Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. J. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį sudėjimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikant apėmimą bei subendrintos su bausme, paskirta 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę J. J. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., dvi dienos.

V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta taikant dalinį sudėjimą su bausme, paskirta 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, taip pat laikas, įskaitytas pagal šį nuosprendį ir 2016 m. vasario 25 d. nutartį – nuo 2015 m. liepos 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d., nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d.

Iš J. J. ir V. K. solidariai priteista 150 eurų A. A. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2015 m. gegužės 8 d., 08.31 val., įsibrovę į patalpą - namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, patekimas į kurią saugomas durų kodine (elektronine) spyna bei stebimas vaizdo kameromis, V. K. skambinant į atsitiktinius butus, sulaukus momento, kai duris kažkas atidarė, J. J. nukirpus spynos grandinę, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį, turtą – 150 eurų vertės dviratį.

J. J. nuteistas ir už tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinį revolverinį „PTS knall“ šaudmenį, kol 2015 m. birželio 6 d., 18.22 val., kratos metu jis buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų.

J. J. nuteistas ir už tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė netikrą 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. V84278243691, kol ji 2015 m. birželio 6 d., 18.22 val., kratos metu buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo jį pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisinti ir sušvelninti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė už neteisėtą šovinio ir netikros 50 eurų kupiūros laikymą. Teigia, kad iki kratos dėdės bute gyveno apie du mėnesius, iki tol jame gyveno asocialūs asmenys, kurie paliko didelę betvarkę. Tvarkydamas butą apeliantas rado šovinį ir padirbtą kupiūrą, kuriuos padėjo į sekciją prie kitų niekučių. Teigia, kad neturėjo ketinimo ar tikslo juos panaudoti ar realizuoti. Jis nežinojo, kad toks šovinio ir netikros piniginės kupiūros laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl mano, jog nuteistas nepagrįstai. Taip pat J. J. mano, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę, kadangi jis prisipažino pavogęs dviratį ir dėl to nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, norėdamas pakeisti gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę dėjo daug pastangų, buvo registruotas Darbo biržoje, baigė profesinio mokymo kursus, įgijo specialybę, įsidarbino UAB „Dorseka“ dažytojo padėjėju, saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, jo mama turi sveikatos problemų, yra neįgali, todėl jai reikalinga nuolatinė pagalba. Apeliantas neteisina savo poelgio, tačiau prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir norėtų pakeisti savo gyvenimo būdą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo išteisinti jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nesivadovavo jo parodymais, nors jie viso proceso metu buvo nuoseklūs. Teismas rėmėsi J. J. duotais parodymais ir neatsižvelgė į tai, kad į laiptinę įėjo vartoti narkotines medžiagas, jie nesitarė daryti nusikaltimą, V. K., paprašytas J. J., dviratį rankose laikė tik trumpą laiką, pastarasis jam nesakė, kad dviratis yra vogtas, išėję į lauką jie išsiskirstė į skirtingas puses. Be to, pardavęs dviratį tik vienas J. J. turėjo finansinę naudą.

Teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėja bei nuteistojo V. K. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų J. J. ir V. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniai skundai nagrinėjami paduoto skundo ribose, t. y. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis J. J. teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už neteisėtą šovinio ir netikros 50 eurų kupiūros laikymą.

Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo netikrus ar suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Minėtos veikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo.

Netikrų Lietuvos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, sodybos kieme ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla nepriklausomai nuo kokių nors padarinių kilimo, tam pakanka pačių baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų padarymo. Šių nusikaltimų subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. juos darydamas asmuo supranta, kad laiko netikrus pinigus ar neteisėtai laiko šaudmenis, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai (motyvai ir tikslai) veikų kvalifikavimui reikšmės neturi.

2015-06-18 kratos protokole užfiksuota, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp kitų daiktų, buvo rasti 50 eurų banknotas ir šovinys (t. 1, b. l. 56-57). 2015-09-15 specialisto išvada Nr. 140-(5622)-IS1-5990 nustatyta, kad tirti pateiktas 50 eurų banknotas Nr. V84278243691 yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Pateiktas tirti banknotas ir jo numeriai atspausdinti rašaliniu spausdinimo įrenginiu (t. 1, b. l. 31-34). 2015-09-29 specialisto išvada Nr. 140-(4148)-IS1-6385 nustatyta, kad tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinis revolverinis šovinys, skirtas to paties kalibro dujiniams revolveriams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šovinys yra šaudmuo, skirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas šovinys šaudyti tinkamas (t. 1, b. l. 26-27). Be to, J. J. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigė, kad netikrą 50 eurų banknotą bei šovinį rado tvarkydamasis dėdės bute, kuriame kurį laiką gyveno, ir juos padėjo į sekciją. Liudytojas A. M. nurodė, kad bute jis negyveno, leido pagyventi sūnėnui, apie netikrą 50 eurų banknotą bei šovinį nieko nežino, šie daiktai jam nepriklauso.

