Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.17.6.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.12.1.4

2024 m. kovo 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje, E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti pagal (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. M., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., stambiu mastu neteisėtai vykdė komercinę veiklą - neturėdama licencijos, vykdė užsakomuosius pardavimus paštu arba internetu, o būtent:

žinodama, kad pagal 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ): 2 straipsnio 7 dalies nuostatas - „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. <...>; 3 straipsnio nuostatas - „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“; 5 straipsnio nuostatas „Pajamų objektas yra gyventojo pajamos“, pažeisdama to paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatas - „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, <...>“; 35 straipsnio 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“ reikalavimų; pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 7 p., kad mokesčių mokėtojai turi tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą pateikti VMI, 9.5 p., kad individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną; pažeisdama 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 str. 1 d. „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę <...>: Mokėtina PVM suma = atlygis*21%/(100 % + 21%)“ ir 3 d. „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“ reikalavimų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d., (duomenys neskelbtini), neįsteigusi juridinio asmens ar neįregistravusi individualios veiklos VMI, sistemingai vykdė komercinę veiklą – vykdė užsakomuosius pardavimus paštu arba internetu ir iš šios veiklos gavo – 193 089,12 Eur pajamų bei už 2020-01-01 – 2021-11-11 laikotarpį nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 62 735,61 Eur mokesčių į biudžetą, iš jų:

-25 704,00 Eur PVM už 2020-07-01/2021-11-11 laikotarpį; -17 575,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų už 2020 m. - 6934,86 Eur, už 2021-01-01/ 2021-11-11 laikotarpį 10 640,57Eur; -19 456,18 Eur SODROS įmokų, iš jų 12491,87 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) ir 6 964,31 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD), iš jų: 8 113,79 Eur (VSD ir PSD) už 2020 m. ir 11 342,39 Eur (VSD ir PSD) už 2021-01-01/2021-11-11 laikotarpį.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti veiklos rodiklių dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 ir siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pateikė deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

E. M., 2021-11-12 įregistruota mokesčių mokėtojo registre kaip fizinis asmuo vykdantis individualią veiklą, pažymos numeris - (duomenys neskelbtini), veiklos rūšies EVRK kodas - 479100 "Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu", pažeisdama 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 straipsnio 1 dalies nuostatas „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę <...>: Mokėtina PVM suma = atlygis*21%/(100 % + 21%)“ ir 3 dalies nuostatas „Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, taip pat kiti PVM mokėtojais neįsiregistravę užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia (teikia) PVM apmokestinamas prekes (paslaugas), išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje, už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja laikydamiesi šio Įstatymo 89 straipsnio nustatytos tvarkos, iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“ reikalavimus; pažeisdama 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies nuostatas “Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, <...>“ reikalavimų“; pažeisdama LR Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (LR Finansų ministro 2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 39 punkto nuostatas „Mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atskirai sudeda pajamų skilties ir kiekvienos iš išlaidų skilčių duomenis ir pasirašo suminę eilutę. 5 skiltyje gaunama pajamų iš konkrečios individualios veiklos rūšies suma. Susumavus išlaidų skilčių galutines sumas, gaunama leidžiamų atskaitymų suma. Gautos sumos naudojamos pildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją“ reikalavimų; pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. Nr.IX-574 6 straipsnio 2 nuostatas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" reikalavimų iki 2022-05-01 ir Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr.XIV-680, 2021-11-23) 3 straipsnio 2 dalies nuostatus „Ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“ reikalavimų nuo 2022-05-01; pažeisdama Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 3 punkto nuostatas „Gyventojas, išskyrus gyventoją, naudojantį kasos aparatą ir pildantį kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. <..>“ bei 5 punkto nuostatus „Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo 1–5 skiltis“ reikalavimų, ji, veikdama tyčia, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad nebus galima nustatyti veiklos rodiklių dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, jos kaip fizinio asmuo vykdančio individualią veiklą, pažymos numeris – (duomenys neskelbtini), veiklos rūšies EVRK kodas - 479100 "Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu", už parduotas prekes gautas pinigines lėšas, tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitą ir siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pateikė deklaracijas valstybės įgaliotai institucijai, t.y. - neįformino ir į apskaitą neįrašė gautų pardavimo pajamų 191498,77 eurų, tame tarpe - 33 235,00 Eur PVM apskaitos dokumentais (PVM sąskaitose faktūrose), t. y. neapskaičiavo ir valstybės biudžetui nesumokėjo 33 235,00 Eur PVM; - pateiktoje deklaracijoje už 2022 metus pateikė neteisingus duomenis apie individualios veiklos pajamas, deklaravo (forma GPM311) 75 825,00 Eur, turėjo deklaruoti 15 8263,45 EUR, dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo 8656,03 Eur pajamų mokesčio; - neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 611,45 Eur PSD už 2022 metus. Tokiu būdu E. M. siekdama išvengti mokėtinų mokesčių apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 ir tuo padarė 42 502,48 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, (Nr. XIV-1925, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08475).

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-01-29 E. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir tą pačią dieną ji buvo apklausta įtariamąja. Apklausos metu E. M. parodė, kad ji galvos traumų nėra turėjusi, psichikos ir psichiatrijos gydymo įstaigose nesigydė. Dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą, kalta prisipažino visiškai. Ji laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-11-11 vykdė internetinę prekybą, t. y. prekiavo avalyne, neturėdama licencijos, nes nežinojo, kad reikia ją turėti. Pradžioje ji prekybą vykdė nedidelėmis apimtimis. Prekes, t. y. avalynę, ji pirkdavo iš (duomenys neskelbtini) pardavėjų, be apskaitos dokumentų, nes jei ir prašydavo, jie jai jų neišrašydavo. Prekių pirkimus ji vykdė kartą per savaitę, užsakymo dydis priklausydavo nuo sezono. Vasarą avalynės užsakymų būdavo mažiau, o šaltuoju periodu, užsakymai būdavo didesni, per savaitę avalynės užsakydavo ne mažiau kaip už 2 500,00 Eur sumą. Už prekes atsiskaitydavo (duomenys neskelbtini) pardavėjams tik grynais pinigais, todėl daug grynųjų pinigų išėmimų ir būdavo iš jos banko sąskaitos. Ji savo vardu banko sąskaitas turi (duomenys neskelbtini) banke ir (duomenys neskelbtini) banke, taip pat dar buvo sąskaita (duomenys neskelbtini) bake, tačiau šiuo metu ji yra uždaryta. Avalynę iš (duomenys neskelbtini) prekiautojų pasiimdavo ji pati arba jai pristatydavo į namus. Prekybą avalyne ji vykdė per (duomenys neskelbtini) paskyrą, kurioje ji pati įkeldavo savo pardavinėjamas prekes, t. y. avalynę. Klientės/ė radusios joms tinkamą avalynę, jai parašydavo asmeniškai per (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo platformą, kurią prekę nori įsigyti, už kokią kainą, kokį kiekį. Po to klientės/ė į jos asmeninę banko sąskaitą, kurią ji nurodydavo, pervesdavo atitinkamą pinigų sumą už įsigytą prekę. Gavus pavedimo patvirtinimą, ji klientėms/ei pagal prašomą siuntimo būdą, nurodytu adresu išsiųsdavo įsigytą prekę. Pagrinde įsigytų prekių siuntimas vykdavo per (duomenys neskelbtini), kartais Lietuvos paštu. Siuntimo išlaidas padengdavo pati klientė. Apie tai, kad reikia turėti licenciją vykdant prekyba avalyne, ji sužinojo iš viešai prieinamų šaltinių, tada ir jau pati išsiėmė (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. lapkričio mėnesio vidurio bei deklaravo savo veiklą. Kai jau išsėmė savo vardu (duomenys neskelbtini), ir toliau vykdė internetinę prekybą avalyne. Viskas buvo vykdoma, kaip jau pasakojo. Pati jokios apskaitos ji nevedė ir nežinojo, kad reikia daryti. Ji pati turi tik vidurinį išsilavinimą, todėl kas liečia apskaitos vedimą visiškai jokių žinių neturi. Apie tai, kad jos vykdomos veiklos pajamos viršijo 45 000,00 Eur sumą ir kad reikia apskaičiuoti ir sumokėti PVM, ji sužinojo tik 2023 m. gruodžio mėnesį, kai jai apie tai pranešė VMI darbuotojai elektroniniu paštu. Apklausos metu E. M. prisipažino, kad per savo neišprusimą ir nežinojimą už laikotarpį nuo 2021-11-12 iki 2022-12-31 neteisingai apskaičiavo mokesčius ir nesumokėjo į valstybės biudžetą. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi ir sutinka atlyginti padarytą žalą valstybės biudžetui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-08 E. M. įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų, 2024-02-07. Papildomai paaiškino, kad kaip minėjo, prekes ji įsigydavo už (duomenys neskelbtini) prekeivių, kuriems už įsigytas prekes atsiskaitydavo tik grynais pinigais. Prekių įsigijimui ji išleido ne mažiau kaip 2022 metais 140 000,00 Eur; 2021 metais 80 000, 00 Eur; 2020 metais 45 000,00 Eur; 2019 metais 43 000,00 Eur; 2018 metais 23 000,00 Eur; 2017 metais 8 000,00 Eur., viso ne mažiau 339 000,00 Eur. Be to, padarytą žalą valstybės biudžetui 105 238,09 Eur sumą įsipareigojo atlyginti, t.y. 65 000,00 Eur, prašė leisti sumokėti iš jos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, o likusių pinigų dalį 40 238,09 Eur, įsipareigojo atlyginti per 4 metus, mokant vienkartinę įmoką kartą per metus 10 059,52 Eur.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2023-05-11 buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-6-00049-23, dėl E. M., reg. adresas (duomenys neskelbtini), galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 str. 1 d., 220 str. 2 d., 222 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas 2023-04-13 gavus iš Pinigų plovimo prevencijos valdybos Nr. 1-787 pranešimą dėl E. M. vykdomų įtartinų finansinių operacijų. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaudamasis BK 205 straipsniu, 2023-06-23 buvo paskirta užduotis atlikti E. M. individualios veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31, kurią pavesta atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistams. 2023-10-13 buvo gauta specialisto išvada (Nr. IBPS-V-2803668-23). Susipažinus su specialistė pateiktomis išvadomis, 2023-11-14 buvo paskirta papildomas E. M. individualios veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31, minėtą tyrimą pavedant atlikti kurią pavesta atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistams.

2024-01-15 (Nr. IBPS-V-136438-24) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė pateikė specialisto išvadas pagal pateiktus klausimus dėl E. M. individualios veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31. Išvadose konstatuota:

Išvada 1-uoju klausimu. Kiek ir kokių mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo E. M. laikotarpius nuo 2020-01-01 iki 2021-11-11 vykdydama veiklą neturėdama leidimo, neįsteigusi įmonės ar kitu būdu neįregistravusi vykdomos veiklos? Mokesčių mokėtojo registro duomenimis (FCIS duomenų bazė), E. M. 2021-11-12 įregistruota mokesčių mokėtojo registre kaip fizinis asmuo vykdantis individualią veiklą, pažymos numeris - (duomenys neskelbtini), veiklos rūšies EVRK kodas - 479100 "Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu". Pajamų mokesčių deklaracijos (Forma GPM311) teiktos už 2021 ir 2022 m.. 2023-04-19 Patikrinimo akte nurodyta, kad 2021 metais deklaruotos pajamos yra tik už pusę lapkričio mėn. ir gruodžio mėnesį, kadangi (duomenys neskelbtini) išsiėmė tik 2021 metų lapkričio mėnesį. Pagal tyrimui pateiktus E. M. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (finansinės operacijos šioje sąskaitoje buvo vykdytos 2020-01-03 - 2022-02-10 laikotarpiu) išrašus nustatyta, kad į šią sąskaitą 2020-01-01 – 2021-11-11 laikotarpiu buvo gauta iš viso 198981,62 Eur įplaukų, iš jų 195792,81 Eur sudarė įplaukos gautos pagal 7750 pavedimų iš įvairių fizinių asmenų per įvairias mokėjimų sistemas (2020 m. – 71214,37 Eur gauti pagal 2842 pavedimus ir 2021-01-01 – 2021-11-11 laikotarpiu gauti 124578,44 Eur pagal 4908 pavedimus). Šiuose pavedimuose dažniausiai nurodyta mokėjimo paskirtis „batai“, „kedai“, „už kedukus“, „avalynė“, „už batelius“, „skola“, „juodi bateliai“, „nike kedai, 38 d.“ ir pan., dažniausios mokėjimų sumos 20-35 Eur. Tyrimo metu, įvertinus įplaukas iš fizinių asmenų - 195792,81 Eur ir grąžinimus 2703,69 Eur sumai pagal 117 pervedimų fiziniams asmenims bei įvertinus 2023-04-19 Patikrinimo akte nurodytą informaciją, kad E. M. internetinę prekybą pradėjo vykdyti 2020 metais, daroma išvada, jeigu banko sąskaitoje gautos įplaukos - 195792,81 Eur visa apimtimi yra už avalynės (drabužių) pardavimą, tai E. M. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-11-11 vertėsi individualia veikla, šios veiklos teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravus VMI. Tuo nesilaikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. reikalavimų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 7 p., 9.5 p. reikalavimų. E. M. vykdydama individualią veiklą 2020-01-01 – 2021-11-11 laikotarpiu nustatyta tvarka jos neįregistravus VMI, gautų iš šios veiklos 193089,12 Eur (195792,81 - 2703,69) pajamų nedeklaravo, tai yra neteikė Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus, o pateiktoje deklaracijoje už 2021 m., deklaravo pajamas tik nuo veiklos įregistravimo VMI. Todėl E. M. nedeklaruodama 2020-01-01 – 2021-11-11 laikotarpiu gautų pajamų, nuo šių pajamų neapskaičiavo, nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir Sodros įmokų. Pajamos pagal mėnesius už avalynės (drabužių) pardavimą apskaičiuotos pagal E. M. banko sąskaitoje gautas įplaukas iš fizinių asmenų per atitinkamą mėnesį atėmus gražinimus fiziniams asmenims. Dėl PVM 2020-07-01- 2021-11-11 laikotarpiu E. M. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-11-11 pajamos (apskaičiuotos pajamos pagal mėnesius) iš viso sudarė 193089,12 Eur už avalynės (drabužių) pardavimą, todėl nuo 2020 metų liepos mėn. (viršijus 45000 Eur ribą) turėjo teikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą (forma FR0608) ir deklaruoti 2020 m. 7 mėn. - 2021 m. 11 mėn. laikotarpiu iš viso 148105 Eur pajamų sumą (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) ir nuo šios sumos apskaičiuotą 25704 Eur PVM (FR0608 apyskaitos 12 laukelis), iš jų 2020 metais – 4423 Eur mokėtiną PVM ir iki 2021-11-11 – 21281 Eur PVM. Neteikdama už 2020-07-01 – 2021-11-11 laikotarpį PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma FR0608) E. M. nesilaikė 2022-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimų. Dėl GPM už 2020 m. ir 2021-01-01- 2021-11-11 laikotarpiu. Dėl 2020 m. Metinė pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus neteikta. GPM skaičiuojamas nuo 2020 metų veiklos pajamų atėmus PVM. Tai yra nuo 66046,27 Eur (70469,17 – 4422,90): 66046,27 – 30 % (leidžiami atskaitymai pagal) x 15 % (mokesčio tarifas, mokesčio kreditas lygus 0), GPM suma – 6934,86 Eur. Neteikdama Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM311) už 2020 metus ir nedeklaruodama 66046,27 Eur veiklos pajamų E. M. nesilaikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. 1 d. reikalavimų. Dėl 2021-01-01 – 2021-11-11 laikotarpio. Metinė pajamų deklaracija (GPM311) teikta už 2021 m., deklaruota 6532 Eur pajamų (Patikrinimo akte nurodyta, kad pajamos deklaruotos už 2021-11-12 - 2021-12-31 laikotarpį), tai yra pajamos, gautos iki 2021-11-12 (iki veiklos įregistravimo), nedeklaruotos. GPM skaičiuojamas nuo šio laikotarpiu gautų pajamų atėmus PVM. Tai yra nuo 101338,81 Eur ( 122619,95 – 21281,14 PVM suma): 101338,81 – 30 % (leidžiami atskaitymai) x 15 % (mokesčio tarifas, mokesčio kreditas lygus 0), GPM suma – 10640,57 Eur. E. M. nedeklaruodama pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) už 2021 m. dalies pajamų, gautų 2021-01-01 – 2021-11-11 laikotarpiu – 101338,81 Eur nepriskaičiavo ir nesumokėjo 10640,57 Eur pajamų mokesčio, tuo nesilaikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. 1 d. reikalavimų. Dėl Sodros įmokų laikotarpiu 2020 m. ir 2021-01-01- 2021-11-11 laikotarpiu. SODROS įmokos už 2020 m. sudaro 8113,79 Eur, iš jų: 5209,47 Eur VSD įmoka (41609,15 x 12,52 %) ir 2904,32 Eur PSD įmoka (41609,15 x 6,98 %). SODROS įmokos 2021-01-01- 2021-11-11 laikotarpiu skaičiuojamos nuo 43 VDU (58166,10 Eur) ir sudaro 11342,39 Eur, iš jų: 7282,40 Eur VSD (58166,10 x12,52 %) ir 4059,99 Eur PSD (58166,10 x 6,98 %). E. M. neteikdama Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM311) už 2020 m. bei nedeklaruodama pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM311) už 2021 m. dalies pajamų už 2021-01-01 - 2021-11-11 laikotarpį, neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 19456,18 Eur SODROS įmokų, iš jų 12491,87 Eur VSD ir 6964,31 Eur PSD įmokų. Apibendrinus laikotarpiu 2020-01-01 – 2021-11-11 į E. M. banko sąskaitą gautas pajamas, daroma išvada, jeigu šios pajamos visa apimtimi – 193089,12 Eur yra pajamos iš avalynės (drabužių) pardavimo veiklos, kuri nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, tai E. M. už 2020-01-01 – 2021-11-11 laikotarpį nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 62735,61 Eur mokesčių į biudžetą, iš jų: 25704 Eur PVM už 2020-07-01 – 2021-11-11 laikotarpį; 17575,43 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų už 2020 metus - 6934,86 Eur ir už 2021-01-01 – 2022-11-11 laikotarpį 10640,57Eur; -19456,18 Eur SODROS įmokų, iš jų 12491,87 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) ir 6964,31 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD), iš jų 8113,79 Eur (VSD ir PSD) už 2020 m. ir 11342,39 Eur (VSD ir PSD) už 2021-01-01 – 2021-11-11 laikotarpį.

Išvada 2-uoju klausimu. Kiek ir kokių mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo E. M. laikotarpius nuo 2021-11-12 iki 2022-12-31 kaip fizinis asmuo vykdantis individualią veiklą? Mokesčių mokėtojo registro duomenimis (FCIS duomenų bazė), E. M. 2021-11-12 įregistruota mokesčių mokėtojo registre kaip fizinis asmuo vykdantis individualią veiklą, pažymos numeris - (duomenys neskelbtini), veiklos rūšies EVRK kodas - 479100 "Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu". Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (Forma GPM311) teiktos už 2021 ir 2022 metus, jokios kitos ataskaitos nebuvo teiktos. Dėl 2021-11-12 - 2021-12-31 laikotarpio. E. M. metinę pajamų deklaraciją GPM311 teikė už 2021m., kurioje deklaravo 6532 Eur individualios veiklos pajamų (93 kodas) ir 228,62 Eur mokėtiną pajamų mokestį. Taip pat nurodė, kad pasirinktas apskaitos metodas – pinigų (pagal pinigų gavimo faktą); leidžiamų atskaitymų pripažinimo būdas - 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų; individualios veiklos įmokų skaičiavimo tipas – skaičiuoja SODRA pagal metines sumas – SODROS metinis tipas. 2023-04-19 Patikrinimo akte nurodyta, kad 2021 metais deklaruotos pajamos yra tik už pusę lapkričio mėn. ir gruodžio mėnesį, kadangi (duomenys neskelbtini) išsiėmė tik 2021 m. lapkričio mėnesį. Tyrimui nepateikti pajamų apskaitos žurnalai ir/ar kt. dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti kokios konkrečiai pajamos deklaruotos GPM311 deklaracijoje už 2021 metus 6532 Eur sumai. Palyginus fizinių asmenų mokėjimus į E. M. banko sąskaitas, kurie sudaro 2724,50 Eur, deklaruota pajamų suma 3807,50 Eur didesnė. Kadangi nepateikti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti deklaruotų pajamų už 2021-11-12 – 2021-12-31 teisingumo. Įvertinus, kad deklaruota suma didesnė nei pagal banko sąskaitas gautos įplaukos iš fizinių asmenų, tyrimo metu už 2021-11-12 – 2021-12-31 duomenys apie gautas pajamas iš veiklos ir apskaičiuotą GPM nebuvo perskaičiuojami. Dėl 2022-01-01 – 2022-12-31 laikotarpio. Už 2022 metus buvo teiktos dvi E. M. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (pirminė ir patikslinta), patikslintoje deklaracijoje deklaruota ženkliai, t. y. 3 k. (75825 / 25125) didesnė individualios veiklos pajamų suma:- pirminė deklaracija pateikta 2023-04-11 data, šioje deklaracijoje deklaruota tik individualios veiklos pajamos (93 kodas), kurių suma – 25125 Eur (25 Eur deklaruoti už 2022-01-01 – 2022-01-31 laikotarpį ir 25100 Eur nenurodant jokio laikotarpio), apskaičiuota 879,38 Eur pajamų mokesčio suma, įrašyta 262,15 Eur dydžio SoDros įmokos (168,31 Eur VSD įmoka + 93,84 PSD įmoka);- patikslinta deklaracija pateikta 2023-04-19, šioje deklaracijoje deklaruota tik individualios veiklos pajamos (93 kodas), kurių suma – 75825 Eur (75800 Eur nenurodant konkretaus laikotarpio ir 25 Eur už 2022-01-01 – 2022-01-31 laikotarpį), apskaičiuota 7961,63 Eur pajamų mokesčio suma bei įrašyta 791,15 Eur SoDros įmokų suma (507,96 Eur VSD įmoka + 283,19 PSD įmoka). Tyrimui nepateikti pajamų apskaitos žurnalai ir/ar kt. dokumentai, todėl nustatyti, kokias konkrečiai pajamas E. M. deklaravo pirminėje 2022 m. deklaracijoje 25125 Eur sumai ir patikslintoje 75825 Eur sumai, kokių dokumentų pagrindu, negalima. Todėl tyrimo metu negalima nustatyti GPM311 deklaracijoje už 2022 metus pateiktų duomenų apie pajamas teisingumo. Tuo nesilaikyta LR Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (LR Finansų ministro 2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija) patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 39 p. „Mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atskirai sudeda pajamų skilties ir kiekvienos iš išlaidų skilčių duomenis ir pasirašo suminę eilutę. 5 skiltyje gaunama pajamų iš konkrečios individualios veiklos rūšies suma. Susumavus išlaidų skilčių galutines sumas, gaunama leidžiamų atskaitymų suma. Gautos sumos naudojamos pildant metinę pajamų mokesčio deklaraciją“. Pažymėtina, kad E. M. trijų banko sąskaitų išrašų duomenimis (Luminor banko sąskaitoje 2022 m. finansinės operacijos buvo vykdytos 2 mėn., Swedbank sąskaitoje finansinės operacijos vykdytos visus 2022 m. ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje vykdytos finansinės operacijos tik 2022 m. 1 mėn.), įplaukos 2022 m. iš viso sudarė 198606,67 Eur, iš jų 195544,26 Eur gauti iš įvairių fizinių asmenų pagal 7048 mokėjimus ir 4045,49 Eur grąžinti fiziniams asmenims. Tyrimo metu palyginus deklaruotas pirminėje ir patikslintoje deklaracijoje pajamų sumas su E. M. banko sąskaitose gautais mokėjimais iš fizinių asmenų, pirminė pajamų deklaruota suma 7,7 k. (195544,26/25125), patikslinta pajamų deklaruota suma 2,5 k. (195544,26/75825) mažesnė nei banko sąskaitose gauta iš fizinių asmenų. Kadangi nepateiktas pajamų apskaitos žurnalas, negalima nustatyti kokios konkrečiai pajamos deklaruotos, kokiu laikotarpiu (mėn.) konkrečiai uždirbtos pajamos, ar deklaruota dalis banko sąskaitose gautų pajamų ar kt. būdu gautos pajamos ar kt. Todėl tyrimo metu daroma išvada, jeigu į E. M. tris banko sąskaitas 2022 metais gautos įplaukos -191498,77 Eur (195544,26 gautos įplaukos iš FA - 4045,49 atlikti grąžinimai) yra E. M. pajamos už avalynės (drabužių) pardavimą vykdant internetinę prekybą, tai E. M. pateiktoje patikslintoje deklaracijoje GPM311 deklaravo mažesnes pajamas iš individualios veiklos, t.y. deklaravo 75825 Eur, turėjo deklaruoti 158263,45 Eur (191498,77 pajamų suma - 33235,32 apskaičiuotas PVM). Tyrimo metu buvo papildomai apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Pastaba. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2022 metus nebuvo skaičiuojamos atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. 3 d. nuostatas (2022 m. vertinami kaip pirmieji veiklos metai), PSD apskaičiuotas nuo 2022 m. MMA. Dėl PVM už 2022 metus: E. M. gaudama kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 pajamų iš viso 191498,77 Eur iš avalynės (drabužių) pardavimo veiklos, skaičiuojant paskutinių 12 mėn. atlygį, (viršijus 45000 Eur ribą) turėjo teikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą (forma FR0608) ir deklaruoti 2022 m. 1 mėn. - 2022 m. 12 mėn. laikotarpiu iš viso 191499 Eur (~191498,77 Eur) pajamų sumą (FR0608 apyskaitos 8 laukelis) ir nuo šios sumos apskaičiuotą 33235 Eur (~33235,32 Eur) PVM (FR0608 apyskaitos 12 laukelis). Neteikdama PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitų (forma FR0608) E. M. nesilaikė 2022-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 92 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimų. Dėl GPM už 2022 metus. Apskaičiuota pajamų suma -191498,77 Eur, atėmus apskaičiuotą 33235,32 PVM, GPM skaičiuojame nuo 158263,45 Eur pagal formulę: 158263,45 -30% x 15%, gauname 16617,66 Eur GPM sumą. E. M. pateikė GPM311 už 2022 m., kurioje deklaravo 75825 Eur individualios veiklos pajamų ir apskaičiavo 7961,63 pajamų mokestį. Palyginus tyrimo metu apskaičiuotą pajamų iš individualios veiklos sumą -158263,45 ir deklaruotą patikslintoje deklaracijoje – 75825 Eur, nustatyta, kad deklaravo 82438,45Eur mažesnę pajamų sumą ir 8656,03 Eur mažesnį pajamų mokestį. Tai yra pateiktoje deklaracijoje už 2022 metus pateikė neteisingus duomenis apie individualios veiklos pajamas, deklaravo 75825 Eur, turėjo deklaruoti 158263,45 EUR, dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo 8656,03 Eur pajamų mokesčio. Tuo nesilaikė Gyventojų pajamų mokesčio 27 str. 1 d. reikalavimų. Dėl SODROS įmokų: Valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2022 m. nebuvo skaičiuojamos atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. 3 d. nuostatas (2022 m. vertinami kaip pirmieji veiklos metai). PSD įmoka apskaičiuota nuo minimalios mėnesinės algos už 2022 metus, kuri sudarė 730 Eur. Tokiu būdu PSD įmokos suma už 2022 metus sudaro 611,45 Eur (730 x 6,98%x 12 mėn.). Apibendrinant: laikotarpiu 2021-11-12 – 2021-12-31 (nuo veiklos įregistravimo) E. M. deklaravo, kad gavo 6532 Eur pajamų iš individualios veiklos, palyginus šią sumą su gauta įplaukų suma iš fizinių asmenų -2724,50 Eur, deklaruota suma 3807,50 Eur didesnė, todėl tyrimo metu už šį laikotarpį papildomi mokesčiai nebuvo skaičiuojami; - laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 palyginus deklaruotas pajamas už 2022 metus 75825 Eur ir gautas įplaukas iš fizinių asmenų į E. M. banko sąskaitas, jeigu šios įplaukos – 191 498,77 Eur (įskaitant į šią sumą ir 75 825 Eur deklaruotas pajamas) yra E. M. veiklos pajamos, tai tyrimo metu papildomai apskaičiuota iš viso 42 502,48 Eur nesumokėtų mokesčių, iš jų: - 33 235 Eur PVM už 2022-01-01 - 2022-12-31 laikotarpį; - 8 656,03 Eur GPM už 2022 m. (16617,66 priskaičiuota GPM suma – 7961,63 deklaruota suma); -611,45 Eur PSD už 2022 m..

Išvada 3-uoju klausimu. Ar laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-11-11 E. M. vykdydama veiklą neturėdama leidimo, neįsteigusi įmonės ar kitu būdu neįregistravusi vykdomos veiklos apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų? Jeigu ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta? Ar galima visiškai ar iš dalies ​ nustatyti veiklos rezultatus? Mokesčių mokėtojo registro duomenimis (FCIS duomenų bazė), E. M. 2021-11-12 įregistruota mokesčių mokėtojo registre kaip fizinis asmuo vykdantis individualią veiklą, pažymos numeris - (duomenys neskelbtini), veiklos rūšies EVRK kodas - 479100 "Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu". Pajamų mokesčių deklaracijos (Forma GPM311) teiktos už 2021 ir 2022 m.. 2023-04-19 Patikrinimo akte nurodyta, kad 2021 metais deklaruotos pajamos yra tik už pusę lapkričio mėn. ir gruodžio mėnesį, kadangi (duomenys neskelbtini) išsiėmė tik 2021 metų lapkričio mėnesį. Tyrimui pateikto E. M. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, į šią sąskaitą 2020-01-01 – 2021-11-11 laikotarpiu buvo gauta iš viso 198981,62 Eur įplaukų, iš jų 195792,81 Eur įplaukas sudarė gauti fizinių asmenų mokėjimai pagal 7750 pavedimų (2020 metais – 71214,37 Eur gauti pagal 2842 pavedimus ir 2021-01-01 – 2021-11-11 laikotarpiu gauti 124578,44 Eur pagal 4908 pavedimus). Šiuose pavedimuose dažniausiai nurodyta mokėjimo paskirtis „batai“, „kedai“, „už kedukus“, „avalynė“, „už batelius“, „skola“, „juodi bateliai“, „nike kedai, 38 d.“ ir pan.), dažniausios mokėjimų sumos 20-35 Eur. Tyrimo metu, įvertinus įplaukas iš fizinių asmenų – 195 792,81 Eur ir grąžinimus fiziniams asmenims 2 703,69 Eur sumai pagal 117 pervedimų, atliktų fiziniams asmenims, bei įvertinus 2023-04-19 Patikrinimo akte nurodytą informaciją, kad E. M. internetinę prekybą pradėjo vykdyti 2020 metais, daroma išvada, jeigu banko sąskaitoje gautos įplaukos – 195 792,81 Eur gautos už avalynės (drabužių) pardavimą, tai E. M. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-11-11 vertėsi individualia veikla, šios veiklos teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravus VMI. Tuo E. M. nesilaikė 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 35 str. 2 d. „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“ reikalavimų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 7 p. „mokesčių mokėtojai turi tinkamai užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą (duomenys neskelbtini) formą pateikti VMI“, 9.5 p. „individualią veiklą ar kitą veiklą vykdantys mokesčių mokėtojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną“ reikalavimų. Kadangi laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-11-11 Mokesčių mokėtojų registre neįregistruota E. M. vykdyta veikla (prekyba avalyne (drabužiais) teisės aktų numatyta tvarka, įvertinus tai, kad reikalavimai kiekvienos veiklos (verslo) vykdymo formos (mažoji bendrija (MB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB), individuali veikla pagal verslo liudijimą/ pagal pažymą ar kt. forma) apskaitai skirtingi, tyrimo metu buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal teisės aktų reikalavimus, nevertinamas.

Išvada 4-uoju klausimu. Ar laikotarpiu nuo 2021-11-12 iki 2022-12-31 E. M. individualios veiklos apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų? Jeigu ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta? Ar galima visiškai ar iš dalies nustatyti veiklos rezultatus? Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 1 str. 1 d. „Šis įstatymas reglamentuoja <...>, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, (toliau – ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. <...>“, 2 d. „<...>, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip“. Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintos Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklės. Tyrimui pateiktų E. M. trijų banko sąskaitų išrašų – sąskaitos (duomenys neskelbtini) (finansinės operacijos vykdytos nuo 2020-01-03 iki 2022-02-10) išrašą, sąskaitos (duomenys neskelbtini) (finansinės operacijos vykdytos 2021-11-19 – 2022-12-31) išrašą ir sąskaitos (duomenys neskelbtini) (finansinės operacijos vykdytos 2022-12-06 – 2022-12-31 laikotarpiu) duomenimis, laikotarpiu 2021-11-12 – 2022-12-31 E. M. gavo iš fizinių asmenų 198394,76 Eur, grąžino - 4171,49 Eur, teiktų Metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenimis, už 2021 metus deklaruota 6532 Eur individualios veiklos pajamų ir už 2022 metus deklaruota 75825 Eur pajamų (2023-04-19 data patikslintoje deklaracijoje). Jokių kitų dokumentų – individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų, kuriuose būtų užregistruotos individualios veiklos pajamos, pirminių dokumentų – sąskaitų faktūrų ar kt. dokumentų, patvirtinančių E. M. vykdomą prekybos veiklą (veikla registruota nuo 2021-11-12) nepateikta, todėl nustatyti kokias konkrečiai pajamas ir kokių dokumentų pagrindu deklaravo, negalima. Atsakyme į reikalavimą el. paštu E. M. nurodė „<...>Žurnalo nevedu, nes esu pasirinkusi procentus ir sakė nėra būtina vesti“. Įvertinus tai, daroma išvada, kad E. M., besiverčiančios savarankiška veikla, apskaita nuo veiklos įregistravimo laikotarpio 2021-11-12 iki 2022-12-31 nebuvo vedama. Tuo nesilaikyta: 1. 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. Nr.IX-574 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" reikalavimų iki 2022-05-01 ir Finansinės apskaitos įstatymo (red. Nr.XIV-680, 2021-11-23) 3 str. 2 d. „Ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“ reikalavimų nuo 2022-05-01; 2. Finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 3. p. „Gyventojas, išskyrus gyventoją, naudojantį kasos aparatą ir pildantį kasos aparato kasos operacijų žurnalą, kurio formą, pildymo ir saugojimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. <..>“ bei 5 p. „Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, privalo pildyti Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo 1–5 skiltis“ reikalavimų. Dėl nustatytų apskaitos tvarkymo reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti E. M. veiklos rodiklių dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2021-11-12 iki 2022‑12-31.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-02-12 E. M. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė du Swedbank AB mokėjimus, kuriais patvirtinimo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją banko sąskaitą pervedė žalos atlyginimui 44 932,37 Eur sumą, o į VSDF surenkamąją banko sąskaitą 20 067,63 Eur sumą, viso 65 000,00 Eur sumą, tuo patvirtindama, savo duotą įsipareigojimą, atlyginti padarytą žalą valstybės biudžetui.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal BK 220 straipsnį atsako tas, kas, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą aiškiai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 straipsnio nuostatų (nusikaltimo sudėties požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-305/2009). BK 222 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55; kasacinė nutartis 2K-16/2012).

Versliškumas BK 202 straipsnio 1 dalies prasme suprantamas kaip vertimasis ūkine, finansine, profesine, komercine veikla, kuria užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis ar papildomas pajamų šaltinis. Versliškumo požymius paprastai apibūdina pažeidimų skaičius, nuolatinis veiklos pobūdis, pajamų dydis, parengiamųjų darbų atlikimas, priemonių šiai veiklai vykdyti turėjimas (automobilių, įrenginių, staklių ir kitų daiktų įsigijimas ir turėjimas), šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai (pvz. informacijos apie paskolų suteikimą už palūkanas skleidimas spaudoje ar kitose masinėse informavimo priemonėse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7/58/2013).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. M. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad prekes (avalynę, drabužius) be apskaitos dokumentų ji įsigydavo iš (duomenys neskelbtini) prekeivių, kuriems už įsigytas prekes atsiskaitydavo tik grynais pinigais. Grynus pinigus jį išimdavo iš savo vardu turimų banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prekybą avalyne ji vykdė per (duomenys neskelbtini) paskyrą, kurioje ji pati įkeldavo savo pardavinėjamas prekes, t. y. avalynę. Klientės/ė radusios joms tinkamą avalynę, jai parašydavo asmeniškai per „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimo platformą, po to naudojant (duomenys neskelbtini) arba „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis prekės išsiųsdavo pirkėjui. Apie tai, jog vykdant šią veiklą reikėjo turėti liudijimą ir vesti buhalterinę apskaitą nežinojo. Apie tai, kad jos vykdomos veiklos pajamos viršijo 45 000,00 Eur sumą ir kad reikia apskaičiuoti ir sumokėti PVM, ji sužinojo tik 2023 metų gruodžio mėnesį, kai jai apie tai pranešė VMI darbuotojai elektroniniu paštu. Sutinka, kad prekėmis prekyba vykdė versliškai, prekes pardavinėjo nuolat 2020-2021 metais. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Šiuo metu dalį valstybei padarytos žalos atlygino savo noru.

Byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių, kad kaltinamoji E. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, veikos kvalifikuotos teisingai.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus. 2024-03-14 raštu IBPS-S-149659-24 civilinis ieškovas - Valstybinė mokesčių inspekcija buvo informuota apie tai, kad šiame ikiteisminiame tyrime nuspręsta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų negauta.

BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 220 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki trijų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą – E. M., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, t. y. ekonomikai ir verslo tvarkai; BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. nusikaltimai finansų sistemai, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis); BK 220 straipsnio 1 dalyje, neteisėtą veiką priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos valstybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad E. M. anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, paskutinį kartą 2023-11-06 pagal LR ANK 446 str. 4 d. (bauda sumokėta), dirba pagal individualios veiklos pažyma. Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai:

BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, kurios dydis yra artimas sankcijoje už nusikaltimus numatytam šios bausmės minimumui, t. y. 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;

BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, kurios dydis yra artimas sankcijoje už nusikaltimus numatytam šios bausmės minimumui, t. y. 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;

BK 220 str. 1 d. sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, kurios dydis yra artimas sankcijoje už nusikaltimus numatytam šios bausmės minimumui, t. y. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgus į tai, kad E. M. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. paskiriant galutinę bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško bausmės sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių laikotarpį.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2024-02-23 priimtas nutarimas Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažinti civiliniu ieškovu dėl 40 238 eurų turtinės žalos atlyginimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys tenkintinas ir iš E. M. priteistina 40238 eurų turtinės žalos atlyginimo, įpareigojant E. M. atlyginti padarytą žalą per 4 metus, mokant vienkartinę įmoką kartą per metus - 10 059,50 eurų.

2024-02-07 Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024-02-07 iki 2024-08-07, E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) reg. adresas (duomenys neskelbtini), turimam turtui: 1. pinigai, esantys E. M. vardu atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AS „(duomenys neskelbtini)“). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Visiškas nuosavybės teisių apribojimas, leidžiant naudotis per mėnesį 500 eurų suma. Neišieškoma suma (NS) – 500.00 Eur. 2. pinigai , esantys E. M. vardu atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“) . Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Visiškas nuosavybės teisių apribojimas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma). 3. pinigai, esantys E. M. vardu atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Visiškas nuosavybės teisių apribojimas. Neišieškoma suma (NS) – 0 Eur (netaikoma), - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus E. M. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 2 dalyje paskirtas bausmes subendrinti taikant apėmimo bei dalinio sudėjimo būdus ir paskirti E. M. subendriną 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus E. M. turtui: 1. pinigams, esantiems E. M. vardu atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AS „(duomenys neskelbtini)“); 2. pinigams, esantiems E. M. vardu atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“); 3. pinigams, esantiems E. M. vardu atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini) bankas); taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ir iš E. M. priteisti 40238 eurų turtinės žalos atlyginimui, įpareigojant E. M. atlyginti padarytą žalą per 4 metus, mokant vienkartinę įmoką kartą per metus - 10 059,50 eurų.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. M., kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti E. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.