio dydžio mėnesines išmokas.
Šalies argumentai
5. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisė iš atsakovo 5 390,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą remdamasis tik ieškovės paaiškinimais - nes ieškovė teigė, kad atsakovas nuo 2009-03-03 iki 2012-03-01 neteikė tinkamo išlaikymo jų vaikui, tik iš dalies teikė sūnui reikalingą išlaikymą, jis nebuvo atitinkantis vaiko poreikius, jai vienai teko didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis, jai padėdavo artimieji. Teismas nepateikė jokių aiškių motyvų ir argumentų spręsdamas, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas ir, kad ieškovė turi teisę jo reikalauti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. A. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (191-192 b. l).
Laiko, kad byloje įrodytas ir pagrįstas sūnaus išlaikymo dydis, ieškovė nebetiki atsakovo pažadais teikti didesnį išlaikymą vaikui. Atsakovas sūnų pasiima tik kartą per mėnesį, naujų rūbų ar žaislų neperka, todėl išlaidos gali tesiekti 20 Lt. Nurodoma, kad ieškove neturi jokio nekilnojamojo turto, papildomų pajamų negauna ir yra remiama ūkiškai gyvenančios savo motinos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimą, pagrįstai ieškovės G. A. ieškinį tenkino iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, dėl išlaikymo įsiskolinimo, apie šalių turtinę padėtį, taip pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu ir galimybę ją teikti yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.
Dėl atsakovo teikto išlaikymo sūnui
Apeliantas teismo išvadą, kad atsakovas nei anksčiau, kuomet gyveno su ieškove, nei dabartiniu metu neteikia vaikui reikalingo dydžio išlaikymo, laiko nepagrįsta ir neparemta jokiais įrodymais. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimas prašomas priteisti už 3 metus, todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl teikto išlaikymo šalims gyvenat kartu, dėl atsakovo buvimo sūnaus auginimo ir priežiūros atostogose, nevertintinos. Byloje ieškovės nurodyta, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų yra geranoriškai sumokėjęs 6850 Lt išlaikymą sūnui (11-44 b. l.). Todėl per trejų metų laikotarpį atsakovo teiktas išlaikymas sūnui sudaro po 190 Lt kas mėnesį. Teisėjų kolegijos pažymi, kad 190 Lt pinigų sumos, skirtos atsakovo jo sūnaus išlaikymui, niekaip negalima vertinti kaip pakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Byloje apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad minimu laikotarpiu jo išlaikymas sūnui buvo teiktas didesnis.
Pažymėtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde neginčija materialinio išlaikymo sūnui reikalingumo, tačiau iš esmės lemiamą reikšmę teikia savo turtinės padėties vertinimui. Tuo tarpu CK 3.192 str. 2 d. reikalauja, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodyta mažiausia vaiko išlaikymui reikalinga suma tik 800 Lt yra minimali užtikrinant būtiniausius vaiko poreikius (kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteista suma – po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui yra reali ir neišdidinta. Pažymėtina, jog vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, o pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, reikalingos didesnės piniginės lėšos išlaikymui, todėl atsakovo sutikimas mokėti išlaikymą sūnui kas mėnesį po 200 Lt šiuo metu yra aiškiai nepakankamas.
Dėl vaiko išlaidų pagrindimo
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad byloje nepateikta įrodymų apie 800 Lt sumos vaikui išleidimą, kadangi ieškovė buvo finansiškai nepajėgi tokios sumos vien vaiko poreikiams išleisti.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t. y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Tačiau atsižvelgdamas į kiekvieno iš tėvų galimybes, tai yra gaunamas pajamas ir turimą turtą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 350 Lt suma skirta abiejų tėvų, užtikrintų minimalius sūnaus poreikius. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, akcentuotina tai, jog, ieškovė šiuo metu jau dirba, jos pajamos minimalios, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nuomojasi būtą mokėdama tik mokesčius, paramą teikia valstybė ir artimieji (69-70,76-77, 124-125,133, 136-143 b. l.). Atsakovo vardu registruotas 2 kambarių
butas, jis gauna panašias pajamas kaip ieškovė. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovui priklausiusio automobilio pardavimas tėvui, teisėjų kolegijos vertintinas kaip siekis nuslėpti realią savo turtinę padėtį (98-99, 116-121, 52-53, 73-75, 126-127 b. l.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.
Pirmosios instancijos teismo priteista 350 Lt suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti tik minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra nurodžiusi, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 800 Lt, ši suma detalizuota ir pagrįsta rašytiniais įrodymais – pirkinių kvitais (9, 106, 144-150 b. l.). Kolegija sprendžia, kad teismo iš atsakovo priteista 350 Lt dydžio per mėnesį periodinių išmokų suma, reikalinga sūnaus L. R. išlaikymui, nėra per didelė. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto sūnaus reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) metų sūnui mėnesiui pakanka 200 Lt. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad sūnus šiuo metu mažas, todėl jo poreikiai mažesni, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad kas savaitgalį vaikui išleidžia 50 Lt, o kas mėnesį apie 200 Lt papildomai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sutikimas teikti 200 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui, negali patenkinti net minimalių jo poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija vertina tai, kad nustačius atsakovui sūnaus išlaikymui mažesnę nei 350,00 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė vaiko išlaikymo našta. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).
Dėl galimybės teikti didesnį išlaikymą
Atsakovui nesuprantamas skundžiamo teismo sprendimo teiginys, kad teismas kaip nepagrįstą, neatitinkantį vaiko interesų, atmetė atsakovo argumentą, kad jis yra pasiryžęs ateityje sūnaus išlaikymui mokėti daug didesnio dydžio mėnesines išmokas.
Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo minimalius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina skundo argumentus, jog ne viskas priklauso nuo asmeninių paties apelianto pastangų. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas turi galimybę gauti didesnes pajamas.
Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų gavimu ateityje, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių aiškių motyvų ir argumentų spręsdamas, kad yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas ir, kad ieškovė turi teisę jo reikalauti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas 2009-03-03 iki 2012-03-01 laikotarpiu neteikė tinkamo išlaikymo sūnui L. R., todėl ieškovei vienai teko didesnė vaiko išlaikymo išlaidų dalis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad per 3 metų laikotarpį atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui tebuvo 190 Lt per mėnesį, kas negali būti laikoma tinkamu išlaikymo dydžiu, todėl teismo išvada, kad ieškovei teko didesnė vaikui reikalingo išlaikymo suma bei kasdieninė priežiūra, laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priteisęs išlaikymo įsiskolinimą 5390 Lt už 3 metus sūnui L. R., tinkamai taikė CK 3.200 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos.
Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažinus nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio, atmestinas reikalavimas ir dėl mažesnio materialinio išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo. Tokiu būdu, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Byloje nėra duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.