Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-712-569/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-12
Bylos Nr.: 2A-712-569/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-03021-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: L. R.
Ieškovas: J. S.-M.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-712-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03021-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.15; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S.-M. ieškinį atsakovei L. R. dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. S.-M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įvertinti (duomenys neskelbtini) tarybos narės L. R. pasisakymus apie ją, jos darbą viešoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, pasirodžiusiuose po to, kai (duomenys neskelbtini) laikraštis „S.“ išspausdino jos straipsnį „Medikų prestižas - politikų rankose?“. Mano, kad paskleisdama apie ją, kaip apie asmenį ir kaip apie žurnalistę, šmeižikišką melagingą tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovė pažemino ir įžeidė jos garbę ir orumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad L. R. 2018 m. spalio 24 d. Facebook asmeninėje paskyroje paskelbta informacija, kad „labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S. –M. - pati yra mažamečių vaikų mama. Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija“, neatitinka tikrovės, žemina J. S.-M. garbę ir orumą; įpareigojo L. R. per 3 kalendorines dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatitinkančią tikrovės, J. S.-M. garbę ir orumą žeminantį teiginį paneigti asmeninės paskyros Facebook tinklalapyje, paskelbiant paneigimo tekstą: „Informuoju, kad 2018 m. spalio 24 d. savo komentaruose apie tai, kad „labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S.-M. - pati yra mažamečių vaikų mama. Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija", paskelbiau tikrovės neatitinkančią informaciją“ bei suteikti ieškovei prieigą susipažinti su šiuo paneigimu; priteisė iš atsakovės L. R. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei J. S.-M.; priteisė iš atsakovės L. R. 109 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; priteisė iš ieškovės J. S.-M. 341 Eur; priteisė iš atsakovės L. R. 5,46 Eur dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai; priteisė iš ieškovės J. S.-M. 8,20 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Teismas konstatavo, jog, vertinant visą L. R. paskelbtą tekstą ir po to vykusius skaitytojų ir autorės komentarus, matyti, kad L. R. tendencingai rašė apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, neturėdama jokių duomenų, kad už straipsnį „S.“ laikraštyje ieškovei sumokėjo A. L., todėl vertino, kad atsakovės paskleista žinia, kad „labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S.-M. - pati yra mažamečių vaikų mama. Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija“ laikė teiginiu, kuriuo patvirtino, kad jos pateikta žinia yra kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

4. Teismas atmetė atsakovės tvirtinimą, kad tai buvo kaip lingvistinė provokacija, nes ji panaudota visiškai netinkamai. Teismas atsakovės teigimą, kad į aštresnius straipsnius žmonės reaguoja geriau, vertina kaip siekį sau naudingų tikslų, skleidžiant netikrą informaciją apie kitą žmogų ir tuo jį žeminant. Atsakovei šiuo atveju yra taikomi aukštesni reikalavimai kaip (duomenys neskelbtini) ir negalima naudotis padėtimi, siekiant ginti kitų interesus, paminant padoraus ir sąžiningo politiko vardą.

5. Teismas darė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovei už parašytą straipsnį „Medikų prestižas - politikų rankose?“ buvo sumokėta, o jos paskleista žinia žemina ieškovės garbę ir orumą.

6. Teismas konstatavo, kad tiek pačios atsakovės tvirtinimu, tiek iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės Facebook draugų ratas yra apie 5000 žmonių, kurie domisi jos veikla, todėl laikytina, kad šis skaičius ir skaitė apie šią paskleistą žinią.

7. Teismas ieškovės nurodytą tekstą, kad „(duomenys neskelbtini) direktorius A. L., laikraštis S. ir (duomenys neskelbtini) pirmininkė J. T. - jie tyčiojasi iš mūsų vaikų skausmo” ir “Toliau gražiau - (duomenys neskelbtini) laikraštis „S.“ parašė angažuotą straipsnį, kaip R. L. gerai dirba, o mes (130 liudininkų) ją šmeižiame”, kuris žemina jos garbę ir orumą, nelaikė žeminančiais ieškovės garbę ir orumą, nes jie tiesiogiai nėra nukreipti į ieškovę, kaip į asmenį, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės etikos komisija jau yra pripažinusi, kad L. R. pažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pavyzdingumo principą, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino.