Šioje byloje esantys paties nuteistojo parodymai, liudytojo A. M. parodymai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. J. veikose yra visi būtini BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nagrinėjant bylą neabejotinai nustatyta, kad J. J. netikrą 50 eurų kupiūrą ir šaudmenį neteisėtai laikė bute, o vien ta aplinkybė, kad butas nepriklausė nuteistajam, prieš tai jame gyveno kiti asmenys, jo atsakomybei ir veikų kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Taip pat apeliantas teigia, kad jis nežinojo, jog toks netikros kupiūros ir šovinio laikymas yra nusikaltimas, tačiau pažymėtina, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Nuteistasis V. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nebuvo susitaręs su J. J. įvykdyti vagystę ir iš to jokios naudos neturėjo.

V. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su J. J., 2015-05-08, 08.31 val., įsibrovę į patalpą - namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, patekimas į kurią saugomas durų kodine (elektronine) spyna bei stebimas vaizdo kameromis, V. K. skambinant į atsitiktinius butus, sulaukus momento, kai duris kažkas atidarė, J. J. nukirpus spynos grandinę, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. priklausantį, turtą – 150 eurų vertės dviratį.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas.

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo J. J. parodymais, iš dalies V. K. parodymais, nukentėjusiojo A. A. parodymais, vaizdo įrašų nuotraukų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 16-21) neginčijamai nustatyta, kad abu nuteistieji vienu metu atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Nuteistasis V. K. parodė, kad priėję prie domofono spaudė įvairių butų mygtukus ir laukė kol bus įleisti. Patekus į vidų jis pakilo į viršų, o J. J. liko apačioje. Jiems susitikus J. J. turėjo dviratį ir paprašė padėti jį išnešti. J. J. parodė, kad vaikščiodamas po antrą ar trečią aukštą pamatė prie radiatoriaus prirakintą dviratį, todėl iš kuprinės išsitraukė vagystei skirtas žirkles, nukirpo trosą ir nusileido su dviračiu žemyn. V. K. suprato, kad dviratis yra vagiamas. Nukentėjusysis A. A. parodė, kad prie savo buto laiptinėje laikė prie radiatoriaus prirakintą dviratį, tačiau išėjęs pamatė, jog dviračio nėra, liko tik spyna. Iš vaizdo įrašo nuotraukų matyti, kad jie kartu stovi prie domofono, bando patekti į namo vidų, viduje kartu stovi prie lifto, vėliau J. J. išeina iš laiptinės tuščiomis rankomis ir užeina už namo kampo. Tuo tarpu V. K. išeina iš laiptinės stumdamas dviratį. Teismas pažymi, kad nuteistieji kartu įėjo į svetimą laiptinę, kartu išėjo iš jos su svetimu turtu, vaizdo įrašo nuotraukose matyti svetimą turtą rankose turintis V. K.. Todėl byloje neginčytinai nustatyta, kad jie kartu realizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Be to, iš aptartų nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie, ateidami į (duomenys neskelbtini) namą, turėjo vieningą tikslą pavogti svetimą turtą ir kartu pasišalino iš įvykio vietos. Abu nuteistieji matė vienas kito veiksmus ir suvokė, kad vykdo vagystę.

Atsižvelgiant į tai, byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis V. K. suvokė, jog veikia su J. J. kaip bendrininkai, žinojo ir suprato, kad kėsinasi į tą patį dalyką – svetimą turtą (dviratį), kartu siekė bendro rezultato, t. y. norėjo taip veikti, todėl jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl bendrininkavimo požymių, būtent dėl susitarimo bendrai veikti, tyčios ir abiejų nuteistųjų veiksmų bendrumo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir J. J. bei V. K. pripažino kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o J. J. ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems J. J. ir V. K. laisvės atėmimo bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, į V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs įvykdęs vagystę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, į abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. padarė tris nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 1 dalis), o V. K. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas įvertino tai, kad J. J. ir V. K., nors ir būdami jauno amžiaus, praeityje daug kartų teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, bausti administracine tvarka, įrašyti į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą kaip asmenys, priklausomi nuo narkotikų. Teisėjų kolegijos manymu, visas šias aplinkybes teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistiesiems paskyrė baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. J. J. ir V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios BK 178 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 1 dalies bei 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, įvertinus pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuotos ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam J. J. paskirtos bausmės tinkamai subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu. Šiuo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės taip pat tinkamai subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 baudžiamuoju įsakymu ir 2015-11-27 nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis. Švelninti paskirtas galutines subendrintas bausmes J. J. ir V. K. teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo. Be to, įvertinusi pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra galimybės J. J. ir V. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jiems paskirtų bausmių vykdymą, nes nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad būdamas laisvėje jis registravosi Darbo biržoje, baigė profesinio mokymo kursus, įgijo specialybę, įsidarbino UAB „D.“ dažytojo padėjėju, saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Teisėjų kolegija šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Byloje yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš J. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Nagrinėjamoje byloje J. J. nemokėjo proceso kalbos, t. y. buvo BK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atvejis, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš J. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas prieštarautų BPK 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai išimčiai. Šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų J. J. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.