8. Teismas sprendė, jog bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą, todėl, padarius išvadą, kad žinios buvo tokios, asmuo pripažintinas patyrusiu moralinę žalą.

9. Teismas nurodė, kad pati ieškovė nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tačiau nurodė, kad L. R. savo pasisakymais ir komentarais sąmoningai pakurstė žmonių neigiamus atsiliepimus ir negatyvią nuomonę, nes apie tai byloja ir kitų žmonių komentarai.

10. Teismas, įvertinus tai, jog pareikšti komentarai buvo paskleisti viešos diskusijos metu, sukėlė didesnę diskusiją tarp atsakovės paskyros naudotojų, sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovei priklauso simbolinis neturtinės žalos atlyginimas - 500 Eur.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog turtinę žalą sudaro jos negautos pajamos, nes jei nebūtų paskleista neteisinga informacija, ji būtų sulaukusi daugiau lankytojų ir pagal jų nusiskundimus parašiusi daugiau straipsnių. Konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad būtent tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas turėjo tokią įtaką jos sveikatai ir sukėlė tokias pasekmes, dėl kurių ji negalėjo dirbti ir patyrė materialinius nuostolius, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu atsakovė L. R. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalis, kuriomis ieškovės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Skundžiamu sprendimu teismas pripažino neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovės garbę bei orumą atsakovės sakinį – „labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S.-M. – pati yra mažamečių vaikų mama“, taip pat įpareigojo atsakovę jį paneigti. Teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kokia šio sakinio informacija neatitinka tikrovės, jau nekalbant apie garbės ir orumo pažeminimą. Minėtame sakinyje nėra tikrovės neatitinkančios informacijos, todėl teismas nepagrįstai jį pripažino neatitinkančiu tikrovės, žeminančiu ieškovės garbę ir orumą.

12.2. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė taip pat rašė: ,,S. yra mokama 70 000 eurų už tai, kad rašytų tai, ką liepia! Šis spaudos leidinys yra nupirktas. Jie tiesos nerašė ir jau nerašys“, pastaruosius teiginius ieškovė ieškinyje nurodė, kaip jos asmeninį įžeidimą, kas užfiksuota ir skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje – ieškovė nurodo, kad atsakovė pateikė klausimą, iš kurio galima suprasti, kad ,,aš esu nupirkta“.

12.3. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad laikraštis „S.“ gauna iš savivaldybės lėšas už spausdinimą ir tai sudaro 72 600 Eur, VšĮ (duomenys neskelbtini) iš tiesų moka laikraščiui „S.“. Kita vertus, ieškovė straipsnius laikraščiui „S.“ taip pat rašo ne neatlygintinai, jai vienu ar kitu būdu už straipsnius yra sumokama. Taigi teismo motyvai, kad atsakovė rašė apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, neturėdama jokių duomenų, kad už straipsnį „S.“ laikraštyje ieškovei sumokėjo A. L., kad atsakovė neįrodė, jog ieškovei už parašytą straipsnį „Medikų prestižas - politikų rankose?“ buvo sumokėta, – yra nepagrįsti, padaryti ignoruojant kontekstą.

12.4. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė dalyvavo diskusijoje su atsakove ir su visuomene, t. y. komentavo po atsakovės Facebook įrašu, o du iš teismo nurodytų paneigti sakinių buvo parašyti būtent komentaruose po įrašu.

12.5. Nagrinėjamu atveju atsakovės kritika iš esmės buvo nukreipta į laikraštį „S.", o į ieškovę - tik kaip į laikraštyje straipsnį parašiusią žurnalistę, ir tik tiek, kiek tai susiję su straipsnio parašymo aplinkybėmis. Atsakovės subjektyviai nuomonei susiformuoti turėjo įtakos aukščiau išdėstytos aplinkybės, ir dėl tokio objektyvaus faktinio pagrindo atsakovės subjektyvi nuomonė nelaikytina nesąžininga.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. S.-M. prašo atmesti L. R. apeliacinį skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė mano, kad atsakovė, paskleisdama apie ją, kaip apie asmenį ir kaip apie žurnalistę, šmeižikišką, melagingą tikrovės neatitinkančią informaciją, pažemino ir įžeidė jos garbę ir orumą. Su Mažeikių teismo rūmų priimtu sprendimu ieškovė visiškai sutinka.

13.2. Atsakovė rašė: „S.“ yra mokama 70000 eurų už tai, kad rašyti ką liepia!“, „Šis spaudos leidinys yra nupirktas. Jie tiesos nerašė ir jau nerašys“. Tačiau nepateikė įrodymų, kad taip yra. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė išrašą iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės etikos komisijos, kuriame matyti laikraščiui mokamos sumos, bet jos nesiekia nurodytos sumos. Būtina atkreipti dėmesį, kad tarp pateiktų sąskaitų kopijų nėra sąskaitos už straipsnį „Medikų prestižas – politikų rankose?“.

13.3. Nėra joks lingvistinis pasisakymas, o konkretus teiginys, paskleista žinia, kurią būtina pagrįsti įrodymais. Nėra klausimas „ar sumokėjo“, bet užduotu klausimu jau tikslinama tik suma, net neabejojant, kad buvo sumokėta. Tačiau to L. R. neįrodė nei pirmosios instancijos teismo metu, nei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos etikos komisijos metu.

13.4. L. R. nesielgė sąžiningai, nesuteikdama galimybės ieškovei atsakyti į paskleistą ir melagingą informaciją, tai nurodyta ir ieškinyje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nėra viešas asmuo, todėl bet kokia informacija apie jos asmeninį gyvenimą, darbą, be jos sutikimo negalima. Be to, ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės etikos komisija pripažino, kad L. R. savo pasisakymais, komentarais pažeidė politiko pavyzdingumo principą. Be to L. R., kaip politikei ir teisininkei, galioja ir teismų praktikoje konstatuoti reikalavimai: didesnio atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo.

13.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pati ieškovė dalyvavo diskusijoje su atsakove su visuomene, t. y. komentavo po atsakovės Facebook įrašu, o du iš teismo nurodytų paneigti sakinių buvo parašyti būtent komentaruose po įrašu. Pažymėtina, kad ieškovė parašė tik vieną komentarą, siekiant apginti savo interesus, nes buvo paskleista šmeižikiška tikrovės neatitinkanti informacija. Be to, L. R. ėmėsi priemonių, kad ieškovės komentaras būtų matomas ribotai ir būtų galima rašyti tik apeliantę palaikančius komentarus. Tai byloja apie L. R. nesąžiningą elgesį.

13.6. Nei L. R., nei kas kitas neįrodė, kad straipsnis „Medikų prestižas – politikų rankose?“ šališkas, palankus ligoninei ir parašytas pažeidžiant Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso reikalavimus. Neaiškus ir teigimas, kad straipsnis parašytas „laiku“. Kas ir kada, kokį nustatė laiką - taip ir neaišku. Apie straipsnio šališkumą ir tinkamumą pasisako tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos komisija. L. R., nors ir turinti teisinį išsilavinimą ir dar du aukštojo išsilavinimo diplomus, visiškai nekompetentinga spręsti dėl straipsnio šališkumo ir jo kokybės. Į minėtas institucijas dėl straipsnio šališkumo ar nesąžiningumo bei netinkamumo niekas nesikreipė - nei apeliantė, bei kiti suinteresuoti asmenys.

13.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad laikraštis (jo žurnalistai), teikiantys viešinimo paslaugas, turi pateikti neutralią, objektyvią, nešališką informaciją apie tam tikrus užsakovo veikloje reikšmingus faktus, bet ne dalyvauti ginče, stojant į užsakovo pusę, tapti įrankiu, kaip šiuo atveju iš esmės ir įvyko. Ieškovė kategoriškai neigia šį teiginį. J. S.-M. netapo jokiu įrankiu ir nedalyvavo jokiame ginče. J. S.-M. siekia tik apginti savo, kaip žmogaus, kaip mamos ir žurnalistės garbę ir orumą po to, kai L. R. paskleidė šmeižikišką ir tikrovės neatitinkančią informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

15. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įvertinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narės L. R. pasisakymus apie ją, jos darbą, viešoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose, pasirodžiusiuose po to, kai 2018 m. spalio 19 d. laikraštis „S." išspausdino jos straipsnį „Medikų prestižas - politikų rankose?“. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies – pirmosios instancijos teismas pripažino, kad L. R. 2018 m. spalio 24 d. Facebook asmeninėje paskyroje paskelbta informacija - „labiausia stebina tai, kad straipsnių rašiusi žurnalistė J. S.-M. - pati yra mažamečių vaikų mama. Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija" - neatitinka tikrovės, žemina J. S.-M. garbę ir orumą. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalis, kuriomis ieškovės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, ir ieškinį atmesti visiškai.

17. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

19. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 88 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

21. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad komentaruose atsakovė rašė apie laikraštį ir ieškovei uždavė klausimą ne kaip privačiam asmeniui, o žurnalistei, dirbančiai laikraštyje ,,S.‘‘. Todėl ieškovė nepagrįstai susitapatino su laikraščiu ir nepagrįstai įsižeidė. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

22. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės komentaro akivaizdu, kad ji komentarą adresuoja ne laikraščio redakcijai, kaip teigia apeliaciniame skunde, o tiesiogiai ieškovei, rašiusiai straipsnį - ,, Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.?“. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teiginiai, kurie buvo išsakyti leidinio ,,S.‘‘ adresu, šioje byloje nėra ginčo objektas ir nėra vertinami.

23. Sutiktina su atsakove, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad į bylą buvo pateikti įrodymai, jog laikraštis „S.“ gauna iš savivaldybės lėšas už spausdinimą ir tai sudaro 72 600 Eur, VšĮ (duomenys neskelbtini) iš tiesų moka laikraščiui „S.“, ieškovė straipsnius laikraščiui „S.“ taip pat rašo ne neatlygintinai, jai vienu ar kitu būdu už straipsnius yra sumokama. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad būtent todėl ji turėjo pagrindą manyti, jog už šį šališką straipsnį ieškovei buvo atlyginta. Atsakovė teigia, kad, neturėdama tikslių duomenų, būtent todėl ji ir uždavė klausimus, kurie pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tiek dėl išraiškos formos, tiek dėl konteksto nelaikytini faktų konstatavimu, o pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė pažodiniu teksto traktavimu.

25. Nors komentaras parašytas klausimo forma - ,,Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą?‘‘, klausimas pateiktas kaip neginčijamas teiginys. Komentaro autorė ne domisi, ar laikraštis sumokėjo ieškovei už straipsnį, ar straipsnis buvo užsakomasis, o klausia, kiek ieškovei sumokėjo VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, kuriai vadovauja A. L.. Ieškovės teiginys ,,Dar kartą klausiu‘‘ leidžia suprasti, kad atsakovė žino, kad ieškovei už straipsnį atsilygino ligoninė. Ir nors pirmasis teiginys - ,,Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? - vertinant jį atskirai galėtų būti traktuojamas kaip atsakovės pamąstymai (nuomonė), tačiau, vykstant diskusijai, kontekste su vėliau paminėtu sakiniu - ,,Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą?‘‘ – abu nurodyti sakiniai pripažintini teiginiais, t.y. žinia.

26. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Atsakovės nurodyta informacija ,,Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą?‘‘ eilinis skaitytojas galėjo įvertinti kaip neginčijamą faktą, kad ieškovės parašytas straipsnis yra užsakomasis. Atsakovės teiginys pateiktas neigiamame kontekste, dėl parašyto straipsnio kaltinant ją cinizmu ir žurnalistės vardo menkinimu, komentaru klausiama, kokio dydžio atlygis atsakovei buvo sumokėtas už straipsnį, parašytą ligoninės naudai. Tokiame kontekste atsakovės pateikti teiginiai sudaro pagrindą eiliniam skaitytojui suprasti, kad atsakovei yra žinoma, jog ieškovei už parašytą straipsnį ligoninė sumokėjo.

27. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sumokėjo ieškovei už ,,S.‘‘ laikraštyje išspausdintą straipsnį „Medikų prestižas - politikų rankose?“. Įvertinus straipsnio kontekstą, atsakovės teiginio formuluotes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės komentaras - „Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija" - yra suprantamas kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.

28. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nemotyvavo, kokia jos nurodytame sakinyje - ,,labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S.-M. - pati yra mažamečių vaikų mama‘‘ - pateikta informacija neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą. Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su atsakovės argumentais. Šiame sakinyje yra išsakyti atsakovės pamąstymai apie ieškovę, ieškovė neneigia, kad turi vaikų, todėl šis teiginys nėra nei neatitinkantis tikrovės, nei žeminantis ieškovės garbę ir orumą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su viso straipsnio parengimo aplinkybėmis, su jo turiniu, neturi teisinės reikšmės, nagrinėjant šį ginčą, nes išeina už ginčo, kurios yra nustatytos ieškovės ieškinyje, ribų. Atsakovės argumentai, jog ji turėjo pagrindą manyti, jog straipsnis yra užsakomasis, yra deklaratyvūs. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad komentarus rašė reaguodama į straipsnį kaip politikė ir išsakė savo pagrįstą nuomonę dėl laikraščio ir žurnalistės profesinio elgesio tam tikrais visuomenei svarbiais viešosios politikos klausimais. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip ir bet kuris asmuo, turi teisę reikšti savo nuomonę viešoje erdvėje. Kadangi išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovės teiginiai - „Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija" – yra paskelbta žinia, o ne nuomonė, šie skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad žinia - „Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija" - apie ieškovę buvo paskleista, ši žinia yra apie ieškovę, paskleista žinia neatitinka tikrovės bei žemina asmens garbę ir orumą. Kadangi teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės teiginys ,,labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S.-M. - pati yra mažamečių vaikų mama‘‘ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, nes šioje dalyje teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas. Atitinkamai keistina ir sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančias žinias (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos sprendimą iš dalies, tačiau ieškinys lieka patenkintas iš dalies.

32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas vertino, jog ieškovė reikalavo pripažinti tris atsakovės pasisakymus kaip neatitinkančius tikrovės, ir bylinėjimosi išlaidas skirstė atsižvelgdamas į tai, jog kaip neatitinkantis tikrovės buvo pripažintas vienas atsakovės pasisakymas ,,labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S. – M. - pati yra mažamečių vaikų mama. Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija“.

33. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą iš dalies, buvo pašalintas vienas teiginys iš atsakovės pasisakymo - ,,labiausia stebina tai, kad straipsnį rašiusi žurnalistė J. S.-M. - pati yra mažamečių vaikų mama‘‘, tačiau kiti pasisakymo teiginiai „Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija" pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš pasisakymo pašalino tik vieną teiginį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neįtakojo pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pakeitus sprendimo dalį, teismo sprendimas liko priimtas ieškovės naudai. Todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad L. R. 2018 m. spalio 24 d. Facebook asmeninėje paskyroje paskelbta informacija - ,,Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija" - neatitinka tikrovės, žemina J. S. – M. garbę ir orumą.

Įpareigoti L. R. per 3 kalendorines dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatitinkančią tikrovės, J. S. – M. garbę ir orumą žeminančią informaciją, paneigti asmeninės paskyros Facebook tinklalapyje, paskelbiant paneigimo tekstą: „Informuoju, kad 2018 m. spalio 24 d. savo komentaruose apie tai, kad ,,Kažin kiek kainuoja taip ciniškai nuneigti žmonių skausmą p. J.? Dar kartą klausiu - kiek jums sumokėjo A. L. už savo reklamą? P. S. jūs paminate žiniasklaidos vardą ir tai, kas yra siejama su šia garbinga profesija", paskelbiau tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. S. – M.“ bei suteikti ieškovei prieigą susipažinti su šiuo paneigimu‘‘.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Simonaitienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė